„Atminties policija“ ‒ fantastinis kūrinys apie atmintį ir cenzūrą

 „Atminties policija“ ‒ fantastinis kūrinys apie atmintį ir cenzūrą

Rūta Švedienė

Labai patiko ši knyga. Perskaičiau neatsitraukdama per sekmadienį. Viskas išgalvota. Tai tikros literatūrinės išmonės knyga. Ją turi mūsų biblioteka. Siūlau perskaityti kas mėgsta tikrą grožinę literatūrą. Leidėjas – „Baltos lankos“, vertėja Gabija Enciūtė.

Kodėl ji tokia patraukli? Žymi japonų rašytoja rašo subtiliai, alegoriškai. Daug erdvės apmąstymams, interpretacijoms. Iš pirmo žvilgsnio kalba yra neįmantri, paprasta, bet visgi joje gausu ilgų sakinių ir metaforų, kuriami vaizdiniai daugiasluoksniai. Pagrindinė tema – atminties ir cenzūros.

Galima sakyti, kad tai distopinis romanas, melancholiškas kūrinys apie praradimus. Sklidina liūdesio ir vienatvės atmosferos. Daug dėmesio detalėms, iš kurių tapomas didesnis paveikslas, keisto grožio sklidinas pasaulis. Socialinės problemos išsakomos nedidaktiškai.

Šis romanas skatina į visa pažvelgti kitomis akimis. Tai retas drąsios vizijos pavyzdys, laikui nepavaldi sakmė apie kontrolę ir netektį, kuri šiandien atrodo aktualesnė nei bet kada. Knygos viršelyje rašoma: „Neįvardytos jūros neįvardytoje saloje vienas po kito dingsta objektai: skrybėlės, kaspinai, rožės, laivai, paukščiai, muzika… O su jais išsitrina ir salos gyventojų  atsiminimai.

Nustoję egzistuoti objektai daugumai jų praranda bet kokią reikšmę ir yra pradanginami iš saliečių kasdienybės – užkasami sode, sudeginami ar atiduodami atminties policijai. Bet saujelei turinčių gebėjimą neužmiršti tenka gyventi apimtiems nuolatinės baimės. Nes atminties policijos darbas – surasti atsimenančius ir padaryti viską, kad tai, kas išnyko, liktų užmiršta.

Pagrindinė romano veikėja, jauna salos rašytoja, sužinojusi, kad jos knygos redaktorius atsidūrė atminties policijos akiratyje, pasiryžta jam padėti. Regis, vienintelis jųdviejų išsigelbėjimas – tai jos rašomas romanas, nelyg priešnuodis užmarščiai. Kas gi žino, kas pranyks rytoj?

„Atminties policija“ – tai įtaigus alegorinis pasakojimas apie atminties galią, praradimo skausmą, visa ko laikinumą, nuolatinę ir nesustabdomą pasaulio kaitą, nepalaužiamą žmogaus valią priešintis blogiui ir kovoti už išlikimą.“

„Ogawos pasakojime justi George‘o Orwello „1984-ųjų“, Ray‘aus Bradbury‘io „451° Farenheito“, Gabrielio Garcíos Márquezo „Šimto metų vienatvės“ temų atšvaitai, bet „Atminties policija“ turi visiškai savitą balsą ir pasakojimo įtaigą.“

„Time“ Yoko Ogawa (Joko Ogava, gim. 1962) – viena reikšmingiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, laimėjusi visus svarbiausius japonų literatūros apdovanojimus, įskaitant ir Akutagawos. Iš viso parašė daugiau kaip 40 kūrinių.

Romanas „Atminties policija“ – antras autorės kūrinys lietuvių kalba, Japonijoje pasirodęs dar 1994-aisiais ir iki šiol nepraradęs aktualumo. Jis tapo 2020 m. „International Booker Prize“ ir 2019 m. „National Book Awards“ finalininku, buvo įtrauktas į „New York Times“ 2019 m. svarbiausiųjų šimtuką. Leidykla „Baltos lankos“ yra išleidusi ir Y. Ogawos romaną „Begalinė lygtis“.

1 Komentaras

  • Ačiū už rekomendaciją.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video