Apipjaustymas: medicininė nauda ir rizika
Apipjaustymas – chirurginis apyvarpės, dengiančios varpos galvutę, pašalinimas – jau dešimtmečius yra medicininių, etinių ir kultūrinių diskusijų objektas. Nors ši procedūra dažnai siejama su religinėmis ir kultūrinėmis apeigomis, ji taip pat turi svarbių medicininių pasekmių. Šiame straipsnyje, remiantis Lietuvos medicinos literatūra ir pasauliniais sveikatos tyrimais, nagrinėjama su apipjaustymu susijusi medicininė nauda ir rizika, todėl pateikiamas subalansuotas požiūris į šią plačiai praktikuojamą procedūrą.
Medicininė apipjaustymo nauda
Apipjaustymas dažnai minimas dėl galimos naudos sveikatai. Vienas iš pagrindinių privalumų – mažesnė šlapimo takų infekcijų (ŠTI) rizika kūdikystėje. Tyrimai, įskaitant ir tuos, kurie minimi Lietuvos medicinos literatūroje, parodė, kad apipjaustytų kūdikių sergamumas ŠTI yra gerokai mažesnis, palyginti su neapipjaustytų kūdikių sergamumu. Tai gali būti ypač naudinga ankstyvajame amžiuje, kai UTI gali sukelti rimtų inkstų problemų.
Kitas svarbus privalumas – mažesnė lytiškai plintančių infekcijų (LPI), įskaitant ŽIV, rizika. Tyrimai nuosekliai rodo, kad apipjaustymas sumažina heteroseksualių vyrų riziką užsikrėsti ŽIV. Be to, jis sumažina kitų lytiškai plintančių infekcijų, tokių kaip genitalijų herpesas ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV), galinčių sukelti varpos vėžį, riziką. Šis aspektas ypač pabrėžiamas pasaulinėse diskusijose apie sveikatą, kur apipjaustymas kartais laikomas lytiškai plintančių infekcijų prevencijos strategijos dalimi.
Apipjaustymas taip pat suteikia tam tikrą apsaugą nuo varpos vėžio – retos vėžio formos, tačiau dažniau pasitaikančios neapipjaustytiems vyrams. Tyrimai rodo, kad apyvarpėje gali būti ląstelių, kurios gali išsivystyti į vėžines,. Be to, tai susiję su mažesne gimdos kaklelio vėžio rizika partnerėms, greičiausiai dėl mažesnio ŽPV paplitimo.
Su apipjaustymu susijusi rizika ir komplikacijos
Nors apipjaustymo nauda yra didelė, procedūra neapsieina be rizikos. Didžiausia rizika yra kraujavimas ir infekcija apipjaustymo vietoje. Šios komplikacijos, nors ir retos, dažniau pasitaiko vyresniems berniukams ir suaugusiesiems nei naujagimiams.
Taip pat nerimą kelia skausmas ir diskomfortas tiek procedūros metu, tiek po jos. Nors apipjaustymo metu taikomi skausmo malšinimo būdai, pavyzdžiui, vietinė nejautra, yra pažengę į priekį, pooperacinis diskomfortas vis dar gali būti problema, ypač vyresniems vaikams ir suaugusiesiems.
Viena iš labiau diskutuotinų apipjaustymo rizikų yra galimas poveikis seksualiniam malonumui. Kai kurie teigia, kad apyvarpės pašalinimas gali sumažinti seksualinį jautrumą. Tačiau tai vis dar ginčytina tema, nes tyrimų rezultatai skiriasi ir galutinių išvadų nėra.
Svarbiausia priimti pagrįstą sprendimą
Atsižvelgiant į nevienareikšmišką naudą ir riziką, sprendimas dėl apipjaustymo yra labai asmeniškas ir dažnai priklauso nuo kultūrinių, religinių ir individualių įsitikinimų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, pasirinkimas apipjaustyti naujagimius dėl nereliginių priežasčių daugiausia priklauso nuo tėvų apsisprendimo. Lietuvos medikų bendruomenė, remdamasi pasaulinėmis sveikatos organizacijomis, akcentuoja informuoto sprendimo priėmimą. Tėvai ir asmenys, svarstantys apie apipjaustymą, skatinami pasverti galimą naudą sveikatai, riziką ir asmenines vertybes.
Procedūra su pasauline perspektyva
Apipjaustymas, nors ir paprastas savo atlikimu, yra sudėtingas savo pasekmėmis. Tai procedūra, peržengianti vien medicininių argumentų ribas ir paliečianti kultūrinius, etinius ir asmeninius pagrindus. Toliau vertinant jos vietą šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje, daugiausia dėmesio ir toliau reikia skirti subalansuotos, įrodymais pagrįstos informacijos teikimui tiems, kurie svarsto galimybę ją atlikti. Nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kur kitur, sprendimas apipjaustyti turėtų būti priimamas visapusiškai suprantant tiek galimą naudą, tiek riziką.
