Autobusų pirkimo istorija – kodėl sutartyse įsivėlė klaidos?

 Autobusų pirkimo istorija – kodėl sutartyse įsivėlė klaidos?

Aiškinantis, kaip savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Kėdbusas“ pirko naudotus autobusus už įspūdingą kainą, ėmė aiškėti kriminalu dvelkiančios detalės. Dvi sutartys pažymėtos vienu ir tuo pačiu numeriu, tačiau jose minimi skirtingi autobusai. Be to, vieno jų kaina – su PVM, kito – be. Galų gale, ar šis sandoris neprieštarauja įstatymams, nes autobusai pirkti iš Vokietijos bendrovės, kurios atstovu Lietuvoje įvardijamas „Kėdbuse“ vadybininku dirbantis verslininkas?

„Kėdbuse“ – Vokietijos bendrovės atstovas

Kodėl kėdainiečiai panaudotus autobusus pirko būtent iš Vokietijos įmonės „VDL Bus center“, o ne iš daugelio kitų pardavėjų?

Ieškant atsakymo į šį klausimą ėmė aiškėti skandalingos peripetijos.

Autobusus „Kėdbusui“ pardavusios vokiečių bendrovės tinklalapyje teigiama, kad jos atstovas Lietuvoje – Kaune veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Linetera“, vadovaujama Vyto Tamošaičio. Ši bendrovė taip pat skelbiasi nuomojanti autobusus kelionėms po Lietuvą bei užsienio šalis, taip pat teikianti serviso paslaugas.

Kas gi sieja Kauno verslininką V. Tamošaitį su Kėdainių bendrove „Kėdbusas“? Ar tik jo atstovaujamos Vokietijos įmonės sudarytos senų autobusų pardavimo sutartys, ar esama ir daugiau sąsajų?

[quote author=“Aut. past.“]Kodėl už senus, 2003 metais pagamintus autobusus mokėta net 2,6 karto daugiau nei jų rinkos kaina? V. Tamošaitis tikino, kad kėdainiečių pirkti autobusai gamykloje buvo kapitaliai atnaujinti, pakeisti kai kurie jų mazgai, varikliai, atnaujintos važiuoklės ir taip toliau. Esą tai buvo vokiečių sprendimas, kuris, deja, ekonomiškai nepasiteisino – seni autobusai prieš pardavimą daugiau kapitaliai neberemontuojami.[/quote]

Pasirodo, šis ryšys yra kur kas gilesnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Gal net dvelkiantis viešųjų bei privačių interesų konfliktu.

Valstybinės Kelių transporto inspekcijos duomenų bazėje nurodoma, jog V. Tamošaitis dirba „Kėdbuse“ vadybininku, turinčiu dvi licencijas – bendrijos licenciją vežti keleivius bei licenciją verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais.

Naujienų portalui „rinkosaikste.lt“ susisiekus su kauniečiu verslininku V. Tamošaičiu, šis neslėpė tiek atstovaujantis Vokietijos įmonei, tiek ir dirbantis Kėdainių bendrovėje vadybininku. Tiesa, už šį darbą jis tikino gaunantis vos 150 eurų mėnesinį atlygį.

Atnaujinant autobusų parką, atsisakant senų, patręšusių, savo amžių jau nugyvenusių autobusų buvo priimtas sprendimas įsigyti ne naują techniką, bet 2002-2003 metais pagamintus miestui skirtus autobusus. Algimanto Barzdžiaus nuotr.„Kėdbuso“ vadovai neišlaikę profesinės kompetencijos egzaminų

Pasak V. Tamošaičio, nė vienas iš „Kėdbuso“ vadovų nėra išlaikęs profesinės kompetencijos egzaminų, neturi jų kvalifikaciją įrodančių licencijų. O tam, kad įmonė galėtų veikti, vežti keleivius, joje turi dirbti bent vienas licencijuotas specialistas.

Taigi, autobusų nuoma bei prekyba užsiimantis verslininkas V. Tamošaitis – itin svarbus žmogus Kėdainių bendrovėje. Jeigu jis išeitų iš darbo, „Kėdbusas“ turėtų stabdyti savo veiklą, netektų teisės vežti keleivius. Nes kito žmogaus, šiuo metu turinčio galiojantį ir profesinę kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą – Kėdainių savivaldybės valdomoje bendrovėje tikriausiai nėra…

Pats V. Tamošaitis portalui „rinkosaikste.lt“ tikino – darbo reikalais jis Kėdainiuose lankosi ne taip jau dažnai, reikiamus formalumus sutvarkantis nuotoliniu būdu. Pasak verslininko, vadybininko pareigų „Kėdbuse“ jis ketinantis atsisakyti jau po Naujųjų metų. Jis sakė raginantis bendrovės vadovus išsilaikyti egzaminus ir gauti profesinės kompetencijos pažymėjimus.

Tikina naudos iš sandorių negavęs

Kaip reikėtų vertinti faktą, kad „Kėdbusas“ senus autobusus pirko iš vadybininku įdarbinto verslininko atstovaujamos Vokietijos įmonės ir mokėjo kelis kartus daugiau nei verti analogiško amžiaus bei markės autobusai?

V. Tamošaitis tikino – naudos iš šių sandorių jis asmeniškai negavęs. Verslininkas pripažino buvęs „apeitas“, dalyvavęs viešųjų pirkimų konkurse ir ketinęs kaip tarpininkas parduoti atstovaujamos Vokiečių bendrovės autobusus.

„Kėdbusas“ tiesiogiai susisiekė su vokiečiais, pas juos vyko keli bendrovės atstovai – tikriausiai vadovas, profesinės sąjungos pirmininkas ir vairuotojas. Jie su vokiečiais derėjosi tiesiogiai, aš tame procese nedalyvavau“, – tikino V. Tamošaitis.

[quote author=“Aut. past.“]Kodėl dviejose abejonių keliančiose sutartyse įsigyjamų autobusų kainos, pasak E. Cicėno, turėtų būti vertinamos be PVM, o kituose, viešai prieinamuose dokumentuose jos nurodomas jau su PVM? Kas tai – dar viena klaida, o gal išsamesnio tyrimo reikalaujanti detalė?[/quote]

Kodėl už senus, 2003 metais pagamintus autobusus mokėta net 2,6 karto daugiau nei jų rinkos kaina? V. Tamošaitis tikino, kad kėdainiečių pirkti autobusai gamykloje buvo kapitaliai atnaujinti, pakeisti kai kurie jų mazgai, varikliai, atnaujintos važiuoklės ir taip toliau. Esą tai buvo vokiečių sprendimas, kuris, deja, ekonomiškai nepasiteisino – seni autobusai prieš pardavimą daugiau kapitaliai neberemontuojami.

Tačiau V. Tamošaičio vadovaujama bendrovė perkant vokiškus autobusus atliko tam tikrą vaidmenį ir, neabejotina, iš to užsidirbo. Verslininkas pripažino, kad jam buvo patikėta autobusus pargabenti į Lietuvą, atlikti jų registraciją. Vieną jų teko papildomai remontuoti, V. Tamošaičio teigimu, už tai sumokėjo jo atstovaujama Vokietijos bendrovė.

Aplaidumas ar dokumentų klastojimas?

Nagrinėjant viešai paskelbtas bendrovės „Kėdbusas“ pirkimų sutartis, į akis krenta ne tik bandymas nuslėpti dalį informacijos užtušuojant dokumentų fragmentus.

[quote author=“Aut. past.“]Ar „Kėdbuso“ vadovas iš tiesų nežino, jog oficialiame Vokietijos bendrovės „VDL Bus Center Gmbh“ tinklalapyje jos atstovu Lietuvoje įvardijamas ne kas kitas, o V. Tamošaitis ir jo vadovaujama bendrovė „Linetera“? Belieka tik priminti, jog šis žmogus taip pat dirba ir bendrovėje „Kėdbusas“, kuri iš Vokietijos įmonės įsigijo 9 panaudotus autobusus. Tad teiginys, jog „jokių pirkimo sandorių su minimo asmens atstovaujama įmone nebuvo sudaryta“ kelia nemažai prieštaringų minčių, ar iš tiesų skaidriai naudojami savivaldybės skiriami mokesčių mokėtojų pinigai. Įdomu, ką apie tai galvoja rajono Taryba ir Kontrolieriaus tarnyba?[/quote]

Tarp pirkimo–pardavimo dokumentų esama ir dviejų tą pačią 2017 metų kovo 23 dieną sudarytų sutarčių tuo pačiu numeriu B6-16.

Vienoje jų teigiama, kad perkamas 2003 metais pagamintas autobusas „Iveco Irisbus 110E“ už 38 tūkst. eurų. Pažymima, jog ši suma – be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Kitoje tuo pačiu numeriu pažymėtoje sutartyje nurodomas jau kitas pirkinys – 2003 metais pasaulį išvydęs „VDL Berkhof Ambassador 200“ autobusas. Jo kaina – 36 tūkst. eurų su PVM.

Abu šie dokumentai pasirašyti „Kėdbuso“ generalinio direktoriaus E. Cicėno ir vokiečių bendrovės „VDL Bus Center Gmbh“ direktoriumi pavadinto, iš tiesų vyresniuoju pardavėju dirbančio E. Piklaps.

Kas tai – dokumentų klastojimas ar tiesiog eilinis aplaidumas, dvi skirtingas sutartis pažymint tuo pačiu numeriu? Kodėl viename dokumente kaina nurodoma be PVM, o kitame – su, kodėl ir kam prireikė iš pažiūros šabloniškose sutartyse atlikti šiuos pakeitimus?

Galų gale kaip paaiškinti faktą, jog Vokietijos bendrovės atstovas E. Piklaps vokiečių kalba užpildė lietuviškai parengtus komercinių pasiūlymų dėl senų autobusų pirkimo blankus?

Pasak „Kėdbuso“ generalinio direktoriaus E. Cicėno, nurodant sutarčių numerius padaryta techninė klaida. Patiksliname: sutarčių numeriai B6-16 ir B6-16/1.

Savivaldybės kontroliuojamos keleivių pervežimo bendrovės vadovas taip pat minėjo, jog abiejose sutartyse pirkinio kainą reikia vertinti be PVM.

„Pagal abi sutartis“, – atsakydamas į klausimą, ar pinigai Vokietijos bendrovei buvo sumokėti pagal vieną ar ir antrąją sutartį tuo pačiu numeriu patikslino E. Cicėnas bei patvirtino, jog autobusas

„Iveco Irisbus 110E“ buvo įsigytas.

Tad kodėl dviejose abejonių keliančiose sutartyse įsigyjamų autobusų kainos, pasak E. Cicėno, turėtų būti vertinamos be PVM, o kituose viešai prieinamuose dokumentuose jos nurodomas jau su PVM? Kas tai, dar viena klaida, o gal išsamesnio tyrimo reikalaujanti detalė? Galiausiai – kokiais dokumentais tikėti verta, o kuriais ne? Šį klausimą galės užduoti bendrovės veiklą kontroliuoti turintys jos valdybos nariai bei rajono savivaldybės vadovai.

Bendrovės atsakymai užduoda naujus klausimus

„Koks vaidmuo autobusų pirkimo iš bendrovės „VDL Bus Center Gmbh“ sandoriuose teko šios Vokietijos įmonės atstovui Lietuvoje p. Vytui Tamošaičiui ir jo vadovaujamai UAB „Linetera“?“ – naujienų portalas „rinkosaikste.lt“ paklausė įmonės „Kėdbusas“ vadovo E. Cicėno.

„Joks“, – sulaukta itin lakoniško savivaldybės kontroliuojamos bendrovės direktoriaus atsakymo.

[quote author=“Aut. past.“]Kaip paaiškinti faktą, jog Vokietijos bendrovės atstovas E. Piklaps vokiečių kalba užpildė lietuviškai parengtus komercinių pasiūlymų dėl senų autobusų pirkimo blankus?[/quote]

„Ar pardavėjo – Vokietijos bendrovės „VDL Bus Center Gmbh“ pasirinkimą lėmė faktas, kad jos atstovas Lietuvoje V. Tamošaitis dirba UAB „Kėdbuse“ vadybininku?“ – pasiteiravome.

Atsakymas suformuluotas vienu žodžiu „ne“. Taip pat patikslinta, jog „pirkimai vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir patvirtintomis UAB ,,Kėdbusas“ viešųjų pirkimų taisyklėmis. Mažos vertės pirkimas vykdomas apklausos raštu būdu, apklausiant ne mažiau nei tris tiekėjus“. 

Pasak E. Cicėno, tiekėjai pasirinkti atsižvelgiant į tiekėjo kvalifikaciją, o pasiūlymai vertinami atsižvelgiant į tiekėjo atitikimą nustatytiems reikalavimas ir pasiūlymo kainą.

Naujienų portalui „rinkosaikste.lt“ pasiteiravus, ar aplinkybė, jog UAB „Kėdbusas“ pirko autobusus iš etatinio vadybininko atstovaujamos įmonės gali būti nagrinėjama privačių ir viešųjų intereso konflikto kontekste, sulaukta itin painaus paaiškinimo.

„Jūsų klausime nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės, nes jokių pirkimo sandorių su minimo asmens atstovaujama įmone nebuvo sudaryta. Sandoriai su Vokietijos įmone „VDL Bus Center Gmbh“ sudaryti tiesiogiai“, – teigė E. Cicėnas.

Tad nėra aišku, ar „Kėdbuso“ vadovas iš tiesų nežino, jog oficialiame Vokietijos bendrovės „VDL Bus Center Gmbh“ tinklalapyje jos atstovu Lietuvoje įvardinamas ne kas kitas, o V. Tamošaitis ir jo vadovaujama bendrovė „Linetera“? Belieka tik priminti, jog šis žmogus taip pat dirba ir bendrovėje „Kėdbusas“, kuri iš Vokietijos įmonės įsigijo 9 panaudotus autobusus. Tad teiginys, jog „jokių pirkimo sandorių su minimo asmens atstovaujama įmone nebuvo sudaryta“ kelia nemažai prieštaringų minčių – ar iš tiesų skaidriai naudojami savivaldybės skiriami mokesčių mokėtojų pinigai. Įdomu, ką apie tai galvoja rajono Taryba ir Kontrolieriaus tarnyba? 

Susiję straipsniai: 

Pinigai „Kėdbusui“ – seniems autobusams už įspūdingą kainą

 

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video