Bibliotekos globėjos – žymios seserys
Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka turi savo globėjas – iš Kėdainių kilusias žymias seseris: žurnalistę, kulinarinių knygų autorę Beatą Nicholson ir asmeninių finansų ekspertę Odetą Bložienę. Šias žymias moteris kėdainiečiai galės pažinti dar artimiau – skaitydami jų mėgstamiausias knygas. Abi seserys antradienį į Kėdainių biblioteką atvežė ir kėdainiečiams padovanojo gausybę knygų. Visos jos išdėliotos į atskiras knygų lentynas, kurios pavadintos bibliotekos globėjų knygų lentynomis.
Dviguba globa
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prieš porą metų iniciavo projektą „Atrask vaikystės biblioteką“. Jo metu Kėdainiuose užaugusi Beata tapo mūsų miesto bibliotekos globėja ir pakvietė drauge prisijungti seserį Odetą. Juk abi vaikystėje nesyk ypatingų istorijų ieškojo M. Daukšos bibliotekos lentynose.
„Labai džiaugiuosi galėdama pristatyti savo knygų lentyną, – kalbėjo Beata. – Mano nuomone, kalbėti daugiau ir garsiai apie bibliotekas būtina. Bibliotekos labai svarbios mažesnių miestų, miestelių, kaimelių gyvenimui, nes knygos yra tai, be ko šiuolaikinis žmogus gyventi negali.“
Seseriai antrina ir Odeta: „Kvietimą prisijungti ir tapti gimtojo miesto bibliotekos globėja sutikau džiugiai, nes būdama regionuose, ypač mažuose miestuose matau, kaip žmonėms svarbu turėti vietą, kur jie gali susiburti, gauti patarimą, priėjimą prie interneto. Tai labai reikšminga vieta mažai bendruomenei, kurios nariai galbūt nėra finansiškai stiprūs ir neturi savo kompiuterio, interneto namie.“
Mėgstamiausias
Beata kėdainiečiams atvežė savo parašytas knygas bei tas, kurios jai patinka labiausiai. „Ir mano, ir Odetos dovanotos knygos yra iš mūsų asmeninių bibliotekų, – pabrėžė Beata. – Aš atvežiau įvairių leidinių. Tai ir patarimų, ir kelionių knygos, apybraižos, romanai, vaikų literatūra.“
Odeta, vadovaujanti banko „Swedbanko“ Asmeninių finansų institutui Lietuvoje, dovanojo visai kitokių knygų.
„Mano knygos labiau orientuotos į vadybą, įkvėpimą, ypač smulkiesiems verslininkams, kurie sprendžia, kaip plėtoti savo verslą, iš kur gauti įkvėpimo.
Atrodo, jog tai sudėtingos knygos, bet jos parašytos romano forma – pilnos gyvenimiškų pavyzdžių. Jos palieka įspūdį. Tikiuosi, kad mano lentyna nebus užmiršta bei apdulkėjusi“, – sakė Odeta ir prisiminė neatvežusi savo pačios parašytos knygos apie asmeninius finansus.
„Bus puiki proga sugrįžti ir papildyti lentyną“, – nusišypsojo ji.
Tobulos atostogos
Beata dovanojo leidinių ir vaikams. Viena iš knygų – garsios mažųjų rašytojos Astridos Lindgren. „Vaikystėje perskaičiau begalę šios autorės kūrinių ir atvežiau tą knygą, kurią „Knygų mugėje“ nupirkau savo dukrai“, – atskleidė Beata.
Kraštietė sakė pati pro akis nepraleidžianti lietuvių autorių knygų bei tų, kurias parašė jos bičiuliai.
„Man labai trūksta malonumo skaityti grožinę literatūrą, – atviravo Beata. – Tobulos atostogos būtų visą dieną gulėti saulėje ir skaityti knygas. Knygas pamilau nuo mažens. Buvo naktų, kai miegą mielai išmainydavau į knygų skaitymą ir gyvendavau kitą gyvenimą – tą, kuris sudėtas kūrinyje.“
Pažinojo asmeniškai
M. Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Birutė Ruzgienė neslėpė džiaugsmo ir pasididžiavimo, kad įstaigos globėjomis tapo būtent Beata su Odeta.
„Labai smagu, jog mūsų krašte užaugo tokios veiklios, energingos, visuomenei sektinu pavyzdžiu tapusios moterys.
Aš asmeniškai labai gerai pažinojau jų mamą, kuri dabar jau amžinąjį atilsį, – dalijasi B. Ruzgienė. – Pirmąsyk atvažiavau į Kėdainius būtent į Beatos ir Odetos mamos Irenos gimtadienį. Mes buvome studijų bičiulės. Buvau antrakursė.
Pamenu, kaip stipriai likau nustebinta! Irenos šeima augino agurkus. Pirmąsyk gyvenime mačiau tiek daug didžiulių šiltnamių mieste, – juokiasi bibliotekos direktorė. – Paskui likimas į Kėdainius atvedė ir mane. Vyras gavo paskyrimą dirbti Žemdirbystės institute. Iki pat Irenos mirties buvome labai artimos draugės.“
Didžiuojasi
Beata ir Odeta nepamiršo pasidžiaugti išgražėjusia, renovuota biblioteka.
„Pirmąkart svečiuojuosi atnaujintoje savo vaikystės bibliotekoje, – sakė Odeta. – Matydama tokį didžiulį pokytį esu labai išdidi – didžiuojuosi savo miestu.“
„Dovanojimo džiaugsmas gimtojo krašto skaitytojams kitoks, – kalbėjo Beata. – Žmonės nori jausti bendrumą, priklausyti. Visada lieka sentimentai gimtajam miestui. Čia atvykusi jaučiuosi sava, juntu bendrystę su mūsų krašto žmonėmis.“
Seserys atskleidė, kad važiuojant susitikti su kėdainiečiais netikėtai gimė dvi idėjos naujai Beatos knygai.
Žymiosios globėjos pažadėjo dar nesyk susitikti su kraštiečiais ir kaskart atvežti savo rekomenduojamų leidinių, nes, pasak jų, knygos bei žinios – vertingiausia dovana.
[#gallery=158#]
