Augančias pajamas sunku pajusti dėl didėjančios infliacijos

 Augančias pajamas sunku pajusti dėl didėjančios infliacijos

BNS nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Nors valdžia teigia, kad žmonių pajamos didėja dėl padidinto minimalaus atlyginimo, pensijų bei kitų priimtų sprendimų, tačiau realiai žmonėms pajamų didėjimą sunkiau pajusti dėl augančios infliacijos. Apie tai jau pradeda kalbėti ir specialistai.

Pajamos Kėdainių rajone augo apie 10 proc.

Preliminariais duomenimis, šių metų sausį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų pajamos siekė 1 635 eurus – tai yra 14 proc. daugiau nei prieš metus.

„Darbo pajamų augimą vis sunkiau pajusti dėl augančios infliacijos. Įvertinus mokesčius, vidutinės pajamos į rankas per metus padidėjo 12,4 proc. Metinė infliacija sausį taip pat siekė 12,4 proc., tai reiškia, kad realios darbo pajamos sausį, palyginti su 2021 m. sausiu, nepadidėjo, bet ir nesumažėjo“, – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.

Vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo 10,6 proc. arba 99 eurais, iki 1 034 eurų. Tai pirmas toks ketvirtis, kai vidutinės visų trijų mėnesių darbo pajamos viršijo 1 000 eurų į rankas.

Žvelgiant į situaciją Kėdainių rajono savivaldybėje, čia taip pat, kaip ir visoje šalyje, vyravo panašios tendencijos.

„Savivaldybių lygmeniu renkame mėnesio duomenis, todėl pateikiame lapkričio mėn. duomenų palyginimą. Kėdainių rajono savivaldybėje vidutinės apdraustųjų darbo pajamos prieš mokesčius 2021 m. lapkritį siekė 1 tūkst. 288 Eur ir buvo 10,6 proc. didesnės nei 2020 m. lapkritį. Atskaičius mokesčius į rankas 2021 m. lapkritį darbo pajamos siekė apie 836 Eur ir tai buvo apie 9,6 proc. arba 73 Eur daugiau nei prieš metus“, – skaičiavo „Sodros“ patarėja.

„Darbo pajamų augimą vis sunkiau pajusti dėl augančios infliacijos. Įvertinus mokesčius, vidutinės pajamos į rankas per metus padidėjo 12,4 proc. Metinė infliacija sausį taip pat siekė 12,4 proc.“, – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė./BNS Juliaus Kalinsko nuotr.

Didėjo nedarbo ir socialinės išmokos

Didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, taip pat sparčiai augo socialinio draudimo išmokų dydžiai. Vidutiniškai 9 proc. padidėjo vienos dienos ligos išmoka – iki 32,5 euro, vaiko priežiūros išmoka – iki 542 eurų, nedarbo išmoka – iki 382 eurų, ir kitos.

„Skirtingų išmokų dydžiai priklauso ir nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), minimalios mėnesio algos (MMA), ir nuo kiekvieno apdraustojo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Tikėtina, kad po 1–2 ketvirčių socialinio draudimo išmokų dydžių metinis pokytis pasieks dabar aptariamo ketvirčio pajamų pokytį, tai yra, apie 11 proc.“, – kalbėjo „Sodros“ analitikė.

Kaip sakė K. Zitikytė, nedarbo bei kitos socialinės išmokos praėjusių metų lapkritį didėjo ir Kėdainių regione.

„Vidutinė dienos ligos išmoka Kėdainių rajono savivaldybėje padidėjo 10,3 proc. (2020 m. – 30,94 Eur, 2021 m. – 34,13 Eur), – vardijo patarėja. – Vidutinė nedarbo išmoka augo 7,3 proc. (2020 m. – 329,8 Eur, 2021 m. – 354 Eur).

Tuo metu motinystės dienos išmoka didėjo 14,4 proc. (2020 m. – 36,3 Eur, 2021 m. – 41,54 Eur), o tėvystės mėnesio išmoka augo 14,7 proc. (2020 m. – 1029 Eur, 2021 m. – 1180 Eur).“

„Pandemijos metu labiausiai išaugo jauniausių nedarbo išmokos gavėjų skaičius. Vis dėlto jauniausi – iki 30 metų – nedarbo išmokos gavėjai ją gauna trumpiausiai. Tai rodo, kad šiame amžiuje iš darbo rinkos iškrentama trumpam ir naujo darbo paieškos neužtrunka.

K. Zitikytė

Mažėjo nedarbo išmokų gavėjų

Per metus šalyje nedarbo išmokų gavėjų skaičius sumažėjo 11 proc. ir praktiškai grįžo į priešpandeminį lygį. 2019 m. pabaigoje nedarbo išmoką gavo 62 tūkst. žmonių, 2020 metų pabaigoje – 90,5 tūkst. žmonių, 2021 metų pabaigoje – 64,4 tūkst. Tarp nedarbo išmokos gavėjų daugiausia darbininkų (22 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojų (20 proc.), tarnautojų (18 proc.).

„Pandemijos metu labiausiai išaugo jauniausių nedarbo išmokos gavėjų skaičius. Vis dėlto jauniausi – iki 30 metų – nedarbo išmokos gavėjai ją gauna trumpiausiai. Tai rodo, kad šiame amžiuje iš darbo rinkos iškrentama trumpam ir naujo darbo paieškos neužtrunka“, – įvertino ekspertė.

Ilgiausiai – 5,6 mėnesio – darbo ieško vadovai ir kvalifikuoti specialistai.

„Tai gali lemti tiek asmeniniai žmonių lūkesčiai dėl naujos darbo vietos, tiek nedarbo išmokos dydis, priklausantis nuo jų ankstesnio uždarbio – gaudami didesnę išmoką, žmonės gali skirti daugiau laiko pageidaujamo darbo paieškoms“, – mano K. Zitikytė.

Tuo tarpu mūsų rajone nedarbo išmokos gavėjų skaičius 2020 m. lapkritį palyginti su 2019 m. lapkričiu Kėdainių rajono savivaldybėje buvo padidėjęs 45 proc. nuo 1, 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. žmonių.

„Bet 2021 m. lapkritį nedarbo išmokų gavėjų skaičius jau buvo grįžęs į 2019 m. pabaigos lygį – siekė 1,1 tūkst. žmonių. Taigi tendencijos, kaip ir visoje Lietuvoje – išaugęs nedarbo išmokų skaičius 2020 m. sumažėjo per 2021 metus“, – pažymėjo „Sodros“ analitikė.

Pajamų skirtumas tarp lyčių vis dar išlieka

Pernai lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų vidutinės darbo pajamos siekė 1 501 eurą (11 proc. daugiau nei prieš metus), vyrų – beveik 1 680 eurų (12 proc. daugiau nei prieš metus).

Moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis sumažėjo vienu procentiniu punktu – nuo 14 iki 13 procentų – nebiudžetiniame sektoriuje, kur dirba 83 proc. visų apdraustųjų. Moterų nebiudžetiniame sektoriuje yra 46 proc., o biudžetiniame – 73 proc.

Mūsų rajone nedarbo išmokos gavėjų skaičius 2020 m. lapkritį palyginti su 2019 m. lapkričiu Kėdainių rajono savivaldybėje buvo padidėjęs 45 proc. nuo 1, 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. žmonių.

Aut. past.

„Vyrų vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius Kėdainių rajono savivaldybėje siekė 2021 m. lapkritį – 1355 Eur, moterų – 1159,5 Eur. Taigi vyrų darbo pajamos buvo 16,9 proc. didesnės nei moterų“, – vardijo K. Zitikytė.

Aiškindama tokio atotrūkio priežastis „Sodros“ analitikė sakė: „Didžiausias – 16 proc. – darbo pajamų atotrūkis matomas 30–39 metų grupėje. Daug šio amžiaus moterų gimdo ir prižiūri mažus vaikus, todėl darbo pajamos per tą laikotarpį įsišaldo.

Pirmaisiais vaiko metais juos beveik išimtinai prižiūri moterys – 93 proc. Ir nors antraisiais vaiko auginimo metais beveik 40 proc. išmokos gavėjų yra vyrai, dauguma jų dirba. Taigi tikėtina, kad moterys ir toliau lieka prižiūrėti vaikus, tik jau negaudamos jokių pajamų“, – darė prielaidą K. Zitikytė.

Anot jos, moterų darbo pajamos mažėja ir dėl slaugos. Vos 24 proc. vyrų ligos atveju slaugo vaikus ir kitus artimuosius. Dažniausiai ligos išmoką gauna moterys, o tai reiškia sumažėjusias pajamas palyginti su visą mėnesį gaunamu darbo užmokesčiu.

Darbo pajamų atotrūkis sumažėja tarp vyresnio amžiaus vyrų ir moterų, nuo 50 iki 64 metų jis siekia beveik 3 procentus.

Darbo rinkos tendencijos atsispindi pensijoje

„Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, egzistuoja tiek darbo užmokesčio, tiek senatvės pensijų atotrūkis tarp lyčių. Kėdainių regione vyrų senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2021 m. lapkritį buvo 22 proc. didesnė (siekė 478 eurų) nei moterų (392 eurų). Taigi tendencijos tos pačios“, – sakė patarėja.

Kalbėdama apie galimas priežastis K. Zitikytė aiškino: „Mažėjantis darbo pajamų atotrūkis lemia ir mažesnius skirtumus tarp vyrų ir moterų pensijų. Naujų senatvės pensijos gavėjų (vyrų ir moterų) darbo pajamos skiriasi mažiau nei tų, kurie į pensiją išėjo keliais metais anksčiau. Tendencijos, kurias matome darbo rinkoje, vėliau atsispindi ir pensijose“.

Darbo pajamų skirtumai tarp lyčių, pasak analitikės, – opi problema visais gyvenimo laikotarpiais.

„Skirtumai tarp vyrų ir moterų atlyginimų, o vėliau ir tarp pensijų nulemia didesnį moterų skurdą. Spręsti šią problemą padėtų ir lankstesnių darbo sąlygų skatinimas, lygesnis pareigų pasidalinimas šeimose Ir didesnis taupymas senatvei“, – įvertino „Sodros“ patarėja.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video