Vyriausybė žada labiausiai nukentėjusioms įmonėms skirti 70 mln. eurų paramos
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms skirti 70 mln. eurų subsidijų – pagal patvirtintą koncepciją ši parama bus skirta daugiausia maitinimo, apgyvendinimo, turizmo, laisvalaikio bei pramogų įmonėms.
Pagalbą dar reikės suderinti su Europos Komisija.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad tai yra antro pagalbos verslui paketo priemonė – paskutinė, kurią liko patvirtinti.
„Siejame paramą su nukentėjimu, tų, kurių apyvarta krito 60 proc. ir daugiau – tie verslai gali tikėtis paramos, jeigu jie yra įtraukti į nukentėjusių sąrašą pagal EVRK kodus. (…) Mes kalbame apie maitinimo sektorių, restoranus, barus, apgyvendinimo sektorių, turizmą, sporto klubus, prekybą, renginių organizavimą, kino teatrus, kitas veiklas laisvalaikio ir pramogų (…)”, – pasitarime kalbėjo A. Armonaitė.
Į paramą galės pretenduoti bendrovės, kurių vidutinė vieno mėnesio apyvarta sumažėjo bent 60 proc. (nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos iki šių metų sausio 31 dienos, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2019-2020 metais). Jeigu veikla buvo uždrausta po lapkričio 30 dienos, pajamų kritimas bus skaičiuojamas nuo gruodžio.
Pagalba taip pat priklausys ir nuo 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo, kad išmokos apskaičiavimą įmonės galės rinktis iš dviejų alternatyvų: pirmu atveju ji sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. GPM ir siektų nuo 500 iki 100 tūkst. eurų, antru atveju įmonės, jau išnaudojusios 800 tūkst. eurų valstybės pagalbos limitą, nepriklausomai nuo apyvartos kritimo, galės gauti iki 100 tūkst. eurų subsidiją apmokėti už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kita.
Subsidija joms negalės viršyti 70 proc. nepadengtų nuolatinių išlaidų, o labai mažoms ir mažoms įmonėms – 90 proc.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė pasitarime iškėlė abejonių dėl apyvartos kritimo kriterijaus.
„Pasiūlymas būtų kuo labiau priartinti šitą priemonę pagal jos dizainą prie (Europos Komisijos – BNS) komunikate numatytų kriterijų, nes dabar nuo savęs pridedame tokių papildomų kriterijų, tokia užsiimame tarsi saviplaka: parama atiteks arba visai jau tiems verslams, kuri guli ir gali nebeprisikelti, nes iš tikrųjų, 60 proc. apyvartos kritimas yra labai labai daug. 50 proc. jau buvo daug. Pagal komunikatą leidžiama 30 proc.“, – sakė R. Vainienė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė dar papildomai galės nuspręsti dėl kai kurių kriterijų, pavyzdžiui, apyvartos kritimo laikotarpio.
„Bendras principas yra tikrai toks, kad mes čia kalbame apie tuos verslus, kurie jau net ne tai kad viena koja, o jeigu ir gali veikti, tai veikia veikiausiai vienu kojos pirštu ir tikrai tos paramos reikia gerokai daugiau ir tikslingesnės negu tiems verslams, kurie veikia bent jau viena koja“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pasiūlė kabinetui sprendimo variantą, kad ministerija, prireikus patikslina detales ir teikia schemą derinti Europos Komisijai.
„Tuomet mes, jau kai svarstysime konkretų aprašą ir konkretų Vyriausybės nutarimą, jeigu dar bus kažkoks poreikis diskutuoti, tai galėsime padiskutuoti“, – sakė premjerė.
