Ar vyriška moters pavardės forma teisėta ir ar tokia pavardė linksniuojama?

 Ar vyriška moters pavardės forma teisėta ir ar tokia pavardė linksniuojama?

BNS nuotr.

Lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, todėl pavardės turi būti suteikiamos taikant  teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į lietuvių kalbos tradicijas. Moteris Lietuvoje gali pasirinkti pavardę su tradicine priesaga -ienė ( -(i)uvienė) arba tik su galūne –ė.

Vyriškosios giminės formos pavardės suteikimas moteriai prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams, kartu ir lietuvių moterų pavardžių darymo principams. Tokia vyriška moters pavardės forma yra neteisėta, tačiau jei jau pasitaiko kokiam rašte rašyti tokią pavardę ar kreiptis į moterį su tokia pavarde, tai žinotina, kad šios pavardės nelinksniuojamos (kaip ir užsienietiškos priebalsiu besibaigiančios moteriškos pavardės).

Taigi kaip ir Nesutikau Silvos Fischer, Annos Beaufort (jei vyro pavardė, tai būtų Fischerio, Beaufort’o (adaptuota forma Fišerio, Boforo),t. y. rišliame tekste originalioms vyrų pavardėms galūnes būtina pridėti, tik sąrašuose, dokumentuose nereikia, taip ir Nesutikau Julijos Marcinkevičius; Perdaviau raštą Julijai Marcinkevičius; Man patiko Aurelijos Simutis pranešimas ir pan.

Tekėdama moteris taip pat gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, sudarytą iš mergautinės ir posantuokinės pavardžių, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pvz., Rūta Simutytė-Butkienė, Asta Butkė-Jurgaitienė, Jolanta Radzevičienė-Budrė. (Dvigubą pavardę gali būti nepatogu vartoti, nes ji gana ilga, o trumpinti oficialiuose dokumentuose pavardės negalima.)

Dėl vardo, pavardės pakeitimo ar ištaisymo reikia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių r. savivaldybės kalbos tvarkytoja

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video