Blogai gyvenate? Paguos konsultantai, paruošti už 1,7 mln. eurų

Kėdainiai pagal savižudybių skaičių – pirmi, bet pagalbos čia nereikia?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Gerovės valstybėje – gerovės konsultantai. Tokius užmojus už daugiau nei pusantro milijono eurų įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tik, kaip jau tapo įprasta, pradėjo ne nuo to galo. Ilgus metus, Higienos instituto duomenimis, Kėdainiai yra vienas iš lyderiaujančių miestų savižudybių srityje. O dabar, kai tarsi ir norima spręsti šią problemą pasitelkiant gerovės konsultantus, mūsų miestas ir rajonas paliekamas likimo valioje, nes čia nėra paskirtas nei vienas šia problema besirūpinantis gerovės konsultantas. Anot SAM, tuo turėjo pasirūpinti pati rajono valdžia, bet to nepadarė. Tuo tarpu sveikatos sritį rajone kuruojantis vicemeras Paulius Aukštikalnis rėžia šviesiai tiesiai – savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigus turi naudoti atsakingai ir jų nesiruošia taškyti ypač abejotiniems ministerijos projektams, kuriais tiesiog bandoma plauti žmonių smegenis ir kurie atrodo net ir absurdiški.

Eilinis smegenų pudrinimas?

„Nesuduriate galo su galu? Negalite išleisti vaiko į mokyklą, nes negalite jam nupirkti naujų batų? Blogai gyvenate? Paskambinkite gerovės konsultantui – jis jus įtikins, kad viskas tame jūsų gyvenime yra gerai!

Jums tai tikrai atrodo normalu? Galite tai pavadinti kaip nors kitaip nei eiliniu žmonių smegenų pudrinimu? Beje, dabartinė valdžia tik tai ir daro, matyt, jau nemoka dirbti kitokiais metodais. Tad prie eilinio pinigų taškymo, kai mūsų žmonės gyvena vis sunkiau ir sunkiau, nė nesiruošiame prisidėti.

Juolab kad tiems žmonėms, kuriems reikalinga psichologinė pagalba, ją turi gauti iš psichologų ar psichiatrų. Tiems, kam reikia socialinės pagalbos, ją gauna iš socialinės srities darbuotojų, o jei žmogui reikia tik išklausymo ir paguodos, nukreipimo teisinga linkme, jis kreipiasi į įvairias pagalbos linijas, kur dirba gausybė puikiai apmokytų savanorių, netaškydami valstybės pinigų abejotinoms paslaugoms.

SAM pirmiausia turėtų realiai rūpintis tiek fizine, tiek psichine žmonių sveikata, o ne griauti ligonines ir sveikatos priežiūros įstaigas, kaip yra mūsų rajone, ir taškyti milijonus visokių gerovės konsultantų paruošimui.

Manau, kad naujas ministerijos projektas tėra problemų sprendimo imitavimas, eilinė galimybė „įsisavinti“ milijonus, realiai neduodanti žmogui jokios naudos.

Gerovės konsultantai iš esmės dubliuoja kai kurias visuomenės sveikatos biuro paslaugas, todėl pavadinti to kitaip nei mokesčių mokėtojų pinigų taškymu, negaliu.

Tai, kad nesuklydome neprisijungdami prie šio projekto, rodo ir tai, kad jam jau įsibėgėjus ir patys gerovės konsultantai pripažįsta, kad jų paslaugos bent jau kol kas niekam nereikalingos“, –sako vicemeras Paulius Aukštikalnis.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė taip pat atkerta, kad veiklų ir mokymų buvo ir yra tikrai daug, daug yra investuojama į specialistus ir į bendruomenės narius tam, kad jie žinotų ir mokėtų, kaip suteikti pagalbą krizinę situaciją patiriantiems asmenims.

Savivaldybes atrinko konkurso būdu

Kaip teigė ministerijos atstovai „Rinkos aikštei“ atsiųstuose atsakymuose, savivaldybės, kuriose vyksta gerovės konsultantų pilotinis projektas, atrinktos atviro kvietimo dalyvauti konkurse būdu.

Panašu, kad niekas net nesigilino, kur tokių konsultantų reikia (jei jų išvis reikia) labiausiai: kur didžiausi savižudybių, alkoholizmo, narkomanijos, skurdo ar kiti rodikliai.

„Visos Lietuvos savivaldybės buvo kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti konkurse, konkursą laimėję projektai atrinkti, vadovaujantis 2014–2021 m. Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ projektų atrankos kriterijais“, – rašoma ministerijos atsakyme redakcijai.

Pasidomėjus, kodėl į šį projektą nepateko ilgus metus dėl savižudybių skaičiaus aukštumoje esanti Kėdainių rajono savivaldybė, SAM komentavo taip: „Kėdainių rajono savivaldybė neteikė paraiškos dalyvauti konkurse. Tokį sprendimą turėtų pakomentuoti pati savivaldybė“.

Kaip jau minėta, vicemeras P. Aukštikalnis teigė, jog dalyvauti tokiame projekte atsisakyta dėl to, kad jis dubliuoja visuomenės sveikatos biuro ir savanorystės pagrindais veikiančių bei pagalbą žmonės teikiančių nevyriausybinių organizacijų funkcijas.

„Labai sunku išgryninti, kuo vienas ar kitas naujai finansuojamas projektas bus unikalus ir išskirtinis saviveiklomis bei poveikiu rajono gyventojų visuomenės sveikatai. Šiuo metu savivaldybėje per Visuomenės sveikatos biurą yra įgyvendinami du į gerovės konsultantų veiklą panašūs projektai „Neįtikėtini metai“, „Saugesnis ir sveikesnis jaunimo gyvenimas“ – jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelio diegimas, kurių tęstinumas turės būti įgyvendinamas penkerius metus, pasibaigus projektui iš savivaldybės biudžeto lėšų“, – sakė D. Avižiuvienė.

Taip pat pašnekovė įvardijo ir kitus šiuo metu vykdomus savižudybių prevencijai skirtus projektus.

„Jau nuo 2009 metų Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, pasitelkdamas Lietuvos sveikatos universiteto profesorę Nidą Žemaitienę, organizuoja savižudybių prevencijos mokymus, o nuo 2019 metų įstaiga organizuoja tikslinius standartizuotus savižudybių intervencijos įgūdžių mokymus (ASIST), kurie skirti visiems, norintiems išmokti suteikti pirmąją pagalbą apie savižudybę svarstantiems žmonėms.

„ASIST mokymus baigė 92 mūsų rajono asmenys ir visuomenės sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės srities specialistai. Nuo 2021 m. bazinių savižudybių prevencijos mokymų organizavimas savivaldybės gyventojams yra viena iš valstybės perduotų savivaldybėms visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų prioritetinių veiklų. 2021–2022 metų laikotarpiu bazinius savižudybių prevencijos mokymus baigė 39 Kėdainių rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai“, – aiškino biuro direktorė.

Reikalinga artimųjų pagalba

D. Avižiuvienė sutinka, jog paskutiniųjų metų statistika rodo, kad mūsų rajone yra aukštas bandymų žudytis rodiklis. Tai patvirtina ir Higienos instituto pateikiama statistika.

Pasidomėjus, kokia apskritai yra Kėdainių rajono žmonių psichologinė sveikata ir kaip jis atrodo kitų rajonų kontekste, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė pažymėjo: „Jokios informacijos apie psichologinę rajono žmonių sveikatą, kokia ji šalies kontekste, mes neturime. Tam reikalingi moksliniai tyrimai“.

Nors mokymai praeiti ir specialistai paruošti, tačiau iš savižudybių žemėlapio aukštumų Kėdainių rajonas vis tiek nedingo.

D. Avižiuvienės teigimu, tai lemia daugybė socioekonominių, psichikos sveikatos, rizikingos elgsenos, tarpasmeninių santykių veiksnių daro įtaką žmogaus pasirinkimui, atsakomybei, savijautai, elgesiui.

„Manau, kad artimi žmonės galėtų būti ne tokie abejingi savo ir artimųjų, kaimynų, bendruomenės narių sveikatos ir elgsenos pokyčiams ir laiku kreiptųsi į specialistus, dirbančius tiek asmens, tiek ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, kreiptųsi į NVO ar konsultantus, kurie galėtų padėti ir nukreiptų tikslinės pagalbos. Tikslinei savižudybių prevencijos veiklai reikalingi ir labai svarbūs politiniai sprendimai bei tinkamas finansavimas“, – įsitikinusi Visuomenės sveikatos biuro direktorė.

Populiarumu nepasižymi

Kalbant apie gerovės konsultantų veiklą ir populiarumą, net ir patys paruošti specialistai pripažįsta, kad jau mėnesį veikiantys gerovės konsultantų kabinetai kol kas nesulaukė didesnio gyventojų susidomėjimo nei sostinėje, nei provincijoje.

„Tikėjomės, kad nespėsime suktis, bet kol kas klientų mažai. Gal dėl to, kad vasara, o gal dėl to, kad žmonės tiesiog nežino, kas yra tas gerovės konsultantas, ką jis veikia. Va, viena moteris specialiai į kabinetą atėjo „tik pasižiūrėti, kas per stebuklas yra tas gerovės konsultantas“, – sako Vilniuje gerovės konsultante dirbanti Audrimantė Sivinskaitė.

Jos kolegė iš Kazlų Rūdos Eglė Liepinė taip pat tikisi rudenį sulaukti daugiau pacientų. „Vis dėlto tai mums yra labai nauja ir gal neįprasta. Kreiptis į psichologą ar panašų specialistą daugeliui žmonių apskritai yra stigma“, – svarsto ji.

SAM gerovės konsultantų nepopuliarumą aiškino taip: „Tam galimai yra keletas priežasčių. Visų pirma, kreiptis pagalbos visais atvejais yra nedrąsu. Lietuvos visuomenėje vis dar egzistuoja stigma kreiptis psichologinės pagalbos, nors pokytis vyksta. Tikėtina, kad skepticizmo esama ir dėl to, kad paslauga yra nauja ir nežinoma, kritikuojama neįsigilinus į paslaugos turinį“.

Visi pinigai bus panaudoti

Ne paslaptis, jog nemenką žmonių pyktį kelia ir skelbiama programai skirta pinigų suma – 1,7 mln. eurų. Jei vis tik programa po pilotinio projekto nepasiteisins, anot ministerijos, likę pinigai vis tiek bus kažkur panaudoti.