Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Uždrausta meilė, paleistuvystė ir jų užkulisiai istoriniuose Kėdainiuose

Ilgos įžangos šiam straipsniui nereikia. Tema kalba pati už save. Tiesa, prisipažinsiu, nebuvau tikra, ar pavyks ją išplėtoti, nes rasti pašnekovą, kuris galėtų plačiau papasakoti apie Kėdainiuose ar jų apylinkėse veikusius viešnamius, laisvą, nevaržomą aistrą ir meilę – iš tiesų nelengva. Tačiau man pavyko – radau tikrą lobį! Istorikas Vaidas Banys ne tik suteikė daug […]Skaityti daugiau

Psichologas apie forumus: „Gydosi vienas, o sveiksta visi“

Paskaičiuokite kelias grupes ar forumus šiuo metu sekate ir esate užsiprenumeravę jų naujienas savo socialinio tinklo paskyroje. Tikriausiai mažai rastume žmonių, kurių skaičius būtų lygus nuliui. Tik ar visada kritiškai įvertiname ten skelbiamą informaciją, dalijamus patarimus, kaip gydytis ar elgtis vienoje ar kitoje situacijoje? Atrodytų, šiame amžiuje, kai taip lengva susirasti ir tiek daug „tikros“ […]Skaityti daugiau

Ramus gyvenimo saulėlydis

Pokalbis apie atsisveikinimo kultūrą „Kas gyvenime svarbiausia? Išgyventi kuo daugiau laimingų akimirkų.“ Po šiais Tėvo Stanislovo žodžiais pasirašytų tikriausiai kiekvienas senyvo amžiaus žmogus. Būtent jie, būdami gyvenimo saulėlydyje, pergalvoja ir prisimena visą savo gyvenimą, padarytas klaidas, išgyventus džiaugsmus, pakilimus ir nuosmukius. Kaip sakė mano pašnekovė Eleonora RAMONIENĖ, Šėtos socialinio ir ugdymo centro direktorė, dažniausiai jaučiasi […]Skaityti daugiau

Apie bendruomenių (ne)išnaudojamas medijų galimybes ir kaip „Google‘as“ pavogė močiutę

Žodis „bendruomenė“ asocijuojasi su žmonių grupe, turinčia tam tikrų bendrų interesų arba susijusia kokiais nors kitokiais veiksniais, pvz.: dirba toje pačioje srityje, yra panašaus amžiaus ir t. t. Šiais, technologijų laikais, įdomu yra tai, kaip vienos ar kitos bendruomenės tas medijų ir technologijų galimybes išnaudoja, kiek jomis domisi ir apskritai, ar įmanoma jų išvengti ir […]Skaityti daugiau

Psichologė: „Sveika meilė sau sušildo ne tik patį žmogų, bet

„Mylėk savo artimą kaip save patį“, – kažkodėl galvoje iškilo šis, vienas iš dviejų didžiausių Jėzaus įsakymų, kai baigėme pokalbį su Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėja, psichologe prof. dr. Rosita Lekavičiene. Mūsų pokalbis buvo apie ribą tarp sveikos meilės sau ir siekio virtualiose erdvėse atrodyti gyvenančiam tobulą gyvenimą. Psichologė atskleidė, jog tie, kas ne gyvena, […]Skaityti daugiau

Tikinčiųjų mažiau, bet jie tikri

Tikėti ar ne ir kuo tikėti – kiekvieno individualus pasirinkimas. Galime džiaugtis, kad gyvename laikotarpiu, kuomet mūsų pasirinkimo galimybės yra neribojamos, o apsisprendimas priklauso tik nuo mūsų pačių. Tačiau kita vertus, kaip sakė vienas iš mano pašnekovų Kėdainių Šv. Juozapo parapijos dekanas kunigas Norbertas MARTINKUS, kuo didesnis pasirinkimas, tuo sunkiau išsirinkti ir apsispręsti. Tikėjimas yra […]Skaityti daugiau

Socialiniai tinklai ir žodžio laisvė: kur ji prasideda ir kur

„Žodžio laisvė yra kalbėti, skleisti savo idėjas, nuomonę be jokios cenzūros ar apribojimų. Tačiau tai nereiškia, kad žodžio laisvė yra kažkoks absoliutus dalykas ir galima atskleisti, kalbėti bet ką, bet kaip, įžeidžiančiai, kurstančiai neapykantą. Pati laisvė irgi turi ribas. Ir tai nėra visiškai neapribotas dalykas, neturintis jokių barjerų, ribų“. Tai puiki vieno iš mano pašnekovų […]Skaityti daugiau

Tautinės mažumos: kuo daugiau tautų, tuo turtingesnė šalis

Turbūt nerastume pasaulyje šalies, kurioje nebūtų bent vienos tautinės mažumos. Tačiau tai tikriausiai nelabai ir stebina, nes žmonės yra linkę keliauti, migruoti, ieškoti tos tobulos vietos nugyventi žemiškąjį gyvenimą. Žinoma, ne retas atvejis yra ir, kai tautine mažuma tampama per prievartą – gimtoje šalyje vyksta karas, badas ar kitokios nelaimės, neramumai. Bet yra ir gražių […]Skaityti daugiau

Vaikai ir socialiniai tinklai: kaip užtikrinti duomenų apsaugą?

Vaikų smalsumas ir žingeidumas yra nepažabojami. Jie ypatingai nori būti išgirsti ir pripažinti. Šios savybės dažnai nuveda į uždraustas, „raudonąsias“ zonas, kur vaikai rizikuoja savo ir kai kuriais atvejais artimųjų saugumu ir gerove. Ypač slidi zona yra internetas bei socialiniai tinklai. Juose jaunieji jų lankytojai, nesusimąstydami apie pasekmes, atskleidžia nemažai informacijos ir duomenų apie save, […]Skaityti daugiau

Nusikaltimai elektroninėje erdvėje: kas tai ir kaip nuo jų apsisaugoti?

Informatikos ir ryšių departamento (IRD) duomenimis, praėjusiais metais ištirta 311 šių nusikalstamų veikų, 2017-aisiais – kiek daugiau nei keturi šimtai, o 2016 metais – 176 nusikalstamos veikos. Įprastai šios nusikalstamos veikos vadinamos „kibernetiniu nusikalstamumu“, tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) teigimu, minėtą sąvoką reikėtų keisti į „nusikaltimai elektroninėje erdvėje“. Taigi, kaip jau tapo aišku, šįkart […]Skaityti daugiau

Kaltindami kitus laimingesniais netapsime

Šįryt beskubant į darbą apsipylėte rytine kava, vaikas išvertė arbatą, šuo bežaisdamas kažkur nukišo pirštinę… Ir apskritai, kas tai per gyvenimas, jei nuolatos turi lėkti, skubėti lyg akis išdegus?! Niekam tinkama valdžia, nes negali padaryti taip, kad Lietuvoje gyventi būtų gera, o viršininkas mokėtų padorią algą ir nekrautų ant pečių nematytos galybės darbų! Po tokių […]Skaityti daugiau

V. Liutkienė: „Sėkmingų lyderių yra jau smėlio dėžėje, reikia tik

„Vieni žmonės tampa lyderiais todėl, kad daug ir nuoširdžiai mokosi lyderystės, kiti yra tokie charizmatiški, kad žmonės beatodairiškai seka paskui juos. Tretieji tiesiog sąžiningai ir nuoširdžiai dirba savo mylimą darbą ir tuo „užkrečia“ kitus, o ketvirtieji geba būti autokratiški ir nepalieka galimybės neiti paskui juos. Ir visais šiais atvejais žmonės vadinami lyderiais, todėl atsakyti, koks […]Skaityti daugiau

Asmens duomenų apsauga internete pirmiausia turime pasirūpinti patys

Prieš beveik metus, 2018 metų gegužės 25 dieną, priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, apie kurį labai daug kalbėta ir ilgai jam ruoštasi. Tiesa, ruošėsi daugiau įvairios institucijos, organizacijos, verslas, kad kuo geriau būtų apsaugoti privačių asmenų duomenys. Reglamentas galioja visose bendrijos šalyse. Ir nepaisant to, jog žmonėms buvo kalama į galvas, kad šiukštu nevalia atskleisti […]Skaityti daugiau

Romantiškieji debesys ir juose saugoma svarbi informacija

Debesų kompiuterija (angl. Cloud computing) – pavadinimas skamba gana romantiškai. Tačiau jokios romantikos po juo nėra. Tai dar vienas informacinių technologijų srities pavadinimas. Kartais sutrumpintai dar tiesiog įvardijamas kaip „cloud“ (angl. debesis). Apie jį tikriausiai dažnas yra girdėjęs, tik nelabai žinantis ir suprantantis, kas iš tiesų tai yra. Aišku, kalbėti šia tema galima daug ir […]Skaityti daugiau

Elektroninė prekyba, besivejanti įnoringų klientų poreikius

Elektroninė prekyba nuolat auga ir kaskart prisivilioja vis daugiau naujų klientų. Tai rodo ir Statistikos departamento pateikti duomenys: praėjusiais metais internetu apsipirkinėjo beveik kas antras 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojas (43,4 proc.). O nuo 2014 iki praėjusių metų elektroninėje erdvėje apsipirkinėjančių žmonių skaičius išaugo nuo 26 iki 43,4 proc. Anot departamento, aktyviausi pirkėjai internete yra […]Skaityti daugiau

Renkamės kompiuterį: kaip tai daryti ir į ką svarbiausia atkreipti

Kompiuteris – jau seniai nebe naujiena nei mažam, nei senam. Tačiau jį išsirinkti paprastam, technologijomis nesidominčiam žmogui – vis dar nemažas iššūkis. Ne paslaptis, jog prekybininkai stengiasi įsiūlyti kompiuterius, palankesne kaina jiems, bet ne vartotojams. Tad kaipgi vis dėlto išsirinkti kompiuterį, kuriuo tikrai džiaugtumėmės ir kuris atitiktų mūsų poreikius? Šįkart kompiuterį rinktis padėjo ir apie […]Skaityti daugiau

Neįprastų interneto svetainių nauda ir žala – psichologų įžvalgos

Gyvename tokiame laikotarpyje, kai galime sužinoti daug ir beveik apie viską. Gerai tai ar blogai ir ar teisinga informacija, kurią randame internete – kitas klausimas. Tačiau medijos suteikia unikalią galimybę gilinti žinias ar plėsti akiratį bet kurioje srityje atsižvelgiant į pačius įvairiausius pomėgius. Paieškos sistemoje suvedus kad ir patį keisčiausią žodį, vis tiek bus pateikta […]Skaityti daugiau

Kokiame pasaulyje gyvensime rytoj?

Technologijos šiais laikais tobulėja ir vystosi turbūt kaip niekada greitai. Dar ne taip seniai robotai ar dirbtinis intelektas atrodė kaip personažai iš fantastinio filmo. 2001 metais amerikiečių režisierius Stevenas Spielbergas sukūrė mokslinės fantastikos filmą „Dirbtinis intelektas“, kuriame pasakojama, kas būtų, jei robotai taptų tokie tikroviški, jog pajėgtų mylėti? Prieš aštuoniolika metų tai gal atrodė kiek […]Skaityti daugiau

Kaip naujųjų technologijų amžiuje keičiasi vaikai?

Informacijos apie naujųjų informacinių technologijų daromą žalą vaikams galime rasti apsčiai. Šia tema atlikta tyrimų ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Visai neseniai, praėjusių metų gruodžio pabaigoje, buvo pristatyti mokslinio tyrimo „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“ rezultatai. Jį atliko Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupė, vadovaujama Psichologijos instituto prof. dr. Romos Jusienės (daugiau apie […]Skaityti daugiau

Informacinės technologijos ir jų atspindys vaikuose ir šeimos gyvenime

Tie, kas kūrė išmaniąsias technologijas, žinojo, jog kuria velnio mašinas. Ir vėliau sąmoningai savo vaikams labai ribojo naudojimąsi jomis. Štai, pavyzdžiui, Styvo Džobso („Apple“ kompanijos įkūrėjas) šeimoje netgi egzistavo draudimas naudoti telefonus, kompiuterius ar planšetes naktimis ir išeiginėmis dienomis. Apskritai dauguma amerikiečių technologinių kompanijų vadovų ir verslininkų riboja laiką, kurį jų vaikai praleidžia priešais ekranus. […]Skaityti daugiau

Paberžės muziejuje filmuotas filmas apie vieną iš sukilimo vadų (GALERIJA)

Savaitgalį Paberžės 1863 m. sukilimo muziejuje vyko istorinio dokumentinio filmo „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ apie 1863 m. sukilimą bei vieną iš sukilimo vadų Antaną Mackevičių filmavimas. Tiesa, pasak muziejaus vadovės Alinos Galvanauskienės, tai jau ne pirmas kartas, kai čia sulaukiama svečių su kameromis. Anot jos, kartas nuo karto muziejuje filmuojamos scenos, kurioms reikalingas autentiškumas. Lankytojai […]Skaityti daugiau

Kaip elgtis socialiniuose tinkluose, kad nenuplauktų darbo pasiūlymas?

Ar atsimenate tuos laikus, kai darbo reikėjo ieškoti laikraščių skelbimuose, informaciniuose stenduose, per „blatą“…? O dabar viskas paprasta: atsidarei darbo paieškų internetinį puslapį, susiradai, tavo manymu, tinkamą skelbimą, išsiuntei CV, jei reikia dar ir motyvacinį laišką pridėjai, ir viskas, lauki, kol darbdavys pakvies į „pasimatymą“. Sakot nesąmonė, niekas neskambina? O ar tikrinote savo socialinių tinklų […]Skaityti daugiau

Meilės istorijos ir legendos, nutikusios Kėdainiuose ir aplink juos

Jaunieji įsimylėjėliai turbūt dabar zuja, skuba, ieško dovanos antrajai pusei. Neriasi iš kailio, norėdami nustebinti ir sugalvoti kažką, kas užgniaužtų kvapą. O aš šį kartą ne apie dovanas ir staigmenas. Nors… kaip pažiūrėsi, tai galima taip pat vadinti dovanomis ar staigmenomis. Tiesą pasakius, parengti šitą temą (nors atrodytų be galo paprastą) buvo labai sudėtinga. Ačiū […]Skaityti daugiau

Kelionės, dirbtinio intelekto įtaka joms ir kitos įdomybės

Šiuo metu, kai skaitote šį straipsnį, nuspėti, kur jūs esate, tikrai sudėtinga, nes tai gali būti bet kuris Lietuvos ar pasaulio kampelis. Galbūt jūs esate šiltai susirangę lovoje, gal pakeliui į ar iš darbo – spėlionių gali būti begalės. O štai 33-ejų žurnalistas, viešųjų ryšių specialistas ir asmeninių kelionių ekspertas Žygimantas Barysas, kol mes su […]Skaityti daugiau

Kultūros paso problema – per didelis „popierizmas“

Šių metų pradžioje mokyklose pradėjo veikti ir viena naujovė – kultūros pasas (KP). Projekto iniciatorių teigimu, tai – priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Nuo 2018 metų rugsėjo iki gruodžio KP programoje galėjo dalyvauti tik pradinukai. […]Skaityti daugiau

Piratavimas – vis dar opi mūsų šalies problema

Situacijos pagerėjimo laukiama nuo balandžio Muzika ir filmai bene didžiausias „piratų“ grobis virtualioje erdvėje. Iniciatyvos nevagiam.lt duomenimis, Lietuva pagal kūrinių vagystes užima 2 vietą pasaulyje. Mus lenkia tik Baltarusija. Anot iniciatyvos, dėl nelegaliai parsisiunčiamos produkcijos, visa kūrybos industrija patiria net 2,1 mlrd. eurų žalą. Ir, atrodo, jog kol kas kovoti su piratais lietuviams sekasi prastai. […]Skaityti daugiau

Skip to content