Artėjantis šildymo sezonas žada kainų šuolį

 Artėjantis šildymo sezonas žada kainų šuolį

Giedrės Minelgaitės-Dautorės/ „Rinkos aikštės “ archyvo nuotr.

Šilumos tiekėjai siūlo būdą, kaip išvengti didelių sąskaitų žiemą

Lina Putrimaitė

Šilumininkai prognozuoja gerokai brangesnį ateinantį šilumos sezoną. Energetikos ministerija turi vienintelį pasiūlymą, kaip sumažinti didėsiančias sąskaitas – už šildymą mokėti kiaurus metus. Tačiau statistika rodo, kad vartotojai nepasitiki tokia mokėjimo sistema, bijo sumokėti daugiau nei suvartoja šilumos. Pavyzdžiui, Kėdainių rajone tėra vos vienas šilumos vartotojas, kuris apsisprendė sumažinti sąskaitas už šilumą, mokėdamas už ją ne tik šaltuoju metų laiku, bet ištisus metus.

Šiemet skola mažesnė

Praėjusį šildymo sezoną, „Panevėžio energijos“ duomenimis, Kėdainių rajono gyventojų įsiskolinimai už šilumą šių metų rugpjūtį siekė 1043 tūkst. eurų.

Gyventojų skola sudarė 1015 tūkst. eurų ir 28 tūkst. eurų buvo skolingi buvo kiti vartotojai (verslo įmonės).

Praėjusiais metais skola buvo didesnė, ji sudarė 1092 tūkst. eurų, tame skaičiuje – 1065 tūkst. eurų sudarė gyventojų įsiskolinimai ir 27 tūkst. eurų skolingi buvo kiti vartotojai.

Šiluma brangs penktadaliu

Šilumininkai nemažai investuoja į šildymo trasų atnaujinimą, tačiau brangstant beveik visoms kuro rūšims, šiluma
neišvengiamai brangs. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymu bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintomis Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikomis, AB „Panevėžio energija“ privalo perskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kainas kas mėnesį. Taip ji ir daro. Šilumos kainos pasikeitimui kas mėnesį turi įtakos tik pirkto kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos, kurios šilumos kainą gali didinti ar mažinti.

Prognozuojama, kad prasidėjus naujam šildymo sezonui, šiluma pabrangs 20–25 proc., o tai darys įtaką ir AB „Panevėžio energija“ šilumos kainai.

Kainos kils ne tik dėl pabrangusio biokuro, bet ir dėl kitų kuro rūšių pabrangimo, kuris numatomas taip pat.

„Panevėžio energija“ didžiąją dalį šilumos pagamina degindama biokurą (90 proc.), gamtines dujas – 9 proc., kitas rūšis – 1 proc. Įvertinus didėjančias kuro kainas ir superkamos šilumos kainą, kurią taip pat veiks biokuro kainų išaugimas, bendrovė skaičiuoja, kad šilumos kaina nuo naujo šildymo sezono gali didėti apie 18–20 proc.

2021 m. AB „Panevėžio energija“ planuoja 68 proc. šilumos pagaminti savuose šilumos gamybos šaltiniuose, 32 proc. pirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG).

Šilumos tiekėjai turėtų sudaryti sąlygas rinktis atsiskaitymo už šildymą būdus, kurie leistų mokėjimus išdėstyti tolygiau per visus metus, išvengiant kontrastų tarp žiemos ir vasaros sąskaitų. Tokia dvinarė kainodara leistų sumažinti šildymo sąskaitas apie 15 proc. šaltuoju metų laiku.

I. Žilienė

Norinčių už šilumą mokėti vasarą nėra

Įvertinusi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktą informaciją, Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei apibendrinimus dėl artėjančio šildymo sezono.

Juose kaip viena iš galimybių reguliuoti šilumos kainas nurodoma Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinta dvinarė kainodara, apie kurią vartotojai nėra pakankamai informuoti.

„Šilumos tiekėjai turėtų sudaryti sąlygas rinktis atsiskaitymo už šildymą būdus, kurie leistų mokėjimus išdėstyti tolygiau per visus metus, išvengiant kontrastų tarp žiemos ir vasaros sąskaitų.

Tokia dvinarė kainodara leistų sumažinti šildymo sąskaitas apie 15 proc. šaltuoju metų laiku“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Jos teigimu, dvinarė kainodara kaip šilumos sąskaitų reguliavimo įrankis jau yra įtvirtintas teisės aktuose, tačiau akivaizdu, kad vartotojams trūksta informacijos apie jį. Dėl šios priežasties Energetikos ministerija planuoja kalbėtis su šilumos tiekėjais ir paraginti juos informuoti vartotojus apie galimybę taikyti dvinarę kainodarą.

„Panevėžio energijos“ duomenimis, Kėdainių mieste yra vienas butas, pasirinkęs atsiskaitymą už šilumą pagal dvinarę šilumos kainą.

Aut. past.

Būdas nekaupti skolų

Kėdainių mieste yra vienas butas, pasirinkęs atsiskaitymą už šilumą pagal dvinarę šilumos kainą. Todėl už šildymą moka ištisus metus.

Galimybę gyventojams už šildymą mokėti visus metus AB „Panevėžio energija“ vertina teigiamai, jei tik tai bus priimtina šilumos vartotojui, nes vartotojas mokėtų tolygiau ištisus metus ir neišaugtų mokėjimai šildymo sezono metu.

Vartotojai dėl mokėjimo būdo pasirinkimo turi apsispręsti patys. Energetikos ministerijos siūlomas atsiskaitymo už šildymą būdas leistų gyventojams sumažinti mokėjimą žiemos metu, perkeliant dalį mokesčio už šildymą į vasaros mėnesius.

Vartotojas, pasirinkęs dvinarę šilumos kainą, kiekvieną mėnesį mokėtų fiksuotą mokestį, kuris sudarytų šilumos kainos pastoviąją dalį, Eur/mėn.

Visa likusi mėnesio mokesčio už šildymą dalis priklausytų nuo suvartoto šilumos kiekio, mokant pagal nustatytą dvinarės šilumos kainos kintamąją dalį, ct/kWh. Šis mokestis nereikštų, kad už šildymą gyventojai mokėtų visus metus vienodai.

Siūlomas atsiskaitymo būdas, pasirenkant dvinarę šilumos kainą, suteiktų galimybę mokėjimus išdėstyti tolygiau per visus metus. Vartotojai jau ir dabar turi galimybę pasirinkti mokėti už šilumą pagal dvinarę šilumos kainą.

Šilumos kainos tiek vienanarės, tiek dvinarės skelbiamos kiekvieną mėnesį AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje.

Praėjusį šildymo sezoną, „Panevėžio energijos“ duomenimis, Kėdainių rajono gyventojų įsiskolinimai už šilumą š. m. rugpjūtį siekė 1043 tūkst. Eur

Aut. past.

Yra neišnaudotų galimybių sutaupyti

Pabrėžtina, kad pasirinkti tokį mokėjimo už šildymą būdą paprasta: gyventojų bendrijai ar pastato savininkams, priėmus sprendimą dėl dvinarės kainos taikymo, tereikia kreiptis į šilumos tiekėją ir išreikšti pageidavimą taikyti dvinares kainas.

Jas kiekvienai savivaldybei atskirai yra patvirtinusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Tolygesnis atsiskaitymas už šildymą – tik vienas iš trumpalaikių būdu mažinti vartotojų sąskaitas už šildymą. Energetikos ministerija laikosi pozicijos, kad šioje srityje būtina žvelgti ir į ilgalaikę perspektyvą.

„Šioje srityje yra daug neišnaudotų galimybių: tai – centralizuotai tiekiamos šilumos infrastruktūros pritaikymas atsinaujinančios energetikos išteklių panaudojimui, galimybė neprisirišti prie vienos kuro rūšies, turėti talpyklas šilumos pertekliui, kuris dažnai gaunamas įvairiuose gamybos procesuose ir yra tiesiog išleidžiamas į orą ir panašiai.

Visa tai yra įtraukta į ministerijos darbotvarkę ir ilgainiui vienaip ar kitaip atsispindės teisės aktuose, tačiau tam reikia laiko“, – pabrėžia energetikos viceministrė.

Vyriausybei pateiktuose apibendrinimuose dėl artėjančio šildymo sezono taip pat paliesti kuro rezervavimo ir mazuto saugojimo sąlygų, aktyvesnio Valstybinės miškų urėdijos dalyvavimo šalies biokuro rinkoje ir šilumos gamybai naudojamų energijos išteklių diversifikavimo aspektai.

Šie apibendrinimai parengti po to, kai Vyriausybėje buvo pristatyti centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai naudojamo kuro kainų pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje, taip pat juos lemiančios tendencijos ir būsimo šildymo sezono kainų prognozės.

VERT ir energijos išteklių biržos operatoriaus „Baltpool“, UAB atlikti vertinimai rodo, kad pagrindinių žaliavų (biokuro ir gamtinių dujų), naudojamų šilumos gamybai, kainos tiek Lietuvos biokuro biržoje, tiek pasaulinėse gamtinių dujų biržose didėjo ženkliai.

Per metus gamtinių dujų didmeninė kaina išaugo 7,5 karto, lyginant 2020 m. ir 2021 m. birželio mėn. duomenis. Per tą patį laikotarpį biokuras brango apie 66 proc.

Pagrindinis kuras, naudojamas centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti, yra biokuras, kuris sudaro apie 70 proc. (gamtinės dujos – apie 27 proc.). Būtent šio kuro kainų pasikeitimai turi tiesioginę įtaką šilumos kainoms vartotojams.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video