Atsigręžti į praeitį – išmintingas žingsnis

 Atsigręžti į praeitį – išmintingas žingsnis

Keturkampėje pagrindinėje Krakių aikštėje yra pastatytos penkios mūsų kraštui nusipelniusio žmogaus auksinių rankų meistro Vytauto Ulevičiaus skulptūros. Viena iš jų – Taikos angelas. Kunigas Romualdas Ramašauskas Nepriklausomybės pradžioje sugalvojo ir surašė atsiprašymą visų, prieš tai gyvenusių kartų, už tragiškus istorijos dalykus bei joms padarytas skriaudas. Ant jo ranka pasirašė gyventojai. Raštą sudėjo į nerūdijančio metalo kapsulę ir padėjo po paminklu. Kažkam prireikė ne rašto, o metalo… Paskui, po kelerių metų, D. Dubinkienė inicijavo pergamento atkūrimą. Surašė iš naujo bendrapiliečių žydų tautos atsiprašymą, iš naujo surinko parašus įdėjo į plastikinį įdėklą ir užbetonavo – tikėtina ilgiems laikams./Jorūnės Liutkienės nuotr.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Dar vasarą atšokusios ir atidainavusios Mažąją kultūros sostinę bei savo 600-ąjį jubiliejų Krakės nestokoja dėmesio ir Lietuvos turistus toliau vilioja savo išskirtinumu. Miesteliui pavyko į mūsų atmintį užrašyti naujų šio krašto žydų kultūros istorijos faktų: tam jie pasitelkė istoriją, žmonių pasakojimus ir kulinariją.  

Turi gražią istoriją

Krakių miestelis turi gražią ir ilgą istoriją. Jį supa keturi piliakalniai Plinkaigalio, Ambraziūnų, Vosbučių ir Pilsupių (liaudyje vadinamo Bakano). Kraštovaizdį turtina netoliese esantys du didžiuliai parkai – Skinderiškio ir Pašušvio dvaro.

Krakėse yra rašytojo Mikalojaus Katkaus memorialinis ir tautodailininko Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejai, taip pat vienintelis  Lietuvoje seserų kotryniečių vienuolynas, atstatytas po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Krakių mokykla vienmetė su Vilniaus universitetu, įsteigta paties Mikalojaus Daukšos.

Krakės visada didžiavosi savo istorija ir saugojo palikimą, tačiau puošiamas, prižiūrimas, tausojamas miestelis kai kuriais savo istoriniais faktais sužibėjo ir užkrėtė vietinius bei turistus būtent pastaraisiais metais, kai labai stipriai buvo atsigręžta į žydų palikimą. Būtent tarpukario istoriją įprasmindama Krakių bendruomenė parengė programą ir ėmėsi veiklos.

Krakių bendruomenės svetainėje vedamos keturios edukacinės programos (eksperto, gurmano, mėgėjo ir vaikams), supažindinančios su žydiškomis tradicijomis bei kulinariniu paveldu./Tito Valionio nuotr.

Faktus kaupė daugiau kaip 30 metų

Įspūdingiausia tai, kad visi prisiminimai ir liudijimai apie Krakių istoriją ir čia gyvenusius žydus pradėti rinkti dar prieš gerus 30 metų, kai tuometinės mokyklos direktorės Marijos Šepetienės paskatinti to ėmėsi mokytojai. Šį darbą pratęsė ir istorikas Robertas, kuris čia pradėjo dirbti istorijos mokytoju.

„Man viskas buvo labai įdomu. Normalu buvo pasidomėti to krašto, kuriame gyvenu, istorija. Sužinojau, kad čia gyveno didelė žydų bendruomenė. Pamažu atsirado pilnas segtuvas, prirašytas žmonių liudijimų ir įvairių dokumentų.

Pavyko įtraukti ir jaunimą. Dalyvavome respublikiniame rašinio konkurse, kurį organizavo „Atminties namai“ ir keletą metų iš eilės laimėjome pirmąsias vietas Lietuvoje. Mūsų vaikų darbai buvo išspausdinti knygose“, − pasakoja dabar Krakių kultūros centro direktorius Robertas Dubinka.

Surinkti faktai iš istorinių šaltinių ir žmonių prisiminimai bei liudijimai pernai nugulė į informacinį lankstinuką apie tą pačią Krakių miestelio žydų bendruomenę. Atsirado ir informacinis stendas apie žydų bendruomenę buvusios sinagogos vietoje.

Šiemet kartu su kitais bendraautoriais išleista ir knyga „Krakės 600-uoju laiko ratu“. Sukaupta medžiaga dar ir išversta į anglų kalbą. Atmintis išliko gyva, nors daugelio žmonių, papasakojusių savo istorijas, jau nebėra tarp mūsų.  

Krakiškiai yra padarę ir tarpukario štetlo žemėlapį bei, kaip jau supratote, R. Dubinka pats veda pasivaikščioti po Krakes. Laikas ekskursijoje neprailgsta. Į Krakes dažnai atvyksta turistų iš visų Lietuvos vietų.

Pirmą kartą 1421 metais istoriniuose šaltiniuose paminėtas Krakių miestelis savo 600-ąjį jubiliejų šiemet šventė trankiai./Jorūnės Liutkienės nuotr.

„Apmaudu, bet tuo palikimu mažiau domisi patys krakiškiai“, − sako istorijos saugotojas Krakių kultūros centro direktorius R. Dubinka.  

Miestelį neretai drebina ir klezmeriškos melodijos – jaunimas mokosi jas groti. Ansamblis „Klezmer klagen“ iš Vilniaus jau geri septyneri metai kaip krakiškių draugas ir vis pamoko jaunimą naujų dalykų.

Atsigręžęs į savo žydišką praeitį, miestelis tiesiog pražydo. Turistai traukia iš visų kraštų. Bendruomenės centro pirmininkė Daiva Dubinkienė skaičiuoja, kad jau ne po kartą apsilankė grupės iš trečdalio Lietuvos. Nenusigręžia ir spauda. Straipsniai, laidos ir interviu šalies žiniasklaidos priemonėse atvėrė Krakėms kelią į žinomumą.

Šiandien nevertindami visų gausių istorinių ir kultūrinių klodų pakalbėkime apie Krakes kaip apie žydišką miestelį − štetlą. 

Krakių bendruomenės edukacinės programos padeda išsklaidyti nusistovėjusius mitus apie ilgą laiką kartu su lietuviais gyvenusius ir klestėjusius žydų tautybės žmones.

Aut. past.

Koks gi štetlas buvo Krakės?

Krakių miestelis yra tokioje Lietuvos vietoje, kad neišnaudoti jį kertančių kelių sankirtos būtų tikrai neprotinga. Čia sueidavo net 6 keliai: nuo Dotnuvos, Gudžiūnų, Grinkiškio, Betygalos, Josvainių ir Kėdainių.

Dar 1790 metais miesteliui buvo suteikta turgaus privilegija. Jame jau nuo tada virė prekybinis gyvenimas. 

Kaip valsčiaus centras, geroje geografinėje vietoje įsikūrusios Krakės sparčiai augo. Tarp dviejų karų miestelio centras buvo žydiškas. Juk jie čia kūrėsi jau maždaug nuo XVIII amžiaus. 1933 metais pačiame Krakių miestelyje gyveno 1 659 gyventojai, iš jų 878 lietuviai, 575 žydai, kiti lenkai, rusai, gudai, lenkai. 1914 metais Krakės buvo nusiaubtos didelio gaisro. 1918 metais įkurta lietuviško valsčiaus savivaldybė ir jau 1928 metais taryboje, kurią sudarė 14 žmonių, vienas jų buvo turtingas žydas Meiras Gordonas.

Nepaisant to, kad taryboje jų nebuvo dauguma, bet aktyvioji miestelio gyventojų dalis buvo žydai. Tuo metu aplinka buvo labai tolerantiška kitataučiams. Jie galėjo gyventi aktyvų ir pilietišką gyvenimą.

Būsto kredito paskolas žydams teikdavo kredito uniją „Žydų liaudies bankas“. Veikė savanoriškos žydų organizacijos: jaunimo, nemokamų paskolų ir laidojimo. Buvo įsteigta hebrajų mokykla ir dvasinė seminarija (maži ješva) bei pradinė mokykla. Žydai turėjo savo biblioteką, dramos ratelį ir chorą. 13 iš 29 registruotų tuo metu telefono abonentų priklausė žydams.

Dvasinio gyvenimo centras buvo dabartinės Krakių seniūnijos vietoje buvusi baltutėlė sinagoga (škala). Čia buvo meldžiamasi, studijuojama torą, vyko žydų bendruomenės susirinkimai.

Pagal žmonių pasakojimus Krakėse buvo apie 60 žydų krautuvių ir dirbtuvių, nes jiems nebuvo leidžiama įsigyti žemių, todėl jie vertėsi amatais ir prekyba. Žydai prekiavo viskuo: dviračiais,  geležimi, „Singer“ siuvimo mašinomis, audiniais.

Buvo net trys audinių parduotuvės. O dar 2 kepyklos, 4 užeigos, 2 batų siuvyklos, kirpykla, 2 odos dirbtuvės, armonikų, verpimo ratelių dirbtuvės, garinis malūnas, lentpjūvė, vilnų karšykla, knygrišykla. Kone kiekvienas namas kažką gamino.

Vedžiodamas po miestelio gatves R. Dubinka rodo, kad kai kuriose trobose yra net po du išėjimus į gatvę. Visur, kur name buvo durys į gatvę, tai buvo prekybos vietos. Ir tai buvo žydų namai.

Jis ir pats dar atsimena, kaip kai kuriuos buvusius išėjimus į gatvę nuo apačios užmūrijo, palikdami tik langams vietą.

Miestelis toli garsėjo ir savo turgumi, o per metus vykdavo ir dvi mugės. Labai sena tradicija – turgus vykdavo trečiadieniais. J. Basanavičiaus gatvėje esančioje akmenimis grįstoje aikštėje į jį atvažiuodavo lietuviai ūkininkai ir prekiaudavo gyvuliais bei užaugintomis daržovėmis ir grūdais.

Krakėse buvo keletas mėsinių. Jose perdirbdavo ir pardavinėjo mėsą, nupirktą iš aplinkinių ūkininkų. Vietos verslininkai, kurių dauguma buvo žydai, stengėsi patenkinti daugelį žmonių poreikių, viską buvo galima gauti vietoje.

Žydai iš savo krautuvėlių prekes irgi išsinešdavo į lauką. Vyko savotiški prekybiniai mainai. Po turgaus vyrai prekes „aplaistydavo“. Krakėse buvo ir savos turgaus taisyklės. Prekiautojai turėdavo susirinkti visas atliekas ir net tai, ką paliko arkliai. Už rastą netvarką buvo renkamos baudos.

Dabar atvažiavę į Krakes nuo Dotnuvos pusės pamatysite unikalią plačią alėją, kuri jungia bažnyčią su buvusia turgaus aikšte. Kaip ji atsirado? Prieš karą buvo viena gatvė, jungusi turgaus aikštę su bažnyčia. Vienoje jos pusėje namus statėsi lietuviai, o kitoje buvo žydų namai.

„Žydai buvo mūsų bendrapiliečiai. To, kas padaryta jų atminimui, jokiais pinigais nepamatuosi. Kai padarai gerą darbą, tau pačiam nuo to lengviau, geriau, ramiau.   

R. Dubinka

Tamsi diena

Antrojo pasaulinio karo metais užėjus vokiečiams žydai buvo suvaryti į getą miestelio centre. Čia buvo įkalinti žydai ne tik iš Krakių, bet ir iš Grinkiškio, Baisogalos, Dotnuvos ir kitų aplinkinių kaimų.

1941 m. rugsėjo 2 dieną šalia Krakių, Peštinukų kaime, buvo sušaudyti 1 125 žydai. Egzekucijos diena buvo kraupi. Vedė žmones būriais. Iš pradžių vietiniai nesuprato, gal į darbus varo, bet kai išgirdo šūvius, visi pastėro. Vedė grupėmis pro dabartinę bažnyčią, žmonės sako girdėję, kad žydai kreipėsi pagalbos į Mariją ir aimanavo. Nurengdavo, šaudė ir metė į duobę, kuri buvo iškasta dar iš vakaro. Ir lietuviai, ir vokiečiai gėrė nuolatos tą „darbą atlikdami“. Gėrė ir per naktį.

„Sveiku protu nesuvokiama…“ − nutęsia R. Dubinka.

O Krakių mietelio centras per dieną ištuštėjo. Neliko žmonių. Tuščia. Žmonės bijojo išeiti į gatves. Paskui prasidėjo „grybavimo“ laikas. Taip žmonės vadino daiktų iš žydų namų parsinešimą į savo namus.

„Buvo ir tokių…“ − žmonių pasakojimus perduoda R. Dubinka.

Tragiškai pasibaigusią miestelio žydų istoriją dar atmena žmonių širdys. Gal todėl ilgokai buvo sunku ir nedrąsu paliesti gyvas žaizdas, kalbėti apie tai.

Turtingai žydų kultūros istorijai Krakių krašte paminėti ir prikelti iš užmaršties 2020 metų birželio 17 dieną miestelyje, prie Krakių seniūnijos pastato, atidengtas pirmas informacinis stendas.

Dabar Krakėse galima susipažinti su štetlo – žydų miestelio istorija ir paragauti autentiškų žydiškų (litvakų) patiekalų.

Edukacinė programa ,,Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai“ įgyvendinamas ir finansuojamas pagal Kėdainių rajono vietos veiklos grupės strategiją. Yra keturios edukacijos versijos: eksperto, gurmano, mėgėjo ir vaikams. 

2020 metų birželio 17 dieną 1918 metais statytame mediniame name pradėjo veikti Krakių bendruomenės svetainė. Tarpukariu pastate veikė kepykla ir krautuvėlė. Krakių bendruomenės centro vykdomam projektui „Viešosios erdvės, skirtos vietos gamintojų maisto produktų pristatymui į rinką, įkūrimas“ skirta ES parama. Prisidėjo savivaldybė ir pati bendruomenė. Iš viso į svetainės įrengimą investuota apie 60 tūkstančių eurų.  

Krakių kultūros centro projekto „Pažinkime Krakių miestelio žydų bendruomenę“, kurį finansuoja Kėdainių rajono savivaldybė, įgyvendinimui skirta 1 460 Eur.  

Istoriją trynė iš atminties

Pokario metais buvo stengiamasi ištrinti žydų istoriją grubiuoju būdu. Ta žydų namų eilė miestelio centre buvo nugriauta. Išliko tik lietuviškoji gatvės pusė. Tada buvo suformuota alėja ir šalia nutiesta nauja gatvė.

Sinagoga buvo kaip garažas, ten laikydavo mašinas, o dar vėliau ir visai nušluota nuo žemės paviršiaus. Makabriška, bet šventovės plytos buvo panaudotos kolūkio garažo statybai. Galima atsekti, kur jos yra įmūrytos.

Krakių miestelyje dar yra žydų senosios kapinės. R. Dubinka sako, kad pačios seniausios kapinaitės buvo pačiame miestelyje atvažiuojant nuo Dotnuvos.

„Žmones pasakojo, kad paskui, kai tose vietose kasėsi sau pamatus, rado net palaikų. Naujosios kapinaitės jau prie miško. Nesenai iš Niujorko buvo specialiai į Lietuvą atskridę ir į Krakes atvyko rabino Goldbergo keturi palikuonys ir buvo nustebę bei džiaugėsi, kaip čia mes viską prisimename, saugome“, − sako R. Dubinka.

Š. m. rugsėjo 2 dieną minint 80-ąsias Holokausto metinės įamžintas Krakėse gyvenusių žydų bendruomenės narių atminimas. Miestelio vietose, kur dirbo gydytojai B. Alperavičius (V. Kudirkos g.) ir A. M. Volpovičius (Kauno g.) bei vaistininkas A. Polunskis (Vasario 16-osios g.) grindinyje įrengti atminimo akmenys (vok. Stolpersteine), kuriuos sukūrė vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

Aut. past.

Kodėl pavyko?

Dauguma kalbintų savo sričių ekspertų sako, kad Krakių sužydėjimo sėkmė šiame laikotarpyje – žmonės. Jų meilė ir pagarba savo kraštui ir jo istorijai. Savo vertės suvokimas per turėtą patirtį ir praeitį. Dabar į Krakes papramogauti specialiai atvažiuoja žmonės iš Kėdainių miesto. Užsisako edukacijas. Ragauja. Atvažiuoja ir iš visos Lietuvos.

Galima ieškoti ir kitų prielaidų. Tikriausiai turėjo įtakos ir tai, kad pastaruosius metus buvo visiškai renovuojamas Krakių kultūros centras ir renginiai bei susibūrimai nedidelėms grupėms per vasarą persikėlė į naująją Bendruomenės svetainę.

Svarbu ir tai, kad žmonėms reikia vis naujų įspūdžių. Tai pastebi turizmo srities ekspertai. Labai auga žmonių, vietinių irgi, poreikis vis naujoms vietoms.

Lietuvos turizmas labiausiai atgijo dabar, per pandemiją. Populiarėja kulinarinis turizmas ir edukacijos. Keičiasi žmonių įpročiai, todėl ne tik rajono žmonėms labai reikėjo paskanauti kažko naujo, neįprasto, bet ir vietiniams, pačių Krakių žmonėms, trūko vietos, kur skaniai pavalgyti ir atsigerti puikios kavos, o ir asmeninę šventę atšvęsti. Nepamirškime ir finansavimo. Jis atsirado per projektus.

Pažįstant savo istoriją, per laiką užgijus žaizdoms, susikaupus autentiškai medžiagai ir atsiradus reikiamam finansavimui galima sukurti savo miesteliui pridėtinę vertę. Tai rodo Krakių pavyzdys. Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad tada, kai miestelyje yra stipri veikianti bendruomenė, pakyla ir vietos prestižas, o kartu ir būstų kainos joje. Juk tai didesnis saugumo jausmas. Didesnės garantijos, kad išliks mokykla, biblioteka, kultūros centras. Tam nepakanka tik žinių, nuovokos, bet reikia ir daug labai žmogiškų pastangų. O pasidžiaugti rezultatu eis ir eis žmonės.

Kas nulėmė tokią Krakių žydų istorijos sėkmę?

Edita Mongirdaitė, VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė:

„Svarbiausia, kad viskas daroma profesionaliai ir labai kokybiškai, sukurtas vertingas ir išbaigtas turinys ir, žinoma, nuoširdumas bei atsidavimas, veiklumas. Ne tik pagarba istorijai, bet ir gebėjimas ją patraukliai šiuolaikiškai pateikti.“

Ernestas Barčas, Krakių seniūnas:

„Mūsų stiprybė, kad vienodai suprantame žydų palikimą visi esame bendraminčiai: ir seniūnija, ir M. Katkaus gimnazijos bendruomenė, ir Krakių bendruomenė, ir Kultūros centras. Besiruošdami paminėti tragišką 80-ties metų žydų genocido sukaktį visi kartu susitelkėme ir  padarėme daug gražių darbų.“

Nijolė Naujokienė, politikė, visuomenės veikėja, švietimietė ir krakiškė:   

„Stipri to krašto bendruomenė, kuri ,,kapsto“ giliau. Ir, žinoma, istorinis-kultūrinis paveldas, kurį antram gyvenimui prikelia šviesios, išsilavinusios asmenybės. Svarus indėlis ir pedagoginės bendruomenės, ypač vyresniosios kartos, kadangi jų darbo rezultatai jau duoda vaisius užaugusiuose vaikuose.“

Audronė Pečiulytė, istorikė, pedagogė, Krašto kultūros premijos laureatė, Daugiakultūrio centro vadovė:

„Svarbiausia, istoriko Roberto Dubinkos ir jo šeimos meilė istorijai bei paveldui. Jų supratimas,  ko Lietuva ir Krakės neteko įvykus Holokaustui. Pasak žydų tautos išminties, pasaulio centro nereikia ieškoti už jūrų marių – jis yra ten, kur tu gyveni, ir jeigu savo profesinėje veikloje matai prasmę – ją pamatys ir kiti.“ 

Paulius Aukštikalnis, visuomenininkas, farmacininkas, mero pavaduotojas:

„Norint išlikti konkurencingam reikia būti unikaliam, kurti savo produktą ir juo didžiuotis bei apie tai garsiai šnekėti – visa tai ir daro krakiškiai. Dabar ten nuvykęs gali atsukti laiką atgal. Tai unikalu, nuostabu ir todėl patinka kitiems.“

Kristina Vainauskienė, Kėdainių miesto vietos veiklos grupės projektų vadovė:

„Žydų kultūrinio paveldo sėkmę ir populiarumą, be paties istorinio fakto išskirtinumo suvokimo ir pačioje bendruomenėje dar nuo neatmenamų laikų įgyto sugebėjimo palaikyti draugiškus santykius su kitomis tautomis, lemia ir atsiradusios tam tikros palankios finansavimo galimybės. Tai padeda sukurti vietos bendruomenei naujas galimybes ir pridėtinę vertę.“

14 Komentarai

  • Jorūne, rašyk tu nerašius apie tas Krakes ir tuos žydus. Dubjnkai ir Krakių kultūros centras dalinasi tik mugės straipsniais. Rinkos aikštės jie nemėgsta. Jukb atvirai jie agituoja už Grinkevičių, o Dubinkaitė Rinkos aikštę vadina šykpopieriu ir dar baisesniais žodžiais.

    • Tai labai teisingai vadina Itin taiklu. Aš tai šitą portalą vis atsiverčiu,akd suprasčiau, kaip veikia juodoji propaganda Lietuvos provincijose. Tai dar Kėdainiai vis tiek miestas skaitosi ant dešimtuko ribos Lietuvos, tai kas dedasi kaimuose….Man įdomu, mokslniais tikslais. Tai yra absoliučios juodos (protamulinės-pronaujokieninės) propagandos laikraštis.

      • O tau turbūt patinka mugę skaityt, kur viena juoda moteris loja ant valdžios ištisai? Arba kur kas antram puslapyje šlovinamas Grinkevičius, o kitų žmonių net nematoma? Kur mus atvedė liberalų ir koncevatoršiknių valdžia? Ubagų lietuva. Cyt padlos.

  • To „Karolis“
    Krakės tai ne tik Dubinkai ir jų dukra ar žentas. Žinoma, negerai, kad kutūra vienos giminės rankose per dvi kartas: tėvai, dukos,žentai…. Kažin ar taip gali būti? Bet Krakių bendruomenė šauni. Tegul jų ten ir nedidelis ratelis, bet užtenka.

  • Darbus nudirba seniūnijos darbuotojai,o jie tik girasi.Net rudenį lapus prie kultūros centro grėbia seniūnijos žmonės.

  • Referendumas kad sumažinti balsuojančius gyventojus iki 100 000 (dabar yra 300 000 gyventojai) nes gerokai sumažėjo gyventojų skaičius (Lietuvoje dabar ~ 2.4 milijono gyventojų; buvo 3.6 milijono kai priėmė šį įstatymą ). SIULAU visiems PRABALSUOT, kad ateityje galėtumėte per bet kurį referendumą surinkti mažiau parašų! Laida per LRT spalio 22: Specialioji programa dėl privalomojo referendumo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo“.

    • Tai tu dabar man nori pasakyti,kad žmonių sumažėjo dviem milijonais, kremliaus troli? Susikišk savo pasiūlymą į vieną vietą.

  • Seniūnas Krakių normalus vyras, o tie žyďų ir projektėlių mylėtojai dumbinkai tai galėtų valint iš miestelio. Nereikalingi jie čia.

  • Miela Jorūne, šauniai apibūdinai Dubinkus, dabar aprašyk uošvienės Nijoles ir žento Aukštipliurpio darbelius, nes reikia žmonems nuolat kalti į galvą, kad jie kedainių gelbėtojai.

    • Stebiu viska ir darau savo išvadas.Seniūnas Krakėms dievo dovana,o Dūbinkai-tai puikūs machinatoriai į save atlektais piršteliais.Na kur geriau Daiva prasisuks jei ne projektai atkatai,o darbo kulturkėj metu(9-19val),dar spėja mokykloje dirbt,edukacijas ir ekskursijas vest irgi apmokamas.tiesiog trys viename.O kulturos centre be 17val.nė gyvos dvasios nebūna..Vargas.

  • Zurnalistai, Krakiuose vienos seimos dinastija galetumet patikrint ir aprasyt ju darbelius, miestelis kalba, kad visur savi sukisami, renginiuose savi, pinigeliai savi…

  • Visko yra Krakėse. Kalbam apie tai, kas geriausia. O kas dėl Dubinkų, tai manau, kad nagli kaip tašės. Ir darbų pridarę visokių. Ir veidmainiški ir atidirbinėjantys. O kaip gali būti, kad iš vienos šeimos net 4 dirba vienoj įstaigoj? Tai čia gerai? Apie tai nerašot ir netiriat.

  • Krakiy kulturoje veši nepotizmas.

  • Bet juk nepotizmas baudžiamas. Ar jau ne?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video