Bendruomenė prieš merą, nes meras prieš bendruomenę (video reportažas)
Savivaldybei priėmus sprendimą senamiestyje apriboti eismą ir panaikinti dalį Č. Milošo gatvės, kilo didžiulė visuomenės pasipiktinimo banga. Kai kurie senamiesčio verslininkai dėl tokio valdininkų sprendimo neteko net 80 proc. savo pajamų. Gyventojai pasijuto izoliuoti ir tikina esą priversti kasdien pažeidinėti ženklus.
O tai, kad meras su savivaldybės administracijos vadovais net be rajono Tarybos žinios vienvaldiškai priėmė tokį svarbų sprendimą, šokiruoja daugumą.
Pasipylus kritikos krušai, meras Saulius Grinkevičius bandė taisyti situaciją – trečiadienį į savivaldybę sukvietė gyventojus padiskutuoti šiuo klausimu.
Diskusija baigėsi mero Sauliaus Grinkevičiaus kaltinimu verslininkams, esą šie savanaudiškai siekdami dirbti pelningai, trukdo jo vienintelio turimai senamiesčio vizijai.
Susitikimas post factum
Pirmasis gyventojų vardu kalbėjęs Kėdainių senamiesčio gyventojas Nerijus Gružauskas atkreipė dėmesį, kad susitikimas rengiamas jau po to, kai sprendimas buvo priimtas.
„14 metų gyvenu senamiestyje. Bent keturis kartus per dieną vaikštau Didžiąja gatve – vos pamačius ženklus kilo klausimas dėl jų aktualumo. Pirmiausia liūdina tai, kad mes susitinkame jau po to, kai sprendimas buvo priimtas.
Kitas dalykas – mums visiškai nesuprantama, kodėl toks sprendimas buvo priimtas, kokia nauda miestui iš to, kokias problemas tai išspręs?
Vietoje to, kad per kalėdinį laikotarpį mes pritrauktume žmones į senamiestį, kad jie atvažiuotų, kad ir su automobiliais, apsipirktų, eglę aplankytų, dabar jie atvažiuoja, pamato ženklus, apsisuka ir išvažiuoja.
Tą mes matome kiekvieną dieną – geriau už senamiesčio gyventojus niekas to negali matyti“, – kalbėjo kėdainietis.
Jis taip pat tikino pasikalbėjęs su kaimynais ir išgirdęs vos porą pokyčius palaikančių nuomonių.
Gatvė tapo autostrada
Gyventojai ir verslininkai atkreipė dėmesį, kad vairuotojai pro Senąją gatvę tiesiog praskrieja – o pėsčiųjų perėjos joje išvis nėra.
„Norėjau pasiklausti, ar rajono meras į eglutės įžiebimą pėsčiomis keliavo, ar visgi su mašina? Nes tiesą sakant, žmonės ėjo būriais, kirto Senąją gatvę, kuri tapo kažkokia autostrada – jeigu pėstieji pradeda eiti, niekas jų srauto nebesustabdo ir automobilių kamščiai darosi, jeigu automobiliai važiuoja, tai pėstieji stovi ir laukia, kol kažkas susimylės praleisti juos. Nėra pėsčiųjų perėjos juk ten“, – kalbėjo kėdainietis Kęstas.
Č. Milošo gatvė reikalinga
Kėdainiečius labai jaudino ir Č. Milošo gatvės uždarymas – daugelis tikino, kad nėra jokios prasmės uždaryti arterinę senamiesčio gatvę.
„Manau, kad Č. Milošo gatve eismas neturi būti uždraustas. Galėtų būti greičio ribojimo kalneliai. Toji gatvė turi būti gyva, eismas turi būti leidžiamas, be to, reikia papildomų automobilių stovėjimo aikštelių“, – kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių atstovybės vadovas Dainius Cibulskis.
Buvęs Kėdainių priešgaisrinės tarnybos vadas Virginijus Stogevičius atkreipė dėmesį, kad dabartinės situacijos įkaitais tapo senamiesčio gyventojai, kuriems tenka pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o ir Č. Milošo gatvė, jeigu ateityje bus atvira transportui, gali sukelti nemažai žalos.
„Aš gyvenu Džiazo gatvėje, ir noriu pastebėti, kad tie ženklai yra pertekliniai. Pradžioje buvo ženklas, draudžiantis sustoti – jo visiškai pakako. Dabar išeina taip, kad visi gyventojai pažeidinėja ženklus – juk ženklai galioja visiems, ir visi privalo jų laikytis. Mes esame situacijos įkaitai, kurie priversti pažeidinėti ženklus.
Aš manau, kad per Č. Milošo gatvę anksčiau ar vėliau vis tiek važiuos automobiliai, ten yra vadinamasis brukas – pereinamoji akmenų juosta – kuris yra skirtas iš esmės pėstiesiems. O automobiliai, važiuodami tokiu keliu, išmuša tuos akmenis, pramuša karterius. Aš kiek ten gyvenu, jau kokie 5–6 atvejai tokie buvo. Anksčiau dar esame savo pajėgas siuntę, kad neutralizuotų tepalus. Ši problema tikrai niekur nedings“, – kalbėjo V. Stogevičius.
Pelnas smuko 60–80 proc.
Kavinės „Beneto karčiama“ vadovas Artūras Belousovas pasakojo, kad maitinimo įstaigų pelnas drastiškai smunka, mat gyventojai, ypač tokiu oru, neturi jokio noro automobilio statyti toliau ir eiti iki kavinių pėstute.
„Tie ženklai labai paveikė mūsų kavinę, Senamiesčio kepyklėlę. Praradimai stambūs – 60–80 procentų. Anksčiau žmonės, važiuodami pro kepyklėlę, greitai sustodavo, iššokdavo iš automobilio, nusipirkdavo kepinių ir išvažiuodavo – dabar to nebedaro, nes negalima. Žmonės nori pasistatyti automobilį prie kavinės, o ne kažkur kitur, ne kažkur toliau. Ateikite penktą valandą į senamiestį, ir pasižiūrėkite, koks ten judėjimas – senamiestis miršta. Nevaikščiojo ten žmonės ir nevaikščios… Senoji gatvė išties tapo autostrada, ten tokiais greičiais automobiliai laksto, o juk pro tą gatvę vaikai iš mokyklos eina. Reikėtų perėją vaikams padaryti“, – kalbėjo A. Belousovas.
Kiti verslininkai taip pat pasakojo susiduriantys su problemomis.
Klientai, norėdami atvykti į įmonę, neretai suka ratus aplink senamiestį, ir neranda, kur galėtų sustoti – ypač sunku ne vietiniams. Neretai viskas baigiasi tuo, kad įmonės darbuotojai klientus turi „susirinkti“ iš degalinės, o paskui ir atgal juos parvežti. Ne visi įmonių darbuotojai randa vietos pasistatyti automobilius prie darbo. Tokia problema būtų ne problema gražiu oru, tačiau rudenį ir žiemą kulniuoti pėsčiomis daugelis tikrai nenori.
Č. Milošo gatvė veda į niekur
Sprendimo senamiestį paversti pėsčiųjų zona stojo ginti valdininkai – savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas, Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis bei, žinoma, pats rajono meras Saulius Grinkevičius.
Valdininkų argumentai sulaukė milžiniško pasipriešinimo.
V. Kundrotas tikino, kad visoje Europoje pilna šalių, kurių miestų ir miestelių senamiesčiai uždaryti automobilių transportui. Jis tikino, kad ir į Kauno Rotušės aikštę įvažiuoti negalima, žinoma, šis pasakymas greitai buvo paneigtas Kaune dažnai besilankančių žmonių.
Rotušės aikštė Kaune yra atvira automobiliams – ratu einantis automobilių eismas visuomet būna gana intensyvus, o stovėjimo vietos yra mokamos. Daugelis susirinkimo dalyvių taip pat abejojo, ar galima Kėdainius lyginti su, pavyzdžiui, Estijos sostine, Šveicarijos, Vokietijos miestais. Juk ten ir kultūra kita, ir pragyvenimo lygis kitas – o tai lemia gausesnį senamiesčio kavinių lankymą.
Paklausus, kodėl norima uždaryti Č. Milošo gatvę, sulaukta atsakymo, kad ji veda… į niekur. Suprask, nėra ko ja važiuoti.
Taip pat buvo rodomas žemėlapis, kuriame buvo parodytos kelios būsimos stovėjimo aikštelės – kiekviena jų turėtų talpinti mažiausiai 20 automobilių. Žmonės kėlė klausimą, kodėl pirmiausia yra uždraudžiamas eismas ir stovėjimas, o tik po kurio laiko nurodoma, kad kažkada atsiras stovėjimo aikštelių. Jau ir dabar aišku, kad Didžiosios Rinkos aikštės rekonstrukcija nežinia, kiek užtruks.
O kaip vestuvės ir laidotuvės?
Nemaža dalis verslininkų iškėlė laidotuvių procesijų problemą. Anksčiau laidotuvių procesija, kurią vidutiniškai sudaro per 30 automobilių, ramiai ir netrukdoma važiuodavo Č. Milošo gatve. O dabar, ją uždarius, procesijoms tenka važiuoti Senąja gatve.
Moterys kėlė klausimą ir dėl vestuvių – juk pagal dabartinę tvarką, jaunavedžiams ir visiems svečiams tektų kulniuoti nemenką atstumą iki Civilinės metrikacijos skyriaus. Net jeigu jaunavedžiams būtų išduoti leidimai, bėdų kiltų su svečiais – jeigu vestuvėse dalyvauja pulkas svečių, problemos išvengti gali ir nepavykti.
Tiesa Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė tikino, kad jaunavedžiai čia problemos matyti neturėtų, mat sprendimo būdų yra, o ir patys jaunavedžiai žvelgia į situaciją liberaliai.
„Kai man paskambina tuoktis besiruošiantys žmonės, aš jiems paaiškinu, kad privažiuoti su automobiliu negalės, kad turės toliau pasistatyti – jie atsako, kad nieko tokio, kad jie gali ateiti. Nemanau, kad čia yra didelė problema“, – tikino vedėja.
Išsprendė kamščių problemą?
Miesto seniūnas V. Tamulis priminė, kad Senoji gatvė anksčiau išties keldavo problemų vairuotojams.
„Anksčiau ten būdavo kamščiai, Senoji gatvė visada užstatyta ir kairėje, ir dešinėje pusėje. Įsukame į gatvę – iš priekio atvažiuoja mašina.
Reikia ją praleisti, važiuoti atgal, o jeigu mašina už nugaros stovi? Jau problemos. Paskui toliau pavažiavus – vėl abi pusės užstatytos, vėl reikia praleisti automobilius, tenka stoviniuoti prie kepyklėlės. Nuolatos būdavo bėdos – ir nesakykite, kad bėdų nebūdavo. Dabar toji gatvė laisva, galima ramiai ja važiuoti. Sutinku, kad ten reikia perėjos, galbūt greičiai padidėjo – bet visa tai išsprendžiama“, – kalbėjo seniūnas.
V. Tamulis taip pat rodė vaizdo medžiagą, kur buvo nufotografuota Senosios Rinkos aikštė darbo dienų metu – aikštė buvo pustuštė. Rajono mero teigimu, visa ši aikštė galės būti naudojama kaip automobilių stovėjimo vieta.
Belieka stebėtis – ar tokia miesto vizija – istorinę miesto aikštę paversti mašinų stovėjimo aikštele?
Vizija, kurios dar nebuvo
Rajono meras S. Grinkevičius kurį laiką piktinosi, kad gyventojai nemokėjo išklausyti kitokios – t.y. jo paties – nuomonės. Taip pat jis teigė, kad vienintelis iš Kėdainių merų turi miesto viziją.
„Aš noriu jūsų paklausti, per 26 metus, kai Kėdainiai turėjo merą, kiek iš jų turėjo miesto viziją, koncepciją, ką reikia padaryti senamiestyje, kad jis būtų gyvas? Na, aš pavyzdžiui, nežinau, nes neatsimenu, kad taip būtų.
Aš įsivaizduoju, kad Didžiosios Rinkos aikštė turi būti ta, kurioje verda gyvenimas. Ne automobiliai traukia gyvybę – automobilis tik važiuoja. Jeigu mes įtikinsime kėdainiečius, kad po senamiestį reikia daugiau vaikščioti, tada mūsų siekiamybė, kad senamiestis būtų gyvas, po truputį išsipildys. Žinoma, tam, kad ten kažkas vaikščiotų, turi kažkas ir vykti – todėl mes esame suplanavę, kad bus kinas, bus vasaros kavinukės, vyks koncertėliai visokie, renginiai, mugės. O ko jūs, verslininkai, norite – žmonių ar automobilių?“ – kalbėjo S. Grinkevičius.
Norisi merui priminti, kad miesto strategija buvo ruošta, 2010 metais apie ją buvo ne kartą rašyta. Buvo suburta senamiesčio taryba, kuri ne kartą aptarinėjo tiek senamiesčio, tiek miesto perspektyvą. Net ir sunkmečio sąlygomis.
Pateikė pasiūlymą
Seimo nario Dariaus Kaminsko patarėjas Kėdainiuose Paulius Aukštikalnis pasiūlė kompromisą, kurio niekaip nesugebėjo sugalvoti nei rajono vadovai, nei patys verslininkai ar gyventojai.
„Gyvo senamiesčio idėja yra labai graži, ir visiems ji patinka. Tačiau dabartinė tvarka kelia problemų. Pavyzdžiui – vakar važiavau Senąja gatve, ir joje buvo milžiniškas kamštis, mat jos gale, prie Senosios Rinkos aikštės, užgeso kitas automobilis. Kol jo nepatraukėme, tas kamštis ir tęsėsi – o šiaip juk būtų galima per Č. Milošo gatvę išvažiuoti.
Visuomet automobilių srautui geriau suteikti galimybę važiuoti keliomis gatvėmis, o ne duoti vienintelį pasirinkimą.
Kitas dalykas – vasaros kavinės. Puiki idėja! Tačiau kas dabar, tokiu oru, sėdėtų toje vasaros kavinėje? Niekas. Kodėl mes negalėtume uždaryti eismo Č. Milošo gatve tik tuo laikotarpiu, kuomet veikia tos vasaros kavinės? Galima uždaryti renginių metu, vakarais ar savaitgaliais“, – siūlė P. Aukštikalnis.
Šis pasiūlymas tenkino didžiąją dalį verslininkų ir rajono vadovų, kurie pažadėjo situaciją nagrinėti iš naujo.
