Babėnų šilas jau šiemet gali būti atiduotas Kėdainiams

Kėdainiai yra pakankamai išskirtinis miestas jau vien tuo, kad miesto pakraštyje turi tikrų tikriausią šilą. Babėnų šilas – ne paprastas parkelis, o tikrų tikriausias miško plotas, įsiterpęs į miesto teritoriją. Paradoksalu, tačiau jis nėra Kėdainių nuosavybė.

Šilas priklauso Radviliškio miškų urėdijai, tačiau šiai jis – it šuniui penkta koja. Kėdainiečiai, norintys ilsėtis ir daugiau laiko leisti gamtos apsuptyje, jau ilgą laiką maitinami pažadais apie gražius planus tvarkyti šį šilą, tačiau iki šiol jis apžėlęs brūzgynais, o menkutė jame buvusi infrastruktūra byra akyse.

Tad ar ateis diena, kai į šį mišką miesto vidury pavydžiai žvelgs visi Lietuvos miestai?

Idėją keičia

Dar 2015 metais tuometinės Kėdainių miškų urėdijos idėja iš Babėnų šilo padaryti patrauklų rekreacinį parką kraštiečiams taip ir liko neįgyvendinta.

Anuomet Aplinkos ministerijai kliuvo projekte numatyti augalai, kurie natūraliai šiame miške neauga.

Projektas įsipainiojo biurokratiniuose tinkluose ir susirašinėjimai dėl jo įgyvendinimo truko kone dvejus metus.

Įvykusi urėdijų pertvarka Babėnų šilo projektus nustūmė į antrą planą.

Galiausiai Kėdainių mieste atsidūręs gabalas miško tapo Radviliškio miškų urėdijos priklausiniu, ir nuo tada kėdainiečiai čia be Radviliškio miškininkų žinios negali net šiukšliadėžės pastatyti.

Tiesa, jei anksčiau buvo kalbėta apie tai, kad iš šio miško ploto būtų galima padaryti pažintinį, poilsinį parko tipo miško taką, dabar miškininkų idėja skamba jau kitaip – svarstoma čia palikti natūralų mišką, su visais jo medžiais virtuoliais ir šabakštynais.

Jei Babėnų šilas būtų perleistas Kėdainių rajono savivaldybės žinion, miške būtų pasirūpinta minimalia reikalinga infrastruktūra, jis būtų prižiūrimas seniūnijos darbuotojų, jame patruliuotų Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Krutina centrinę valdžią

Babėnų šilo klausimą pajudino kraštietis parlamentaras Viktoras Fiodorovas, paraginęs pakeisti šilo savininkus.

Parlamentaras siūlo savivaldybei perimti šį šilą savo nuosavybėn ir tvarkytis ten kaip norima, tačiau, kaip žinia, tokie klausimai be centrinės valdžios žinios nesprendžiami.

Apie Babėnų šilą su Kėdainių rajono savivaldybės galvomis yra kalbėję bent keli aplinkos ministrai. Ir nors visi jie žarstė pažadus, realiai niekas taip ir nepasikeitė.

Tiesa, taip ir lieka neaišku, kas gi konkrečiai trukdo perduoti Babėnų šilą iš vienų rankų į kitas.

„Labai daug bendraujame ir diskutuojame su rajono meru Valentinu Tamuliu dėl įvairių projektų, tiek vykdomų, tiek planuojamų. Vienas iš jų – Babėnų šilo projektas.

Matant, kiek ten lankosi žmonių, nei meras, nei aš abejingi šiam klausimui negalime būti.

Aplinkos ministras tik pakartojo, kas jau kartojama ne vienerius metus: kad po miškų urėdijų pertvarkos urėdijoms neliko nei jokio intereso, nei (vadovaujantis įstatymų ir visokiomis tvarkomis) galimybių tokius miškus kaip Babėnų tvarkyti dėl rekreacijos. O ir miškas nėra tarp tų, kurie galėtų būti ekonomiškai labai naudingi.

Tiek ministro, tiek mano, tiek mero požiūriai sutampa. Tokios erdvės turi būti pritaikytos gyventojams kaip poilsio zonos, pažintiniai takai su kita infrastruktūra, bet vienintelė galimybė tai padaryti – šį mišką Kėdainiams paimti savo žinion ir tvarkyti taip, kaip dauguma kėdainiečių to norėtų“, – sakė V. Fiodorovas.

Parlamentaras akcentavo, kad pokalbis jau įvykęs, ministro mintys palankios, tad dabar metas veikti savivaldybei – reikia kreiptis į ministeriją su oficialiu raštu, prašant perleisti Babėnų šilą jų žinion.

[quote author=“V. Tamulis“]Urėdijai čia jokio intereso tikrai nėra, todėl esu labai optimistiškas ir tikiuosi, kad jau šiemet mes Babėnų šilą perimsime į savo rankas.[/quote]

Ne prioritetas

Kas gi trukdo atlikti tokį, rodos, paprastą veiksmą?

Radviliškio miškų urėdijai šilo kaip ir nereikia, Kėdainių rajono savivaldybei – kaip ir reikia. Rodos, nuskriaustųjų čia nebūtų. Ir visgi šis reikalas numestas į šoną buvo tol, kol valdžioje pasirodė nauji veidai, o derybas reikėjo pradėti vėl iš naujo.

„Matyt, visada yra, buvo ir bus svarbesnių darbų.

Sutinku, kad tai ne prioritetinis darbas, bet, matant kėdainiečių susidomėjimą šia tema ir dėl rajono savivaldybės bei ministerijos, atrodo, gero požiūrio, verta temą judinti ir įtraukti į darbotvarkę.

Aišku, Kėdainiams tai didžiulė atsakomybė, nes tai dar viena erdvė, projektas, kuriuo reikėtų rūpintis daugiau, nei iki šiol. Bet tai nerealiai gera vieta kėdainiečiams pasivaikščioti, pailsėti, o tokių erdvių mūsų rajone trūksta.

Urėdijai, perleidus šilą, sumažės jai tik valdomo ploto. O ir nuolatiniai gyventojų skundai taip pat yra vienas iš argumentų, kodėl šis miškas nėra patogus urėdijai.

Žinoma, labai svarbi ministerijos kuriama politika. Tai, kad ji nusiteikusi tokius miškus kaip Babėnų leisti rajonų ir miestų savivaldybėms prisitaikyti gyventojų poreikiams, turėtų pakeisti ir pačios urėdijos kryptį“, – svarsto parlamentaras V. Fiodorovas.

Tokia pati bėda ir Kaunui

V. Tamulis dar vasario 15-ąją buvo susitikęs su Radviliškio miškų urėdijos regioninio padalinio vadovu Gintaru Nemuniu ir vėl kalbėjosi šia, rodos, neišsemiama tema.

Net ir į vietą nuvažiavo, kad akivaizdžiai parodytų, koks tas miškas nustekentas. O jame sutikta šunelį vedžiojusi kraštietė, paklausta, ką mano apie savivaldybės norus šilą perimti savo žinion, apsidžiaugė ir pasakė, kad seniai tai turėjo būti padaryta.

Panašu, kad palankios perspektyvos jau šviečiasi. Galima sakyti, kad dabar Kėdainiai turi šiokį tokį „užnugarį“.

Paaiškėjo, kad Kauno miestas, susidūręs su labai panašia problema, jau kreipėsi į ministeriją, prašydamas perduoti miesto savivaldybės žinion solidų kąsnį urėdijos valdomo miško ploto. Ilgus metus priėjimo prie Aplinkos ministerijos ieškojusiems Kėdainiams Kaunas tiesiog gali paruošti jau išmintą takelį palankaus sprendimo link.

„Ministras užsiminė, kad Kauno miesto savivaldybė jau pateikė prašymą perleisti jų žinion 760 ha miško ploto. Mūsų Babėnų šilas užima apie 240 hektarų. Atsiranda ta viltis, kad klausimą bus pagaliau galima išspręsti“, – vylėsi meras V. Tamulis.

[quote author=“ V. Fiodorovas“]Aišku, Kėdainiams tai didžiulė atsakomybė, nes tai dar viena erdvė, projektas, kuriuo reikėtų rūpintis daugiau, nei iki šiol. Bet tai nerealiai gera vieta kėdainiečiams pasivaikščioti, pailsėti, o tokių erdvių mūsų rajone trūksta.[/quote]

Galės tvarkytis su turimais resursais

Meras pabrėžia, kad kol miškas priklauso Radviliškio miškų urėdijai, kėdainiečiai jame negali nieko tvarkyti. Tik, pamatę spręstiną reikalą, turi kreiptis į urėdiją ir viltis, kad šie pasistengs neuždelsti su bėdos sprendimu.

Šilo perdavimas savivaldybės žinion leistų bent minimaliai, tačiau greitai pagerinti šilo lankytojams poilsiavimo sąlygas su jau turimais resursais.

„Kalbėdamas su G. Nemuniu paklausiau, kiek per metus lėšų jie skiria Babėnų šilui. Jis atsakė, kad 5 tūkst. eurų, ir tai čia dar žmogaus atlyginimas įskaičiuotas.

Tai žinote, mes su tiek pinigų galėtume žymiai daugiau nuveikti jame.

Net ir dabar, kai biudžete lėšų nenumatytą, jei Babėnų šilas būtų perleistas mūsų žinion, jau su turimais resursais galėtume šį tą pakeisti.

Seniūnija galėtų kiek aptvarkyti, Viešosios tvarkos skyrius, policija patruliuotų, galėtume nors kelis suoliukus, šiukšliadėžes įrengti.

O ateity bus galima ir projektą parengti, ir stipriau viską sutvarkyti, labiau rekreacijai pritaikyti. Miškas turi likti natūralus, su savo krituoliais medžiais.

Nereikia jo išvalyti ar daryti iš jo antro miesto parko. Bet padaryti jį patrauklesnį ir patogesnį kėdainiečių rekreacijai – tikrai įmanoma.

Su G. Nemuniu perklausėme ir aplinkos ministro žodžius, tai ir pats vadovas pripažino, kad ministerijos sprendimas jau kaip ir aiškus.

Urėdijai čia jokio intereso tikrai nėra, todėl esu labai optimistiškas ir tikiuosi, kad jau šiemet mes Babėnų šilą perimsime į savo rankas“, – tikisi V. Tamulis.

Artimiausiu metu Aplinkos ministerijai Kėdainių rajono savivaldybė pateiks raštą, kuriuo prašys spręsti šį reikalą.

*

Babėnų miškas – 292 ha užimantis miško masyvas. Vyrauja lapuočiai: ąžuolai, klevai, beržai, juodalksniai, drebulės. Auga ir paprastosios bei kalninės pušys, eglės. Vidutinis medynų amžius – apie šimtas metų.

Babėnų šile įsiterpęs Babėnų karjeras. Iškastas buvo dar 1950–1953 metais. Tuomet naudotas, kaip žvyro karjeras. Tvenkinys įrengtas 1986 m., jo gylis 2–3 metrai.

Babėnų tvenkinyje gyvena lydekos, lynai, karosai.

Bendras dabar jau apleistų pažintinių takų ilgis siekė 3,7 km. Buvo įrengtos 6 atokvėpio vietos, ąžuolinės skulptūros, suoliukai, laužavietės, WC.

Anksčiau miške veikė kavinė „Svirnelis“.

Babėnų miške yra buvusi priešlėktuvinės gynybos baterija „S-75 Volkchov“. Bazės kontūrus galima atpažinti tik 2003 metų ar senesnėse palydovinėse nuotraukose. Šiuo metu augmenija užgožusi ne tik takus, bet ir daugelį statinių likučių.

Iš statinių išlikusi tik centrinė radiolokatoriaus rampa bei raketų starto aikštelių kontūrai ir raketų paleidimo įrenginių tvirtinimo pamatai.