Beveik 500 darbo vietų Kėdainiuose jau užima užsieniečiai

Sukčiaujantys ukrainiečiai gali gauti išmokas net iš kelių skirtingų šalių

Rusnė Žiedelė

Bent jau oficialiais duomenimis, svetimšalių Kėdainių rajone praėjusiais metais gyveno beveik dviem šimtais mažiau nei 2022-aisiais. Valstybės duomenų agentūros žiniomis, didžiąją jų dalį sudarė ukrainiečiai, baltarusiai, uzbekai bei kazachai. Remdamasi dirbančių imigrantų duomenimis, tai patvirtino ir Užimtumo tarnyba. Įdomu tai, kad Kėdainių rajone dirba net 27 skirtingų šalių piliečiai. Daugiausia mėsininkų, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, mėsos išpjaustytojų bei kitų sričių darbininkų.

Imigrantai dėl socialinės paramos kol kas nesikreipė

Tiesa, kaip „Rinkos aikštei“ sakė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, dirbantys yra ne visi. Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriuje neseniai buvo registruota 15 užsienio šalių piliečių.

„Daugiausia jų atvyko iš Rusijos Federacijos (6), Latvijos (2), Azerbaidžano (2), Sakartvelo (1).

Asmenys pageidautų įsidarbinti pagalbiniu darbuotoju, pardavėju, buhalteriu, agronomu, siuvėju, automobilio vairuotoju, baldų pramonės darbininku“, – sakė pašnekovė.

Kalbant apie socialinę paramą, kokia ir kam ji priklauso, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė paaiškino, jog „asmenys, kurie turi leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, turi tokias pačias teises į visą socialinę paramą, kaip ir nuolat gyvenantys Lietuvoje Lietuvos Respublikos piliečiai“. O tokios statistikos, kiek užsieniečių turi teisę į minėtą paramą, Kėdainių rajono savivaldybė, J. Blinstrubaitės teigimu, neturi.

„Nes tie, kas kreipiasi su leidimu gyventi, yra traktuojami kaip gyvenantys Lietuvoje. Tokių kaip migrantai, asmenų kategorija, į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją nesikreipė ir jokia parama jiems nebuvo skiriama“, – paaiškino pašnekovė.

Jei vis tik būtų kreiptasi ir asmuo atitiktų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas, piniginė socialinė parama užsienio šalies piliečiams, kaip ir Lietuvos, būtų mokama iš savivaldybės biudžeto.

Būstais imigrantai rūpinasi patys

Dar viena problema, su kuria susiduria kiekvienas imigrantas, – būstas. Skirtingai nei karo pabėgėliams ar prieglobsčio prašytojams, anot J. Blinstrubaitės, atvykėliams iš kitų šalių būstas nėra suteikiamas, todėl juo jie turi pasirūpinti patys. Tačiau jei atitinka Paramos būstui išsinuomoti ar išsipirkti įstatymo nuostatas, jie turi teisę išsinuomoti socialinį būstą, jei neatitinka, tai nuomojasi patys.

Kitokia situacija yra su atvykėliais iš karo niokojamos Ukrainos.

„Kiek yra žinoma iš pokalbių, dauguma ukrainiečių butus nuomojasi ar gyvena kėdainiečių suteiktose būstuose“, – sakė J. Blinstrubaitė. 

Tiesa, tiksliai pasakyti, kiek jų šiuo metu gyvena Kėdainių rajone, neįmanoma.

„Tikslią informaciją gali pasakyti Migracijos departamento darbuotojai. Žinoma, kad ukrainiečių kaita tikrai yra. Vieni likę gyventi, kiti išvyksta, treti atvyksta naujai. Tokios tendencijos visoje Lietuvoje“, – pažymėjo Socialinio skyriaus vedėja.

Ukrainiečiai skubiai kviečiami atvykti į Migracijos departamento klientų aptarnavimo skyrius

Tačiau net ir Migracijos departamentas informacijos apie tikslų ukrainiečių, gyvenančių Kėdainių rajone ar visoje Lietuvoje, pateikti negalėjo, nes registracija kažkurioje šalyje ar rajone, nereiškia fizinio asmens buvimo toje vietoje.

Preliminariais skaičiavimais, Lietuvoje yra daugiau nei 86 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių, turinčių galiojančius leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje laikinosios apsaugos pagrindu. Tačiau realiai manoma, kad jų yra apie 52 tūkst.

Siekiant padėti nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams, buvo sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti ir registruotis visose ES šalyse bei gauti jiems priklausančias socialines garantijas ar pinigines išmokas.

Vieninga sistema, kurioje būtų matoma, kurioje ES šalyje Ukrainos pilietis jau yra prisiregistravęs ir gauna jam reikalingą paramą, nėra sukurta. Todėl neatmetama, kad galėjo atsirasti ir piktnaudžiavimo atvejų, kai vienas ir tas pats asmuo registruojasi skirtingose šalyse ir gauna socialines garantijas ar išmokas net iš kelių skirtingų šalių.

Lietuvių kalbos kursų rezultatai priklauso nuo užsieniečių motyvacijos

Nusprendusiems likti mūsų šalyje ir joje dirbti, neišvengiamai reikalinga ir lietuvių kalba. Norint jos pramokti ar patobulinti, užsieniečiams siūlomi lietuvių kalbos kursai. Pasak Švietimo skyriaus vedėjos Vilmos Dobrovolskienės, tam praėjusiais metais mūsų rajone buvo skirta beveik tris kartus daugiau lėšų nei 2022-aisiais. Tiesa, toks didelis skirtumas susidarė, nes 2022 metais lietuvių kalbos kursai užsieniečiams buvo siūlomi ne visus metus, o maždaug pusmetį.

„Kursai yra mokami. Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro kursai finansuojami Užimtumo tarnybos. 2022 m. skirta 12 tūkst. 607 Eur, o 2023 m. – 33 tūkst. 619 Eur, – pažymėjo V. Dobrovolskienė. – Kėdainių kalbų mokyklos programoje „Lietuvių kalba užsieniečiams“ dalyvaujantys asmenys moka savivaldybės tarybos nustatytą programos atlyginimą – 25 Eur/mėn. Mokytojui mokamas darbo užmokestis iš savivaldybės biudžeto. Konkrečios sumos išskirti negalime, nes šios programos įgyvendinimas yra mokytojo etato sudėtinė dalis.“

Koks finansavimas bus skirtas šiems metams mokytis lietuvių kalbos, pašnekovės teigimu, dar neaišku: „Užimtumo tarnybos atstovų teigimu, šiemet jie aiškinasi poreikį ir tada planuos lietuvių kalbos mokymą“.

Kaip pastebėjo Švietimo skyriaus vedėja, užsieniečiai lietuvių kalbos mokosi noriai.

„Rezultatai priklauso nuo to, kokie kalbos mokymosi motyvai. Jei programos dalyvis planuoja pasilikti Lietuvoje, tai turi motyvacijos išmokti lietuvių kalbą“, – kalbėjo pašnekovė.

Per penkerius metus imigrantų padaugėjo dvigubai

Kiek iš Kėdainiuose gyvenančių 490 užsieniečių ketina išmokti lietuvių kalbą ir likti čia gyventi bei dirbti, nežinia. Tačiau, kaip rodo statistika, imigrantų per pastaruosius penkerius metus Kėdainių rajone padaugėjo dvigubai. 2019 metais į mūsų rajoną imigravo 235 asmenys (be Lietuvos piliečių), 2020-aisiais jų jau buvo 253, 2021 m., kaip ir reikia tikėtis, nes vyravo COVID-19 pandemija, imigrantų skaičius kiek sumažėjo ir siekė 220, tačiau 2022-aisiais šis skaičius šoktelėjo iki 678, o praėjusiais metais, kaip jau ir buvo minėta, Kėdainiuose gyveno 490 užsieniečių.

Valstybės duomenų agentūra pateikia detalesnius duomenis: išankstiniais duomenimis, 2023 metais Kėdainių rajone gyveno 131 Ukrainos pilietis, 108 – Baltarusijos, 102 – Uzbekistano, 80 – Kazachstano, 21 – Tadžikistano, 14 – Gruzijos, po 6 – Kirgizstano ir Azerbaidžano piliečius.

Kalbant konkrečiai apie ukrainiečius, galima pasakyti, kad didžiausias jų antplūdis į Kėdainius buvo 2022 metais, kuomet atvyko 496 asmenys. Tuo metu 2019-aisiais jų buvo 135, 2020 m. – 114, 2021 m. – 98, o 2023 m. – 131.

Beveik visi dirbantys imigrantai – iš trečiųjų šalių

Nors oficialiai Kėdainių rajone gyvena beveik penki šimtai užsieniečių, tačiau Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų vasario 1 d. Kėdainių rajono savivaldybėje pagal darbo sutartis dirbo 467 užsieniečiai. Iš jų – 462 – trečiųjų valstybių piliečiai ir 5 – kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Ir tai, anot M. Jankauskienės, yra 1,8 karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, nes tada jų buvo 255. Kėdainių rajono darbdaviai daugiausia įdarbino Ukrainos (47 proc.), Baltarusijos (27 proc.) ir Sakartvelo (9 proc.) piliečių.

„Daugiausia dirba mėsininkų, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, mėsos išpjaustytojų, pakuotojų (rankomis), – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai. – Taip pat tarp dirbančių atvykėlių yra geležinkelio vagonų krovikų, skerdikų, emulsijos ruošėjų, pastatų statybininkų (naudojantis tradicines medžiagas), pieno traukintojų, gamybos inžinierių, pardavimo (realizavimo) padalinio vadovų,  kinologų, virėjo padėjėjų (išskyrus namų virtuvę) ir kt.“

Pasidomėjus, ar imigrantai yra laukiami, norimi darbuotojai Kėdainių įmonėse, M. Jankauskienė pažymėjo, kad darbo rinka tampa vis atviresnė, todėl jei asmuo yra kvalifikuotas, turi darbo rinkoje paklausią profesiją ir svarbiausia motyvacijos dirbti, darbdaviai noriai juos įdarbina.