Ar Kėdainiai taps išmaniuoju miestu?

 Ar Kėdainiai taps išmaniuoju miestu?

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Kėdainiuose ar Kėdainių rajone gyvena 781 Ukrainos pilietis, kuris čia deklaravo savo gyvenamąją vietą ir kuris turi išduotą leidimą gyventi mūsų šalyje. 361 iš jų turi leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu./Kėdainių miesto VVG nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Rudens pradžioje startavo jau aštuntus metus vystomas nacionalinis architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursas „Išmanusis miestas VIII“. Šiais metais konkurse dalyvauja ir Kėdainių rajono savivaldybė. Konkurso tikslas – sukurti patrauklaus gyventi miesto koncepcijas, pasitelkiant Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų komandas ir Lietuvos architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio, miestų planavimo profesionalus. Kaip anksčiau yra sakiusi „Structum projektai“ direktorė ir idėjos autorė Ignė Dutova, kiekvienais metais sulaukiama vis daugiau norinčiųjų jame dalyvauti. „Šiemet nudžiugino savivaldybių motyvacija bei entuziazmas keistis ir dalyvauti „Išmaniajame mieste“. Anksčiau priimdavome tik 7 savivaldybes, tačiau šiemet aštuntieji konkurso metai, todėl ir dalyvių skaičių padidinome iki 8. Dar su keliomis savivaldybėmis sutarėme, kad jos dalyvaus kitąmet“, – teigė I. Dutova.

Vienas iš nedaugelio

Kėdainių rajono savivaldybė sako, kad šis projektas kol kas tik prasideda, tad apie jį papasakoti plačiau dar nėra ko. Mero patarėja viešiesiems ryšiams Vilija Mockuvienė „Rinkos aikštei“ sakė, kad savivaldybė projektui pasiūlė tris vietas – Kėdainių miesto Babėnų šilą su gretimomis teritorijomis, buvusį Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro pastatą ir jo teritoriją bei Kėdainių senamiestį, – o „Structum“ komanda siūlys idėjas, ką tose vietose būtų galima daryti, kaip jas išnaudoti.

„Savivaldybė laukia kažko apčiuopiamo, nes pirmas susitikimas buvo tik žvalgybinis. Pora žmonių atvyko apžiūrėti vietų ir dabar galvos, kaip jas įveiklinti“, – teigė V. Mockuvienė.

Anksčiau išplatintame pranešime „Structum“ pažymėjo, jog Lietuvos centre įsikūrę Kėdainiai yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, turinčių unikalų senamiestį, kuris yra valstybinės reikšmės urbanistinis objektas. Jame yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių.

Vienas seniausių Lietuvos miestų (šiemet atšventęs 649 metų gimtadienį) svečius traukia daug amžių puoselėtomis kultūrinėmis ir religinėmis tradicijomis, kasmet rengiamomis šventėmis, senųjų amatų mugėmis ir kitais tradiciniais rajono renginiais.

„Vienas dažniausiai vartojamų epitetų apibūdinant Kėdainius – daugiakultūris miestas, nes juose yra net penkių skirtingų konfesijų maldos namai.

Škotai, lenkai, vokiečiai, žydai, lietuviai, rusai nuo seno ilgesnį ar trumpesnį laiką gyveno Kėdainių krašte, net sukūrė atskirus kvartalus. Mieste yra išlikę visi architektūriniai stiliai: pradedant gotika, renesansu, barokiniu bažnyčių vidumi ir baigiant klasicistine Šviesiosios gimnazijos išore“, – rašoma išplatintame pranešime.

Ignė Dutova: „Pastatai turėtų atgimti ir būti įveiklinti, iki šiol tvarkytas senamiestis dar labiau atgimti ir traukti ne tik miesto gyventojus, bet ir svečius atvykti. Plėtojant išmaniojo miesto viziją ir taikant naujausias technologijas bei sprendimus, turėtų išlikti pakankamai daug žaliųjų zonų.“/Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmiausia pokytį pajus bendruomenė

„Structum“ taip pat pabrėžė, kad šiandien Kėdainiai yra svarbus žemės ūkio, pramonės ir tranzito centras, stiprus užsienio investicijų traukos objektas Lietuvoje. Rajone veikia didelės chemijos, maisto, lengvosios pramonės, statybinių medžiagų pramonės įmonės.

„Siekdama gerinti rajono gyventojų gyvenimo kokybę ir aplinką, Kėdainių rajono savivaldybė strategiškai planuoja darbus, efektyviai naudoja materialiuosius, finansinius bei žmogiškuosius išteklius, kad Kėdainių rajonas būtų patrauklus tiek gyventojams gyventi ir dirbti, tiek šalies ir užsienio verslui kurtis bei plėstis.

Dedamos didelės pastangos užtikrinti viešosios infrastruktūros priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai, ypatingą dėmesį skiriant Kėdainių, kaip e. miesto, koncepcijai įgyvendinti“, – rašoma pranešime.

Plačiau apie tai, kaip ir kas turėtų pasikeisti Kėdainiuose, po projekto įgyvendinimo pasakojo jo autorė I. Dutova.

– Kaip turėtų atrodyti „Išmanieji Kėdainiai“ po projekto „Išmanusis miestas“ įgyvendinimo?

– Pirmiausia pokytį turėtų pajusti Kėdainių bendruomenė, nes kuriant išmaniuosius miestus svarbiausia yra siekiama atkurti erdves taip, kad jos taptų patogesnės gyventi, o viešosios erdvės telktų visuomenę veikti drauge. Tuomet siekiama, kad mieste naujai taikomi sprendimai remtųsi darnios plėtros, tvarumo ir energetinio efektyvumo taikymu.

– Kas ir kaip turėtų pasikeisti mūsų mieste?

– Pastatai turėtų atgimti ir būti įveiklinti, iki šiol tvarkytas senamiestis dar labiau atgimti ir traukti ne tik miesto gyventojus, bet ir svečius atvykti.

Plėtojant išmanaus miesto viziją ir taikant naujausias technologijas bei sprendimus, turėtų išlikti pakankamai daug žaliųjų zonų.

Iš esmės, sprendimus dėl konkrečių pokyčių priims Kėdainių savivaldybė ir jos bendruomenės nariai, atsižvelgdami ir nuspręsdami, kurie projektiniai pasiūlymai jiems yra tinkamiausi.

Mūsų projektas padeda tai sąveikai įvykti, nes sukuriame platformą, kuri apjungia ekspertus-partnerius iš skirtingų savivaldybių, inovatyvių įmonių bei dalyvius – architektūros ir urbanistikos studentus ir profesionalus. Drauge jie kuria ateities Lietuvos miestus.

„Savivaldybė yra pateikusi savo lūkesčius ir poreikius komandoms. Detaliau jos bus analizuojamos „Išmanusis miestas“ Kūrybinių dirbtuvių ir bendrų bei individualių komandų ir savivaldybių atstovų susitikimo metu.

I. Dutova

– Kokių pasiūlymų šiuo metu yra ir kas juos teikia?

– Projektus šiuo metu ruošia studentų komandos iš VILNIUS TECH universiteto bei profesionalios architektų įmonės komandos. Viena iš komandų yra praėjusių metų „Išmanusis miestas“ nugalėtojai profesionalų kategorijoje – DNA STUDIO, kurie sukūrė Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus teritorijos sutvarkymo projektą. Vėliau jie parengė ir „Lojantis katinas“ kavinės projektą Anykščiuose jau individualiu užsakymu.

Šiuo metu vis dar vyksta komandų registracija, todėl laukiame prisijungiant ir daugiau dalyvių. Tikimės įdomių ir vertingų projektų šiam miestui, kurie bus pristatyti gegužės mėnesį.

– Galbūt jau yra atrinkti konkretūs mūsų miesto objektai, kuriuos ketinama pakeisti ir kas juose turėtų būti įgyvendinta?

– Šiuo metu projektai yra rengiami trims miesto teritorijoms: (1) Kėdainių miesto Babėnų šilui su gretimomis teritorijomis, (2) buvusiam Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro pastato teritorijai ir pastatui bei (3) Kėdainių miesto senamiesčiui.

Savivaldybė yra pateikusi savo lūkesčius ir poreikius komandoms. Detaliau jos bus analizuojamos „Išmanusis miestas“ Kūrybinių dirbtuvių ir bendrų bei individualių komandų ir savivaldybių atstovų susitikimo metu.

Kūrybinėse dirbtuvėse projekto savivaldybės, partneriai ir dalyviai susitiks susipažinti, aptarti jau atliktus darbus bei rūpimus klausimus. Siekiant atskleisti „Išmaniojo miesto“ specifiką bei padėti dalyviams pasiekti geriausių rezultatų savivaldybių atstovai kiekvienai komandai išsakys savo lūkesčius ir vizijas, siejamus su darniosios plėtros, išmaniojo miesto principais, tvarumu bei energetiniu efektyvumu. Susitikimų metu savivaldybės turės išskirtinę progą pristatyti savo miestą, pasidalinti savo vizijomis.

„Pirmiausia pokytį turėtų pajusti Kėdainių bendruomenė, nes kuriant išmaniuosius miestus svarbiausia yra siekiama atkurti erdves taip, kad jos taptų patogesnės gyventi, o viešosios erdvės telktų visuomenę veikti drauge. Tuomet siekiama, kad mieste naujai taikomi sprendimai remtųsi darnios plėtros, tvarumo ir energetinio efektyvumo taikymu.

I. Dutova

– Kas gali dalyvauti projekte (privatūs verslai, įmonės ar tik savivaldybės įmonės ar kt.)?

– Projekte gali dalyvauti architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio, statybų, inžinerijos krypčių programos studentai ir profesionalai.

– Iki kada ketinama įgyvendinti „Išmaniojo miesto“ idėjas?

– Projektai bus parengti šių metų gegužės mėnesį. Realių projektų įgyvendinimas gali užtrukti keletą metų. Įprastai nuo projekto pirminės vizijos ir įgyvendinimo gali praeiti 2–4 m., nes tai yra gana ilgas ir atsakingas procesas, kuriame dalyvauja skirtingų sričių atstovai.

– Kiek turėtų kainuoti idėjų įgyvendinimas?

– Tai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės planų ir galimybių.

– Iš kur būtų pinigai: savivaldybės biudžeto, kokių nors fondų ar pan.?

– Projekto finansavimu rūpinasi savivaldybės ir yra taikomi įvairūs finansavimo sprendimai – nuo savivaldybės lėšų iki ES programų ar investuotojų pritraukimo.

– Gal galėtumėte pateikti vieną kitą unikalesnį, originalesnį išmaniojo miesto pavyzdį (kokie objektai, kaip buvo pakeisti)?

– Per septynerius metus yra sukurti 168 projektai – ateities vizijos probleminėms savivaldybių teritorijoms. Dalis jų jau yra realizuoti: Elektrėnuose įrengtas rekreacinis parkas, Kuršėnuose – išmanusis tiltas. Ignalinoje planuojamas įgyvendinti sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ projektas. Šiuo metu projektuojama arena Tauragėje.

– Kiek iš viso miestų jau dalyvavo „Išmaniojo miesto“ projekte?

– Projekte yra dalyvavusios 36 savivaldybės. Džiaugiamės, kad savivaldybės mūsų projektą renkasi kaip patikimą partnerį plėtojant savo miesto vizijas. Dalis savivaldybių, praktiškai susipažinę su projekto teikiamomis naudomis, išreiškia norą dar kartą dalyvauti projekte. Kaip pavyzdį galime pateikti Kėdainius, Jonavą, Radviliškį, Tauragę, Elektrėnus, Šiaulių rajoną, Anykščius ir kitas.

Šiais metais dalyvauja rekordinis skaičius, net 8 savivaldybės: Kėdainių, Elektrėnų, Raseinių, Anykščių, Radviliškio, Pakruojo, Utenos ir Širvintų. 

Projekto autoriai pažymi, jog Kėdainiai turi daug ambicingų idėjų ir projektų, tačiau niekada nepraleidžia progos pasisemti patirties ir idėjų už rajono ribų. Tai ir būtų pagrindinis Kėdainių rajono savivaldybės lūkestis, keliamas šių metų projektui „Išmanusis miestas VIII“ – kitoks žvilgsnis į kėdainiečiams įprastus objektus, inovatyvūs bei tvarūs, naujausias e. technologijas inkorporuojantys sprendiniai ir progresyvios idėjos, kaip miestą paversti dar patrauklesne vieta gyventi, dirbti ir pramogauti.

4 Komentarai

  • Aha, kurgi ne. Išmanieji Kėdainiai.

  • Nebus jokių išmanių Kėdainių. Nejuokaukit, nes tamulis tik fotkes dėt moka. Anglų kalbos nei vieno žodžio nežino. Tik rusų. Nesmagu, kai tokio lygio vadukai sėdi pas mus.

  • Pretenduoja i didziausia miesta su bedarbiais, nes valdzia nieko nedaro kas butu geriau valstybei, tik viska uzdaryt, visus palikt be darbo, uzkelt kainas ir panasiai, ukrainieciai jau turi daugiau teisiu nei lietuvis namuose. Zodziu vyksta tautos genocidas i kuri niekas nekreipia demesio.

    • Pritariu.
      Ir vel nuolatinis SVAIGIMAS. Valdzia skrajoja padebesiais ir turbut savo projektelius prastumineja…

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video