Aušrõs kálnas, Pernarava. Pirmosios aušros nušviestas
Rytas Tamašauskas
Vykintas Vaitkevičius suskaičiavo Lietuvos 28 vietovėse esant Aušros, Aušrinės kalnus, vienas iš jų yra Kėdainių rajone. „Lietuvos vietovardžių žodyne“ neįrašytas. Tyrinėtojas pastebi: „Kalbėti apie šiuos paminklus, deja, galima remiantis vos keliais aprašais, nes dauguma Aušros ar Aušrinės kalnų vis dar nežvalgyti. Nėra visiškai aišku, kaip Aušros arba Aušrinės kalnai koreliuoja su žodžio aušra / auštra vediniu austrinis, kuris žymi šiaurės rytų kryptį.“
Aušrõs kálnas yra Vytautėlių kaime Pernaravos krašte, buvusio Paaluonio kolūkio žemėse. Daugiau duomenų nesti. Jei kalvos vardas yra ne XX a. vertinys (pvz., sulietuvintas prie Dotnuvos esančio kaimo Aušrà vardas iš Blagos lovenstva), tai pasitelkiame minėto žodyno komentarus apie giminiškų vietovardžių kilmę.
Ji esanti ne visai aiški, sietina su lietuviškais žodžiais aušrà „laikas, kada diena bei rytas pradeda aušti, švisti“ ar aušrùs „šviesus“, atskirais atvejais – su pavarde Aušrà.
Išties prie lietuvių aũšti, aušrà, auštrà ,,pirmoji šviesa“ išsitenka ir indoeuropiečių giminiški žodžiai, reiškiantys ,,šviesti; iš rytų, rytinis“.
Spėliotina, gal Aušros vardą lėmusi kalvos lokalizacija rytuose, buvusi kaip laiko atskaitos taškas: pro žemių gaubrį gyventojai regėdavę vis auštančią dieną, užtekančią saulės šviesą.
Pernelyg drąsios interpretacijos būtų ieškant mitų ar Biblijos pėdsakų (pvz., nušvitusi Rytų žvaigždė).
Kėdainių krašto vardyne yra panašių pavadinimų: *Aušrutai plk. Krk, Galnių k. (plg. Aušrūto kalnas kln. Kauno r., Karalgirio girioje), Auštrakė pv., krm., b. Tsk, Bičkų, Melninkų vs., Auštrakỹs mš. dalis Tsk. Jau kitokie pirmojo dėmens priebalsio variantai, bet tų pačių vietų yra Áustrakỹs pv. Tsk ir Áustragalis dr., sod. Trs. Du pastarieji pavadinimai „Lietuvos vietovardžių žodyno“ rengėjų kildinami iš asmenvardžio Austrà. Tačiau primintina, kad būta ir senųjų asmenvardžių Aũsas, Austỹs, lietuvių austrà yra ta pati ,,aušra“.
Tiek Aušros kalno, tiek kitų panašių bendrašaknių vardų kilmės variantai gerokai prasiplėstų, jei pasižvalgytume konkrečioje panoramoje (pvz., įžvelgtinos upelių vagos), dar suburtume leksikos pluoštą, nes juk lietuvių áusčioti „paskalas skleisti, tauzyti, tauškėti“, úostas, uostà „(upės) žiotys; uostas“, prūsų ir slavų *austa „(upės) žiotys“, prūsų „snukis, nasrai“.
