Angiriuose – gausybė naujų projektų (fotogalerija)

Džestina BORODINAITĖ

Šiandieną užsukome aplankyti vos aštuonis kilometrus į šiaurės vakarus nuo Josvainių nutolusius Angirius. Atvykusius į kaimelį mus maloniai pasitinka bendruomenės pirmininkė Irina Mažeikienė ir kviečia į naujas jaukias bendruomenės centro patalpas.

Bendruomenės centras Angiriuose oficialiai atidarytas 2020 metų rudenį.

„Iki tol Angirių kaime turėjome gražią tradiciją keliauti iš vienos sodybos į kitą ir ten grupelėmis susitikti, pasikalbėti, kažką įdomaus ir prasmingo nuveikti, patirtimi ar tiesiog dienos įspūdžiais pasidalyti.

Ilgainiui atsirado svajonė apie atskirą erdvę, kurioje galėtų rinktis tiek jauni, tiek vyresni kaimo gyventojai. Svajojom, svajojom… Kol galiausiai pasiryžom imtis veiksmų“, – apie idėją įkurti bendruomenės centrą pasakoja I. Mažeikienė.

Kryptingo laisvalaikio užimtumas

„Bendruomenės namai, įgyvendinant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotą vietos projektą „Angirių bendruomenės pastato statyba Angirių kaime“ pagal Kėdainių rajono vietos veiklos grupės teritorijos vietos plėtros strategijos atitinkamą sritį, pradėti statyti 2019 metais.

Rangos darbai buvo baigti praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Bendra projekto suma – kiek daugiau nei 28 tūkst. eurų. Įgyvendintas projektas puikiai prisideda prie kaimo gyventojų kryptingo laisvalaikio užimtumo.

50 kvadratinių metrų ploto patalpose įrengta salė, kurioje, iki kol buvo paskelbtas karantinas, pradėtos vykdyti bendruomenės iniciatyva organizuojamos šventės, renginiai, įvairūs edukaciniai užsiėmimai, organizuojamos tiek kaimelio gyventojų, tiek ir besisvečiuojančių Angiriuose žmonių kūrybinės parodos, mokymai.

Bendruomenės centro salė apstatyta baldais. Turime stalus, kėdes, spinteles, patalpą, papuoštą dekoracijomis. Taip pat jaukiose patalpose įrengtos sanitarinės-higieninės patalpos, nuotekų valymo įrenginys, virtuvėlė su pagrindine įranga.

Labai džiaugiamės, kad namelį, nors ir nedidelį, bet labai jaukų, pasistatėme, o toliau mažais žingsneliai žengsime pirmyn, užsibrėžtų tikslų sieksime toliau“, – atliktais darbais pasidžiaugia I. Mažeikienė.

Neturėjo kur rinktis

Nuo 2015 metų įkurtos Angirių kaimo bendruomenės žmonės neturėjo kur rinktis, kol nebuvo atidarytas bendruomenės centras.

„Vietinės reikšmės renginius, šventes ar susitikimus organizuodavome po atviru dangumi, taip pat nedidelį būrelį aktyvistų savo namuose ar kiemo pavėsinėje sutikdavo priimti geranoriški kaimo gyventojai.

Galime pasidžiaugti, jog daug metų galvoje besisukusios idėjos ir mintys pagaliau buvo įgyvendintos. O visi užsibrėžti tikslai ir darbai per pastaruosius metus gerokai pasistūmėjo į priekį“, – akcentuoja I. Mažeikienė.

Pasistūmėjo į priekį

Tačiau darbai juda ne tik pastato viduje, bet ir aplink jį, sako bendruomenės pirmininkė.

„Aplink visiškai įrengtą centrą pradėta tvarkyti aplinka. Netoli bendruomenės centro Kėdainių rajono savivaldybės iniciatyva įrengta dirbtinės dangos krepšinio aikštelė, pastatyti lauko treniruokliai, sūpynės vaikams, netoliese sutvarkyta prieiga prie Angirių tvenkinio.

Tikimės, jog ateityje atsiras daugiau erdvių fiziniam aktyvumui skatinti. Turime viziją, kad ateityje vienoje vietoje galėtų atsirasti įvairaus amžiaus grupių žmonių poreikius tenkinanti laisvalaikio erdvė.

Bendruomenė šioje teritorijoje švenčia kaimo šventes, todėl kiek tolėliau nuo krepšinio aikštelės norėtume pasistatyti nedidelę lauko estradą, įrengti daugiau atrakcijų mūsų kaimo mažiesiems.

Sutvarkytoje bendruomenės centro teritorijoje tikimasi pasodinti medelių ar kitokių augalų, pastatyti suoliukų, šiukšliadėžių, šviestuvų, erdvę prie įėjimo iškloti trinkelėmis.

Toks poilsio ir laisvalaikio erdvės sutvarkymas, sukurs jaukią, estetišką, patrauklią bendruomenės namų aplinką, kuri bus pritaikyta įvairiapusiškai bendruomenės edukacinei, kultūrinei bei švietėjiškai veiklai vykdyti“, – pabrėžia I. Mažeikienė.

Veikla – aktyvi

Šiais metais Angirių bendruomenės asociacija įgyvendina Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto „Angirių bendruomenės namų sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“ priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

„Visais laikais, iki kol buvo paskelbtas karantinas, Angirių bendruomenės veiklai netrūko aktyvumo, o entuziastingiems žmonėms – kantrybės.

Kaime jau daugiau nei penkiolika metų organizuojamas tradicinis renginys „Kraštiečių šventė“, į kurią kasmet iš įvairiausių Lietuvos ir užsienio kampelių susirenkame tam, kad dovanotume artimam, bičiuliui, draugui ar net ir nepažįstamam žmogui šilumą, šypsenas, parodytume, kokie svarbūs esame vieni kitiems.

Ši šventė – mūsų visų bendrumo ir vienybės pavyzdys. „Kraštiečių šventė“ – galimybė parodyti visa tai, ką gražiausio mokame ir galime, pasidalinti gerumu.

Ši kaime puoselėjama tradicija jungia visus: tiek vyresniuosius bendruomenės narius, tiek vaikus bei jaunimą“, – apie tradicinę Angirių kaimo šventę pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Eksponuoja parodas

Angiriuose taip pat vyksta Lietuvai svarbių datų minėjimai, pažintinės išvykos, rengiami edukaciniai užsiėmimai. Bendruomenė nuolat rūpinasi gyvenvietės aplinkos tvarkymu, todėl kiekvieną pavasarį organizuoja švarinimosi talkas.

Be to, neapsieina ir be infrastruktūros gerinimo problemų sprendimo.

„Visa tai darome tam, kad aplinka, kurioje gyvename, teiktų džiaugsmą, o žmonės vertintų savo gimtojo krašto tradicijas ir, svarbiausia, jas puoselėtų“, – sako pašnekovė.

Taip pat kaimo gyventojai nevengia prisijungti ir prie kitose krašto bendruomenėse organizuojamų renginių, dalyvauja kasmet rengiamuose Kėdainių krašto bendruomenių sąskrydžiuose. „Kadangi kaime turime daug auksarankių, kurios mezga, neria, siuva, lipdo… Bendruomenės centre rengiame jų parodas“, – sako I. Mažeikienė.

Gegužinės pamaldos

„Be to, Angiriai gali didžiuotis dar vienu savo išskirtinumu. Gražiausią pavasario mėnesį kaime atgimsta senosios gegužinių pamaldos, tarmiškai dar vadinamos „mojavomis“.

Ši graži tradicija prieš daugel metų buvo atgaivinta vienos kaimo bendruomenės entuziastės, kurios nei vardo nei pavardės šiuo metu niekas gerai nežino, dėka ir tęsiama iki šiol. Ilgą laiką giesmės, skirtos Švč. Mergelei Marijai, skambėdavo angiriečių kaimo gryčiose. Melsdavomės Aldonos, vėliau Laimutės namuose.

Gegužines pamaldas mėnesio gale vainikuoja Josvainių Visų Šventųjų bažnyčios klebono apsilankymas. Dabar pamaldas, kai tik turėsime galimybę, organizuosime bendruomenės centre.

Perėjusiais metais dėl pandemijos teko atsisakyti gegužinių pamaldų, viliamės, kad šį kartą prie pačių įrengto Švč. Mergelės Marijos altorėlio centro patalpose pavyks susirinkti“, – viliasi I. Mažeikienė.

Nuolat bendradarbiauja

I. Mažeikienės teigimu, siekiant užtikrinti gyventojų užimtumą, daug bendradarbiaujama su Josvainių miestelio seniūnija, kultūros centru, savanorių asociacija „Spindulys“ bei kitomis krašto bendruomenėmis.

„Siekiame į savo veiklą įtraukti aplinkinių kaimų gyventojus, kad bendromis jėgomis būtų tęsiamos esamos ir kuriamos naujos tradicijos, ieškoma būdų pritraukti lėšų bendruomenės veiklai vystyti“, – tikina I. Mažeikienė.

Linki gyvuoti

„Per šventes jaučiame savivaldybės vadovų dėmesį, sulaukiame paramos įgyvendinant svarbiausius darbus, buriant ir stiprinant mūsų bendruomenę.

Taip pat esame be galo dėkingi mūsų krašto verslininkams, ūkininkams, kurie stipriai prisideda remiant bendruomenę. Savo darbštumu su bendruomene dalijasi ir prie kaimo gražinimo noriai prisideda ir mūsų kaimo gyventojai.

Jie sugalvoja įdomių idėjų bei jas įgyvendina, o rodydami savo neblėstantį entuziazmą tarsi linki bendruomenei nesustoti ir toliau aktyviai gyvuoti“, – geradariams širdingai dėkoja I. Mažeikienė.

Šurmuliuoja jaunimas

Bendruomenės pirmininkę itin džiugina kaimo jaunimas. Nors daugelis aktyvistų, jos teigimu, jau išvykę mokytis į didžiuosius šalies miestus ar užsienį, tačiau likę jaunuoliai taip pat entuziastingai dalyvauja bendruomeninėje veikloje, noriai prisideda prie įgyvendinamų iniciatyvų, drauge leidžia laisvalaikį.

„Kol leido galimybės, jaunuoliai kiekvieną šeštadienį rinkdavosi į bendruomenės centro patalpas. Vaikai čia žaisdavo įvairius žaidimus, piešdavo, klausydavosi muzikos, šokdavo ar tiesiog bendraudavo tarpusavyje, kas skatino įgyti naujų patirčių.

Džiugina tai, jog nė vienas iš atėjusių vaikų niekada nesiskundė, kad bendruomenės centre jiems nuobodu ar trūksta veiklos. Tuo tarpu kaimo moterų tradicija buvo susitikimai ketvirtadieniais.

Svarbiausia, jog visi geranoriškai sutiko laikytis centre nustatytos tvarkos. Pagrindinė taisyklė, kurią nuolat pabrėžiame, – bendruomenės centro erdvę privalu palikti tokią, kokia buvo rasta atėjus“, – sako I. Mažeikienė.

Bedarbių nėra

Rodos, Angiriuose viskas rožėmis klota… Deja, anot I. Mažeikienės, bėdų irgi yra. Pagrindinės kaimo problemos – darbo nebuvimas ir nuotėkos.

„Pas vietinius ūkininkus dirba pastovūs žmonės. Be to, ten daug darbuotojų nereikia. Todėl visi kiti priversti vykti į miestą ar gretimus kaimus. Daug angiriečių dirba Josvainių šiltnamiuose. Atsiranda kaime žmonių, kurie dirba tik sezoninį darbą.

Nepaisant to, Angiriuose bedarbių neturime. Čia nėra ir parduodamų namų. Nors ne visuose gyvena nuolatiniai gyventojai, kiti atvyksta į kaimo sodybas, kaip į vasarnamius, bet tvarkosi, puoselėja savo aplinką.

Kalbant apie nuotėkas. Projektas tam jau yra parengtas, viliamės, kad jis bus patvirtintas ir dar šiemet įtrauktas į strateginį planą. Jei ilgainiui bus išspręsta ši opi bėda, reiškia, kaime nebeliks jokių didelių problemų.

Elementaru, kad ne kiekvienas gyventojas išsako savo idėjas ar problemas viešai, tačiau raginu nebijoti kalbėtis. Na, o jei į akis išsakyti savo nuomonę vis tik yra nelengva, palikite laiškelį pašto dėžutėje“, – kaimo gyventojus ragina bendruomenės pirmininkė, prieš dvidešimt metų į Angirius atvykusi iš Jonavos.

Jonava – tėviškė

„Ten gimiau, užaugau. Jonava – mano tėviškė. Su vyru susipažinome, kai jis atėjo dirbti į Jonavos baldų kombinatą, o gyventi į Angirius atvykome dėl uošvių, gyvenančių Pajieslyje.

Jiems jau reikėjo priežiūros, o privažinėti kaskart tokį kelią, nepatogu. Kita priežastis, paskatinusi atvykti į kaimą, – troškimas turėti nuosavą namą“, – pabrėžia bendruomenės pirmininkė.

Vaizdas pasikeitė

Kai pirmą kartą atvykome į Angirius, kaimo vaizdas buvo visiškai kitoks, tikina I. Mažeikienė.

„Dabar čia kur kas daugiau tvarkos, pagerėjo kelių būklė, kaime buvo apstu visokių griuvėsių, kurie palaipsniui naikinami. Didžiausi pokyčiai Angiruose buvo pradėti, kai kaimas tapo seniūnaitija.

Smagu matyti, kaip į gerąją pusę keičiasi situacija kaime, kuriame gyvename, kaip gerėja sąlygos gyventojams“, – teigia moteris.

Pasirinkti atsakingas bendruomenės pirmininkės pareigas, imtis bendruomeninės veiklos I. Mažeikienę paskatino kaimo gyventojai. Prieš kiek daugiau nei penkerius metus vadovauti Angirių kaimo bendruomenei pradėjusi pašnekovė tikina kantrybės tą daryti dar tikrai turinti, tačiau nuolat svarsto apie galimybę užleisti savo pareigas kitam žmogui. 

„Bendruomenės centro pirmininko pareigos atima daug laiko. Iš pradžių buvo nelengva, nedrąsu, viskas svetima, tačiau dabar be bendruomenės ir bendruomeninės veiklos kaimo neįsivaizduoju. Žvelgiant į bendruomenės nuveiktų darbų, įgyvendintų projektų, suorganizuotų renginių ir išvykų sąrašą, apima pakylėtas jausmas.

Nors nuo visuomeninės veiklos tikrai nepabėgsiu, tačiau atsiradus galimybei su malonumu užleisiu bendruomenės pirmininkės pareigas kitam žmogui. Mano nuomone, reikia į Angirių bendruomenę įnešti naujų vėjų, naujų idėjų“, – sako I. Mažeikienė.

****

2015 metais rugsėjo 30 dieną Irinos Mažeikienės iniciatyva įkurtoje Angirių kaimo bendruomenėje šiuo metu yra 20 narių, iš skirtingų namų ūkių. Bendruomenės pirmininkė pabrėžia, jog kiekvienais metais reguliariai prie bendruomeninės veiklos prisijungia 2-3 nauji žmonės.

Bendruomenė vykdo veiklą, kuri pritaikyta visoms amžiaus grupėms. Jos veikloje dalyvauja ne tik Angirių, bet ir aplinkinių kaimų: Ruseinių, Grašvos ir Varnupės gyventojai.

Pačiame Angirių kaime šiuo metu gyvena apie 100 žmonių, o Angirių seniūnaitijoje, jungiančioje 4 kaimus, – apie 150 gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų.