Baltijos keliui – 30 metų: minėjimas ir renginiai

Artėjant Baltijos kelio trisdešimtmečiui (rugpjūčio 23 d.), Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko pasitarimas. Jo metu susirinkusieji aptarė preliminarią jubiliejaus paminėjimo programą bei kitas su renginiais susijusias detales. Šia informacija bei mintimis, kokią reikšmę Baltijos kelias užima jų gyvenime, su „Rinkos aikštės“ skaitytojais sutiko pasidalyti Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis bei vicemeras Paulius Aukštikalnis. O plačiau apie būsimus renginius papasakojo Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė.

Turi būti pažymėta ypatingai

„Baltijos kelias – viena iš svarbiausių datų pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorijoje. Tai mūsų žmonių drąsos, atvirai išreikšto apsisprendimo viešas paskelbimas, – sakė rajono meras V. Tamulis. – Šiemet švęsime Baltijos kelio trisdešimtmetį. Tokios datos turi būti įprasmintos ypatingai. 

[quote author=“meras V. Tamulis“]Tikiuosi, jog Baltijos kelio trisdešimtmetis bus įsimintinas savo renginiais ir susitelkimu.[/quote]

Pirmajame pasitarime kalbėjome apie programą norėdami, kad ji būtų apgalvota, išdiskutuota ir atspindėtų, pirmiausia, ano laiko nuotaiką ir tuo pačiu būtų šiuolaikiška. 

Visų pasitarimo dalyvių noras buvo šią dieną padaryti ypatingą, įsimintiną. Tikiuosi, jog racionalus pasiskirstymas darbais, veiklomis bei atsakomybėmis padės pasiekti norimus tikslus ir Baltijos kelio trisdešimtmetis bus įsimintinas savo renginiais ir susitelkimu.“ 

Nutiesė pirmąjį kelią į laisvę

Vicemeras P. Aukštikalnis pabrėžė, jog jam rugpjūčio 23-ioji yra labai svarbi ir ypatinga diena. 

„Man asmeniškai Baltijos kelio trisdešimtemečio paminėjimas – labai reikšminga diena. Tuo metu man buvo šešeri. Manau visi, kurie dalyvavo Baltijos kelyje – tikrai pilietiški ir drąsūs žmonės, – dalyvius gyrė Kėdainių vicemeras. – Galima sakyti, jie nutiesė tą pirmąjį kelią į laisvę, į tai, ką mes turime šiandien, t. y. laisvą ir kuriančią Lietuvą.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet žmonės iš Kėdainių vyks į Baltijos kelią. Tikiuosi gausaus ir didelio kėdainiečių būrio.“

Negalinčius savarankiškai atvykti žmones ketinama nemokamai vežti keliais autobusais.

„Preliminariai planuojame, kad bus daugiau nei du šimtai žmonių. Aš pats dalyvausiu su savo vaikais, kurie, beje, yra panašaus amžiaus, kaip ir aš buvau prieš trisdešimt metų, kai mano mama stovėjo tame laisvės kelyje, t. y. 9-erių ir 7-erių metų. Manau, yra svarbu ateinančiai kartai perduoti laisvės vertybę“, – įsitikinęs vicemeras.

Prisimins ne tik Baltijos kelią

Kalbant apie renginius, Ona Mikalauskienė, Kėdainių kultūros centro direktorė, pabrėžė, kad rugpjūčio 23-oji – ne tik Baltijos kelio, bet ir Europos diena nacizmo ir stalinizmo aukoms atminti. Todėl bus paminėta ir ši diena. 

„Rengiamas scenarijus dar kol kas yra preliminarus, bet renginio formatas yra aiškus. Renginys vyks dvi dienas – rugpjūčio 22 ir 23 dienomis, – atskleidė centro direktorė. – 22-osios dienos vakarą abiejose miesto bažnyčiose bus aukojamos mišios. Taip pat numatomas pagerbimas stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti padedant gėlių prie Skongalio akmens.“ 

Prisimenant Baltijos kelią, O. Mikalauskienė artimiausiu metu kvies žmones specialiai Baltijos kelio trisdešimtmečiui sukurtame socialinio tinklo „Facebook“ profilyje Baltijos kelias 2019 – Kėdainiai talpinti nuotraukas, susijusias būtent su šiuo įvykiu. 

„Galbūt vyresni žmonės patys to padaryti negalės ar nemokės, tai kviečiame šeimų narius jiems pagelbėti: iš savo asmeninių albumų nuskenuoti nuotraukas ir jas paskelbti minėtoje paskyroje. Jį administruos Kėdainių kultūros centras. Iki rugpjūčio 23 dienos tikimės surinkti kuo daugiau nuotraukų, kurios bus sumontuotos į virtualų albumą ir Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje esančiame ekrane 22 ir 23 dienomis nuolatos bus rodoma paroda. Taip žmonės, tomis dienomis užėję į biblioteką, galės pamatyti prisiminimus iš Baltijos kelio, – pasakojo kultūros centro direktorė. – O 22-os dienos vakarą, po šv. Mišių, bibliotekoje, Vaikų ir jaunimo skyriuje, scenos erdvėje, prie arbatos bus rengiamas bendruomenės pasibuvimas, pabendravimas prisimenant Baltijos kelio istoriją.“

Kvietimas pakartoti istoriją

Rugpjūčio 23 dieną, anot O. Mikalauskienės, visi vyks į magistralę Vilnius–Panevėžys prie Kėdainių rajono žmonių pastatyto kryžiaus 83,6 kilometre, kur nuo 16 valandos prasidės renginys. Kaip jau minėjo vicemeras, negalinčius savarankiškai vykti žmones veš keli autobusai (apie registraciją bus skelbiama „Facebook“ paskyroje Baltijos kelias 2019 – Kėdainiai). 

„Taip pat raginame žmones ir savarankiškai atvykti į minėtą vietą. Čia vyks renginys, skirtas Baltijos keliui atminti. Jame dalyvaus rajono vadovai, dvasininkai. Renginį ves Henrikas Vaicekauskas. Dalyvaus Akademijos kultūros centro folkloro kolektyvas „Seklyčia“, degsime fakelus, kelsime vėliavas. Šis minėjimas turėtų vykti iki 17 valandos“, – programa dalijosi pašnekovė.

Ji taip pat teigė, jog tai dar ne viskas, nes Ukmergės rajono savivaldybė parengusi gražų kvietimą, kuriuo kviečia atkartoti 1989 metais rugpjūčio 23 dieną vykusią akciją. Ir visų rajonų žmones būtent 17 valandą kviečia susikibti rankomis magistralėje Vilnius–Panevėžys – kiekvieną ties savo kilometru. 

„Utenos r. – 57,4 km; Švenčionių r. – 61 km; Ignalinos r. – 62,8 km; Kalvarija, Marijampolė, Kazlų Rūda – 64,4 km; Vilkaviško r. – 67,5 km; Šakių r. – 69,1 km; Ukmergės r. – 75,9 km; Jurbarko r. – 78,2 km; Raseinių r. – 80,9 km; Kėdainių r. – 83,6 km; Jonavos r. – 90,1 km. Mes tikimės, kad tie, kas atvažiuosime, vėl sustosime Baltijos kelyje. Čia reikia pačių žmonių iniciatyvos, kad jie atvažiuotų“, – ragino Kėdainių kultūros centro direktorė.

Po susikibimo rankomis Ukmergės rajono savivaldybė kviečia žmones į Mūšios miško (A. Svarinsko) parke Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti Kadrėnų k., Vidiškių sen., Ukmergės r. (kelio Ukmergė–Utena 6-asis kilometras), kur vyks dar vienas renginys. Kėdainių rajonui atstovaus Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Beržynėlis“.

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė O. Mikalauskienė, toks minėjimas nėra pirmas. Tiek prieš penkerius, tiek prieš dešimt metų lygiai taip vyko dideli renginiai šiai progai paminėti. 

„Tačiau Kėdainiai išsiskiria tuo, kad nepriklausomai nuo jubiliejinių, „apvalių“ datų minėjimo, kiekvienais metais Baltijos kelio dieną, rugpjūčio 23-ąją, vykstame prie Kėdainių rajono pastatyto kryžiaus Baltijos kelyje. Tradiciškai būdavo paminėjimas, Mišios, renginys. Simboliškai prie Skongalio akmens pagerbdavome aukas“, – kalbėjo centro direktorė.

Šių metų Baltijos kelio bei Europos dienos nacizmo ir stalinizmo aukoms atminti minėjimo renginius organizuoja Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių kultūros centras, Lietuvos Sąjūdžio Kėdainių skyrius, Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Kėdainių skyrius.