Babėnų šilas laukia tvarkytojų

Nors Kėdainiai turi unikalią vietą – Babėnų šilą, kuriame žmonėms būtų patogu sportuoti, vaikščioti ar kaip kitaip leisti savo laisvalaikį, tačiau iki šiol ši vieta aktyviam poilsiui taip ir nepritaikyta. Net ir prieš gerą dešimtmetį sukonstruotas medinis pažintinis takas jau seniai sutrūnijo. Babėnų šilas net buvo įtrauktas į rajono strateginį planą ir norėta jį paversti rekreacine zona, tačiau tai iki šiol nepadaryta, mat šis miškas priklauso ne miestui, bet Valstybinės miškų urėdijos Kėdainių regioniniam padaliniui. Tad Kėdainiuose gyvenančių iniciatyvių žmonių, miesto seniūno Valentino Tamulio ir Visuomenės sveikatos biuro specialistų norai sutvarkyti šią teritoriją ir sudaryti žmonėms tinkamesnes sąlygas ten sportuoti ir ilsėtis, kol kas yra stabdomi prasidėjusios miškų urėdijos reformos.

 Miškininkai nuleido rankas

Į redakciją kreipęsis kėdainietis Antanas Genys apgailestavo, kad, gyvendamas tokioje gražioje vietoje, negali iki galo pasinaudoti jos teikiamais privalumais ir grožėtis ypatinga vieta.

„Jau šešerius metus gyvenu šalia Nevėžio, kur yra ir Babėnų miškas. Tikrai esu neabejingas tam miškui: važinėju dviračiu, vaikštau su šuniuku, su lazdelėmis, pasikviečiu ir draugus, – kalbėjo miesto gyventojas. – Matau, kad tas miškas galėtų būti labiau tvarkomas.

Tenka pabūti kituose rajonuose. Aišku, ten Birštonas, Druskininkai, bet žinau, kad ir Pasvalio miestas, ir Alytus, ir kiti mažesni miestai tvarkosi. O mes turim tokią unikalią situaciją, kad miesto teritorijoje yra miškas, o jame – daug vėjovartų ir šabakštynų.“

[quote author=“V. Tamulis“]Babėnų šilą reikėtų išnaudoti žmonių reikmėms, mes turėtume viską padaryti, kad taip ir vyktų, o šiandien, deja, galime tik apgailestauti, kad to nėra.[/quote]

A. Genys pasakojo, kad jau ketverius metus bendrauja su miškininkais, kuriems ir priklauso Babėnų šilas. Teigia kalbėjęs ne vieną kartą tiek su urėdu Juozu Girinu, tiek po jo dirbusiu Juliumi Urbonavičiumi. Tačiau net ir jie, pasak pašnekovo, jaučiasi nusivylę ir bejėgiai ką nors pakeisti.

„Jie šiek tiek nuleidę rankas. Sako, mes padarėme poilsiavietę, pabuvo ji savaitę ar 10 dienų, bet kažkas sudegino. Buvo medinės skulptūros ir jas suniokojo. Vandalai šiame miške kaip ir visur, – apgailestavo A. Genys. – Tai gal prieš tuos vandalus nereikėtų nuleisti rankų? Reikėtų gal kokias kameras įrengti ar paskirti žmogų, atsakingą už šio miško tvarką, pavyzdžiui, amerikietiškai tariant, reindžerį? Jis galėtų kaskart apvažiuoti, apžiūrėti, ar viskas ten tvarkinga, ramu ir saugu. Ypatingai įvykus tai miškų reformai, panaikinus vietines urėdijas, miškininkai dar labiau nuleidę rankas. Jie sako, kad mes čia visiškai neturime valdžios, mes nieko negalime padėti, nieko nesprendžiame.“

Visi pritaria, tik nieko negali padaryti

Optimizmo ir iniciatyvos nestokojantis A. Genys sakė kreipęsis jau ir į Kėdainių miesto seniūną Valentiną Tamulį, savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėją Algimantą Žviką, Visuomenės sveikatos biuro vadovę Danguolę Avižiuvienę ir visi pasisakė „už“ Babėnų šilo tvarkymą ir gražinimą. Tačiau, pasak kėdainiškio, viskas sustojo priėjus iki miškininkų.

„Kalbėjau apie tai ir su Algiu Žviku. Mes čia buvome pasikvietę tokį entuziastą, kuris turi patirties kituose miestuose suženklinant miško takus, įrengiant šiaurietiško vaikščiojimo takus. Buvome įtraukę ir Visuomenės sveikatos biuro vadovę D. Avižiuvienę, – entuziastingai kalbėjo A. Genys. – Bet vėlgi viskas sustojo ties miškininkais, kadangi jie miško šeimininkai ir niekas nieko be jų leidimo negali daryti.“

A. Genio žiniomis, miškininkų fonduose Babėnų šilui tvarkyti jau lyg ir buvo skirta nemažai pinigų.

„Jie (miškininkai, – red.) jau buvo pradėję svajoti, kad tuos pinigus galima būtų nukreipti būtent tam reikalui, bet va, kai atsitiko ta reforma, pasikeitė tvarka, ir tas visas reikalas sustojo“, – apmaudo neslėpė vyras.

Nors miškas kol kas priklauso miškininkams, tačiau, anot pašnekovo, anksčiau yra buvę iniciatyvų perimti jį miesto žinion. O kol kas, kol šilas neturi rimto šeimininko, belieka tik svajoti, kas jame galėtų būti, jeigu prasidėtų tvarkymo darbai.

„Apjungiant Babėnų mišką su esamu Nevėžio upės apsauginiu pylimu, galima būtų padaryti 9 kilometrų žiedą, pėsčiųjų, dviračių taką. Kiek mačiau, dar prieš daug metų paruoštame ir patvirtintame savivaldybės strateginiame plane, tai ta vieta – ypatingos svarbos rekreacinė zona. Didžiausia bėda, kad Babėnų miškas neturi šeimininko. Atsirastų šeimininkas, galbūt atsirastų ir daugiau žmonių idėjų, kas ten galėtų būti.“

V. Tamulis: „Šilas gyventojams, aišku, reikalingas“

Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis taip pat apgailestauja, kad Babėnų šile kol kas nevyksta jokie darbai, kurie rodytų rekreacinės zonos atsiradimą.

„Tik pradėjus man dirbti Kėdainių mieste prie to klausimo buvo sugrįžta. Tuo metu J. Girinas buvo Kėdainių urėdijos urėdas. Jis tam dalykui irgi pritarė, bet kadangi žmogus buvo pensinio amžiaus, jį iš užimamų pareigų atleido, – prisiminė miesto seniūnas. – O po to atėjo naujas (urėdas, – red.), bet prasidėjo ta reforma ir nebeliko Kėdainiuose urėdijos. Jie dabar yra priskirti Radviliškiui. Ir tapo visai nebeaišku, su kuo šituo klausimu šnekėti.“

Paklaustas, ar miestas negalėtų perimti Babėnų šilo savo nuosavybėn, V. Tamulis sakė, kad tai nėra lengva procedūra ir reikėtų skirti labai daug laiko ir pastangų.

„Norint užsiimti tuo klausimu, reikėtų ieškoti visų galų – galbūt net pačioje naujojoje centrinėje institucijoje rašant oficialius raštus. Kad būtų gauti konkretūs atsakymai, ką jie planuoja, kokiais metais, – svarstė pašnekovas. – Aš dirbu treti metai. Žodinės šnekos buvo, tuo viskas ir liko.“

Pasak V. Tamulio, seniūnija, kad ir norėtų mieste esantį mišką pasiimti savo globon, žodžio nelabai turėtų:

„Savivaldybės Taryba turbūt turėtų tarti žodį, ar ji sutiktų perimti. Man sunku šią minutę pasakyti. Reikėtų žinoti tikrą tiesą ir ar tai yra utopiniai planai, ar bus tik tempiama ir pradės kažkas vykti tik po kažkiek metų. Metai iš metų tik šnekama, o niekas iš tikrųjų nevyksta dėl to šilo.“

Nors problema tikrai žinoma ir nėra lengvai sprendžiama, tačiau Kėdainių miesto seniūnas yra tikras dėl vieno dalyko.

„Jis (Babėnų šilas, – red.) miesto gyventojams, aišku, yra reikalingas ir svarbus. Klausimas, ar jis pritrauktų daugiau turistų ar miesto svečių, bet patys gyventojai lankytųsi jame. Geras dalykas ir jį reikėtų išnaudoti žmonių reikmėms, mes turėtume viską padaryti, kad taip ir vyktų, o šiandien, deja, galime tik apgailestauti, kad to nėra“, – sakė V. Tamulis.

Iniciatyvą turi rodyti gyventojai

A. Genio minėtas Kėdainių miesto savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas taip pat patvirtino, kad problema yra gerai žinoma ir prašosi sprendžiama.

„Taip, žinau Antaną Genį, jis tikrai labai iniciatyvus žmogus. Bendravome su juo ir kartu sutarėme, kad turėtų būti tvarkomas Babėnų šilas, bet, kol jis nepriklauso miestui, jokia veikla be miškininkų ten negalima, – patvirtino savivaldybės atstovas. – Vaikštau po tą šilą, važinėju, čia tikrai labai didelis pliusas miestui, kad jį turi, tik, aišku, reikia jam tvarkos.

Taip, ten apipjaustomi jau griūvantys medžiai, bet tuo viskas ir baigiasi. Yra pėsčiųjų ir dviračių keliukai, bet juos reikėtų pratęsti, sutvarkyti.“

Pašnekovas baiminasi, kad įsigaliojus naujajai miškų reformai gali atsitikti taip, jog Kėdainių miesto ribose esantis šilas gali likti užmirštas.

„Neaišku, kaip po tos reformos bus, kam priklausys buvusi Kėdainių urėdija – Radviliškiui ar Panevėžiui. Gali būti taip, kad niekam neįdomus taps tas Babėnų šilas ir jo projektas atguls į stalčius“, – nuogąstavo savivaldybės skyriaus vedėjas.

A. Žviko nuomone, be iniciatyvių žmonių pagalbos išeitis kol kas sunkiai įsivaizduojama.

„Reikia žiūrėti, galvoti, iš kur galima būtų paimti lėšų jam sutvarkyti, pritaikyti žmonių poreikiams. Bet visų pirma turėtų būti žmonių iniciatyva.

Kažkokia grupelė žmonių turėtų surinkti parašus, eiti pas miesto valdžią ir prašyti, kad bandytų kažkaip perimti tą šilą savo žinion, – apie galimybę mišką priskirti miestui kalbėjo specialistas. – O tada jau projektas turėtų keliauti į miesto Tarybą, kuri ir spręstų, ką daryti, kiek lėšų skirti tvarkymui, rekreacinės zonos įrengimui ir pan. Pagaliau galima būtų ieškoti kažkokių rėmėjų, kurie galėtų finansuoti vieną ar kitą projektą.“

Anksčiau ar vėliau šilas bus sutvarkytas

Valstybinės miškų urėdijos Kėdainių regioninio padalinio l. e. p. vadovas Gintaras Nemunis teigia, kad kalbėti apie Babėnų šilo situaciją reikėtų anksčiausiai kitų metų vasario mėnesį ar net pavasarį, kai jau bus įvykusi miškų reforma ir viskas po truputį stos į savo vėžias.

„Manau, kad diskusiją padoriau būtų pradėti kitais metais, kai jau bus iki galo suformuotas naujasis Gamtotvarkos skyrius, kuris vertins tuos projektus, jų tikslingumą ir prioritetus.

Mes savo padalinyje tokio specialisto neturėsime, kadangi pas mus per mažai yra saugomų teritorijų, – susidariusią situacija apibūdino laikinasis padalinio vadovas. – Gamtotvarkos skyrius kuruos visą Lietuvą, jie visus projektus peržiūrės iš naujo. Mes patys tikrai neturime jokios įtakos, čia viskas dėl reorganizacijos. Mums buvo ir keliai sustabdyti, viskas buvo sustabdyta. Kol jie neperims visko į savo rankas, o tas įvyks tik 2019-ų sausio 1-ąją, tai nieko nebus.“

G. Nemunio teigimu, planai ir projektai nėra užmiršti ar padėti į stalčių. Tiesiog jų vykdyti negalima dėl susiklosčiusios situacijos.

„Jie (projektai, – red.) nėra užmiršti ir kažkur numesti, jie yra žinomi, tik dabar sustabdyti. Niekur tu nepersiversi per galvą, nes jie finansuojami ne Europos Sąjungos lėšomis. Šilas turi būti tvarkomas iš pačios žinybos lėšų, – aiškino pašnekovas. – Kol kas negalėčiau pasakyti, kiek tam reikėtų lėšų, nes pats to projekto nemačiau. Su vyriausiu miškininku aptarėme susidariusią situaciją – visi esame tos reformos įkaitais ir niekur nuo to nepabėgsi. Čia miesto teritorija ir vis tiek reikės miestiečiams ją sutvarkyti.“

Valstybinių miškų urėdijai Kėdainių problemos žinomos

Stengiantis atsakyti į visus kėdainiečiams rūpimus klausimus ir nuogąstavimus, susijusius su Babėnų šilu, kreipėmės ir į VĮ „Valstybinių miškų urėdiją“. Jos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Danas Augutis tikino, kad visi pradėti projektai nėra užmiršti ir toliau tęsiami.

[quote author=“A. Genys“]Šilas neturi rimto šeimininko, belieka tik svajoti, kas jame galėtų būti, jeigu prasidėtų tvarkymo darbai.[/quote]

„VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ kaip viena įmonė pradėjo veikti nuo 2018 metų pradžios ir iki tol regioniniuose padaliniuose patvirtinti ir pradėti vykdyti rekreacinių objektų projektai yra nuosekliai tęsiami ir užbaigiami, – patvirtino skyriaus vadovas. – Vien tik šią vasarą visuomenei pristatyti keli rekreaciniai objektai: Trakų regioniniame padalinyje – Skaisčio stovyklavietė ir Skrebio miško pažintinis takas, Kauno rajone – naujas sveikatingumo takas prie Karmėlavos ir dar daug mažesnių projektų visoje Lietuvoje.“

Pasak D. Augučio, Valstybinių miškų urėdijos miškininkai Babėnų šile atlieka priežiūros darbus – kerta išdžiūvusius medžius, menkaverčius krūmynus.

„Mums žinoma ir nusidėvėjusio pažintinio tako situacija, jis bus tvarkomas artimiausiu metu“, – žadėjo pašnekovas.

„Valstybinių miškų urėdijos“ atstovo žiniomis, Babėnų šilo Kėdainiuose rekonstrukcijos projekto nebuvo.

„Dar iki 2017 metų, tuometinės Kėdainių miškų urėdijos specialistų parengtas projektas Aplinkos ministerijos nebuvo patvirtintas, ir po to nauji projektai nebuvo teikiami“, – sakė specialistas.

D. Augutis pasakojo, kad šiuo metu, vykstant baigiamiesiems įmonės reorganizacijos darbams, atliekama ir visoje Lietuvoje „Valstybinių miškų urėdijos“ prižiūrimų rekreacinių objektų, kurių yra apie 2000, inventorizacija. Ruošiama rekreacinių objektų vystymo strategija, kuri, suderinus su Aplinkos ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis, taip pat bus pristatyta visuomenei.

[quote author=“A. Genys“]Norėtųsi, kad tiek tarp miškininkų, tiek tarp vietinių gyventojų, kuriems labiausiai ir rūpi tas šilas, vyktų diskusijos, pasitarimai, ką ir kaip reikėtų daryti. O nebūtų priimami vienašaliai sprendimai, kuriais žmonės vėliau gali likti nepatenkinti.[/quote]

„Gamtos apsauga ir gamtotvarka yra tos sritys, kurioms skiriamo dėmesio tik daugės, o rekreaciniai projektai regioniniuose padaliniuose bus rengiami atsižvelgiant į konkrečios vietovės specifiką, derinant tai, kas geriausia gamtai ir žmogui, – būsimais planais dalijosi D. Augutis. – Šiam tikslui nuo 2019 m. įmonėje ir regioniniuose padaliniuose įsteigti nauji gamtotvarkos specialistų etatai.“

Baigdamas pokalbį A. Genys labai vylėsi ir prašė miškininkų, kad šie, prieš imdamiesi kokių nors darbų, pasitartų su gyventojais ir miesto valdžia. Atsiklaustų jų nuomonės ir įsiklausytų į pastabas.

„Norėtųsi, kad tiek tarp miškininkų, tiek tarp vietinių gyventojų, kuriems labiausiai ir rūpi tas šilas, vyktų diskusijos, pasitarimai, ką ir kaip reikėtų daryti. O nebūtų priimami vienašaliai sprendimai, kuriais žmonės vėliau gali likti nepatenkinti, – kalbėjo iniciatyvos ėmęsis kėdainiškis. – Kad ir šiuo atveju: teigiama, kad bus atnaujinti supuvę mediniai takai. Tik ar jie tikrai reikalingi? Ar nebus taip, kad kažkas tik užsidės sau pliusiuką, jog kažkas yra daroma, bet nesvarbu, kaip daroma?“

Nijolė NAUJOKIENĖ, buvusi rajono merė:

„Babėnų šilas tikrai svarbus mūsų miestui. Jo sutvarkymas turėtų būti tarp prioritetinių klausimų, kaip mes ir planavome dar tuo metu, kai vadovavau rajonui.

Dar dirbdama rajono mere dėl Babėnų šilo sutvarkymo daug kartų buvau susitikusi su įvairių valstybės institucijų atstovais, rajono miškų urėdijos vadovais, taip pat ir su generaliniu miškų urėdu.

Siekiant gauti finansavimą Babėnų šilo sutvarkymui, talkino mums ir tuo metu Seimo pirmininko pareigas ėjęs kraštietis Viktoras Muntianas.

Būta daug diskusijų ir įrodinėjimų aukštesnėms šalies institucijoms dėl būtinumo sutvarkyti Babėnų šilą ir pritaikyti jį žmonių poilsiui. Ir visos šios diskusijos, pastangos įrodyti Babėnų šilo reikalingumą Kėdainių žmonėms, nenuėjo veltui. Dirbant išvien su Generaline miškų urėdija, pavyko įrodyti, jog mūsų žmonėms ši poilsio erdvė reikalinga ir gerina jų gyvenimo kokybę, todėl ir buvo skirtos lėšos Kėdainių miškų urėdijai, kad Babėnų šile ji įrengtų sveikatingumo trasą ir pažintinius rekreacinius takus.

Tuo metu po mūsų ilgų diskusijų su LR Sveikatos ministerija bei Seimo nariais, kaip tik VšĮ Kėdainių ligoninei buvo skirtos lėšos įrengti reabilitacijos skyrių su sveikatinimo procedūromis.

Tikslas buvo pasiektas: kartu su Miškų urėdija įrengus grįstus ir medinius takus, apžvalgos aikšteles, o ligoninėje – reabilitacijos skyrių, ženkliai ir kompleksiškai pagerinome žmonėms sveikatos atstatymo paslaugas gyvenamoje vietoje.

Suprantama, kai prasidėjo ekonominė krizė, teko kuriam laikui tolesnius siekius dėl Babėnų šilo sutvarkymo atidėti. Kiek pamenu, kad šie siekiai nenueitų į užmarštį, Babėnų šilo sutvarkymą įtraukėme į 2007–2017 metų bendrąjį rajono planą. Tad praėjus keleriems metams po krizės, vėl turėtų būti ieškoma lėšų šios vietovės sutvarkymui. Tačiau, kaip matome, reikalai iki šiol užstrigę, o laikas vietoje nestovi. Reikia dirbti toliau.

Būtina kuo greičiau ir neatidėliojant bei sutelkus visų bendras jėgas, intensyviai remontuoti, taisyti ir atnaujinti suformuotas erdves, jas išplėtoti ir kurti naujas.

Akivaizdu, jog apjungiant Babėnų mišką su esamu Nevėžio upės apsauginiu pylimu, galima būtų suformuoti aktyvaus poilsio zoną. Bent jau taip planavome padaryti kai ėjau merės pareigas.

Šiuo metu Lietuva gyvena ekonominio pakilimo sąlygomis, mūsų rajonas – taip pat. Apie tokias finansines galimybes, tokį biudžetą, koks surenkamas dabar, mes anuomet, kai girdėdavome tik iš viršaus nuleidžiamus reikalavimus 30-40 procentų susimažinti biudžetą, galėjome tik pasvajoti. Tačiau, mano manymu, dabartinė valdžia tų galimybių tinkamai neišnaudoja. To pavyzdys net ir tas pats Babėnų šilas – ne tik nesuskubta spręsti Babėnų šilo sutvarkymo problemos, bet ir neišsaugojama tai, kas jau spėta padaryti.

Atlikti Babėnų šilo sutvarkymo ir pritaikymo žmonių poreikiams darbus, būtina.

Ir šis klausimas – net nediskutuotinas, nes tai sustiprintų mūsų krašto patrauklumą, o svarbiausia – suteiktų galimybę sportuoti ir ilsėtis švariame ore, o tai teigiamai atsilieptų žmonių sveikatai. 

[#gallery=1547#]