Ar tikrai iš naujo atrandame poilsį Lietuvoje?
Užklupęs karantinas, daugeliui lietuvių, ketinusių pailsėti šiltuose kraštuose, pagadino ir atostogų planus – užsivėrus sienoms, atostogų planai taip ir liko tik planai. Prognozuojama, jog tokia situacija turėtų paskatinti lietuvių turizmą savo šalyje ir iš naujo atrasti Lietuvą. Tačiau ne visi „Rinkos aikštės“ kalbinti kaimo turizmo sodybų šeimininkai gali pasigirti gausiais užsakymais ar besidominčiųjų antplūdžiu.
Tikisi pokyčių įpusėjus vasarai
Kaip teigė „Medžiotojų sostinės“ savininkas Vidas Silvestravičius, kol kas jokio pagausėjimo nėra, niekas nepasikeitė, netgi, galima sakyti, kad sumažėjo besidominčių ir norinčių apsistoti sodyboje.
„Dar kol kas nėra tokia vasara, kuri galėtų būti kaip atsotogų metas, kitas dalykas – karantinas jau buvo daugumai kaip atsotogos ir klausimas, ar turės atostogų vasarą. O tuo metu, kai buvo namuose, dar buvo šalta – kovas, balandis – ne sezonas. Taigi, tie, kas dirbo, dabar grįžo į darbus, o tie, kas prarado darbus, jau nebeturės, už ką atostogauti, todėl mes didelių perspektyvų šiai vasarai neįžvelgiam, – niūriomis prognozėmis dalijosi V. Silvestravičius. – Turėjome šventėms rezervacijų prieš karantiną, bet dabar viskas atšaukta – liko tik rugpjūtį ir rugsėjį kelios šventės.“
Anot sodybos šeimininko, žmonės šiuo metu neskuba iš anksto užsakinėti poilsio ir daro tai paskutinę minutę.
„Aš manau, kad dabar vyksta taip: jeigu žmonės mato gerą orą ir sugalvoja atvažiuoti artimiausią savaitgalį, tai jie skambina antradienį arba trečiadienį. Bet tokių skambučių nėra daug ir labiau tai būna pasiteiravimai, o ne užsakymai. Mes neturime ežerų, kad poilsis truktų savaitę. Atvykti čia galima dienai ar dviem, nes Kėdainiuose jokio turinio, traukos centrų nėra“, – aiškino pašnekovas.
V. Silvestravičius vylėsi, kad galbūt bus kokių nors pokyčių bus įsibėgėjus liepai, kai labiau įsibėgės Pabaltijo turizmas – estai ir latviai atvažiuos pas mus, lietuviai – pas juos.
„Tada tikimės, kad bus keliautojų iš anų kraštų, bet nemanau, kad mus tas išgelbės, nes stovi tušti viešbučiai, miestuose daug vietos, kur galima apsistoti. O ten yra traukos centrai – kavinės, barai, lankytinos vietos ir pan., – kalbėjo pašnekovas. – Mes paprastai turėdavome tokių svečių, kurie keliauja į Europą iš Estijos, Sankt Peterburgo ir pakeliui pas mus apsistodavo. Nes mūsų sodyba yra vienintelė tokia pakeliui, keliaujant ilgą laiką iš anų kraštų į Europą. Tačiau šiuo metu tokie klientai yra išnykę.“
Užsiima kita veikla
Nors apgyvendinimo ir švenčių paklausa sodyboje yra sustojusi, tačiau pasak V. Silvestravičiaus pragyvenimo šaltiniu tapo kita jų veikla.
„Dabar pas mus didžiausias traukos centras yra šaudykla ir šiuo metu iš to gyvename. Nes sodybos veikla dabar yra visiškai sustojusi. Pas mus žmonės važiuoja iš visos Lietuvos pašaudyti. Tačiau jiems net nėra poreikio pernakvoti – atvažiuoja, pašaudo ir išvažiuoja“, – apie šių dienų sodybos realijas pasakojo jos šeimininkas.
Tiesa, net ir pačio griežčiausio karantino metu sodyboje buvo apsistoję gyventojų.
„Karantinuotis turėjome vieną dešimties darbuotojų brigadą, bet tai buvo pačioje pradžioje, kovo mėnesį, kai visi grįžinėjo iš užsienio. Jie buvo parvykę iš Prancūzijos“, – sakė V. SIlvestravičius.
Jis taip pat pridūrė, kad kainos likusios tos pačios, o jų kelti neketinama.
„Renginių kainos netgi pakritusios. Artimiausiu laikotarpiu, kadangi neturime renginių, mes kainas sumažinom. Tačiau rudens kainos išliko tokios pat“, – teigė pašnekovas.
Be to, kad rūpinasi savo sodybos veikla V. Silvestravičius dar yra ir Lietuvos Kaimo turizmo asociacijos (LKTA) tarybos narys. Todėl jis žino, kokia maždaug sodybų situacija yra visoje šalyje.
[quote author=“V. Silvestravičius“]Taigi, tie, kas dirbo, dabar grįžo į darbus, o tie, kas prarado darbus, jau nebeturės, už ką atostogauti, todėl mes didelių perspektyvų šiai vasarai neįžvelgiam.[/quote],
„Apskritai aš manau, kad vietinis turizmas Lietuvoje bus, bet ne Kėdainiuose, o ten, kur yra daugiau vandens telkinių – Molėtai, Ignalina, Zarasai. Kadangi pats esu LKTA narys, mes tarpusavyje bendraujame ir girdžiu, jog ten vyksta rezervacijos, judesys. Ten savaitei apsistoji ir gali laiką leisti ar prie ežero, ar prie upės, ar kur nors prie jūros“, – situaciją šalyje apžvelgė pašnekovas.
Per karantiną – skambučių antplūdis
Visai kitokiomis nuotaikomis gyvena sodybos „Pas bitininką“ savininkė Vita Ardavičienė. Jos teigimu, jaučiamas sujudimas.
„Vidinis turizmas, sakyčiau, šiek tiek atsigauna. Ypač tai pasijuto per griežto karantino laikotarpį, nes žmonės daug skambino, domėjosi, norėjo atostogauti, klausė, ar leidžiame, – kalbėjo V. Ardavičienė. – Tiesa, šiuo metu truputį aprimę. Švenčių atšaukta labai daug – žmonės perkėlė jas į kitus metus. Priežastys: arba bijo, arba negali grįžti iš užsienio.“
Šiai dienai pasakyti, kad stipriai padaugėjo poilsiautojų, sodybos savininkė teigė negalinti, bet domėjimasis išliko.
„Domisi žmonės, bet negalime pasakyti, kad tikrai juos priimsime, nes yra tokių švenčių, kurios „ant klaustuko“. Dažniausiai tie, kurie nori pailsėti, skambina paskutinę minutę, pavyzdžiui, nori atvykti savaitgalį, tai skambina kokį trečiadienį. Tačiau paklausa tikrai yra. Mes, kai prie užtvankos – vandens dviračiai, valtys, gyvūnai, tikras kaimo turizmas – veiklos, užsiėmimų yra, – sakė V. Ardavičienė. – Laisvų vietų dar turime. Tiesa, gal sunkiau būtų, jei žmonės norėtų visam savaitgaliui, bet, tarkim, vienai parai, tikrai dar yra.“
Prašo sumažinti kainas
Pašnekovė prisiminė, kad net ir griežčiausio karantino metu, sodyboje buvo svečių.
„Karantinuotis turėjome penkis vaikinus. Kadangi pas mus yra keturi atskiri pastatai skirtingose erdvėse, tai priėmėme juos. Kodėl gi ne? Jie visas dvi savaites labai griežtai laikėsi karantino sąlygų: šeimos nariai atveždavo maistą, palikdavo lauke ir net nesusitikdavo. Jie net nelįsdavo iš namo, kol šeimos nariai neišvažiuodavo, – atsakingu vaikinų elgesiu džiaugėsi V. Ardavičienė. – Tie vaikinai keliavo aplink pasaulį motociklais ir gavosi taip, kad prasidėjo karantinas, o jiems teko karantinuotis.“
Kainų atžvilgiu, anot pašnekovės, niekas nesikeitė, kaip buvo anksčiau taip ir liko.
„Mes dar užsiimame apgyvendinimo paslaugomis įmonėms darbo dienomis. Ir nors kaina yra ta pati kaip ir pernai, bet žmonės prašo, kad jas dar sumažintumėme. Taip gaunasi, kad ne mes pasibranginome, bet žmonės nori pigiau“, – juokėsi V. Ardavičienė.
Nepraranda optimizmo
Visiškai kitokią situaciją šiuo metu išgyvena kaimo turizmo sodybos „Prie upės“ savininkė Vida Barzdaitienė. Jos teigimu, situacija iš tiesų prasta.
„Aš atlieku tik apgyvendinimo paslaugas, jokių renginių, švenčių neorganizuoju, taigi neturiu absoliučiai jokių užsakymų, taip pat nejaučiu ir susidomėjimo. Pas mane apsigyvena tik darbuotojai, kurie atvažiuoja dirbti į Kėdainius“, – sakė V. Barzdaitienė.
Anot jos, skirtingai nei prieš tai kalbėjusių pašnekovų sodybose, nebuvo apsistoję ir tie, kuriems reikėjo karantinuotis.
„Karantinuotis pas mane taip pat niekas nebuvo atvykęs ir net nesidomėjo tokia galimybe. Netgi nustebau, kad taip yra, nes buvau skaičiusi, kad sodybose žmonės karantinuojasi“, – stebėjosi pašnekovė.
„Paprastai į priekį labai daug neturėdavau užsakymų, bet kažkiek vis tiek būdavo pavienių. Šiemet turėjau gal du ir tuos per karantiną iš karto atšaukė. Tai dabar liko gal tik rugsėjo mėnesiui“, – pasakojo V. Barzdaitienė.
Tačiau ji optimizmo neprarado.
„Nuotaikos normalios. Viltis, kad viskas pasikeis yra ir nebus taip amžinai“, – gero nusteikimo neslėpė sodybos šeimininkė.
Tokių blogų metų dar nebuvo
Skirtingai nei V. Barzdaitienė, jau daug metų savo sodybą „Senas malūnas“ puoselėjantis Viktoras Gaurilčikas nusiteikęs ne taip optimistiškai.
„Bijau pasakyti, bet, man atrodo, kad Kėdainių rajono sodyboms bus sunkus metas. Yra, kas tikrai geriau gyvens šiais metais – poilsinės sodybos, kur turi ramiam poilsiui namelius prie ežerų, pavyzdžiui, Ignalinoje, Molėtuose tikrai bus gera vasara, o tokios renginių sodybos kaip Kėdainiuose, tikrai turės krizinius metus“, – niūriomis prognozėmis dalijosi V. Gaurilčikas.
[quote author=“V. Silvestravičius“]aš manau, kad vietinis turizmas Lietuvoje bus, bet ne Kėdainiuose, o ten, kur yra daugiau vandens telkinių – Molėtai, Ignalina, Zarasai.[/quote]
Anot jo, paprastai tokiu metu jau būdavo gausu lankytojų, o šiais metais sodyba dar tik visai neseniai atvėrė savo vartus.
„Pas mus išvis nėra antplūdžio, o dirbti pradėjau tik visai neseniai. Planuoju, kad gal jau šį mėnesį turėsiu daugiau klientų. Visą laiką nuo birželio prasidėdavo tikrai intensyvūs užsakymai. Liepos mėnesiui turiu porą užsakymų, bet jie smulkūs, nedidelės šeimos šventės“, – pasakojo pašnekovas.
Jis prisiminė prieš dešimtmetį buvusią krizę ir palygino ją su dabartine situacija.
„Bent jau man optimizmo šie metai tikrai nekelia ir įsivaizduoju, kad turėsiu sunkesnius negu kriziniai 2009 – 2010 metus. Dar niekada taip nebuvo, kad pavasario pradžioje būtų nulis užsakymų. Kai prasidėjo karantinas, tai viskas ir nurimo“, – sakė sodybos šeimininkas.
Tiesa, jis iš Kauno savivaldybės buvo sulaukęs pasiūlymo priimti karantinuotis grupelę žmonių, tačiau tokios galimybės atsisakė.
„Kaip tik tuo metu buvau pradėjęs remontus, todėl neturėjau galimybės. Iš kitos pusės karantinas išėjo į naudą – pasidariau kai kuriuos darbus, renovavau kai kuriuos dalykus“, – gero ūpo stengėsi neprarasti V. Gaurilčikas.
Buvo jaučiamas pakilimas
Visų užsakymų neteko ir Danutė Černiuvienė, „Algirdo sodybos“ bendrasavininkė.
„Kiek buvo užsakymų, viską klientai atšaukė. Kadangi pas mus upė kiek toliau, nei miškų, nei ežerų nėra, tai negalime pasiūlyti jokių pramogų. Vienas iš traukos objektų – beždžionių tiltas“, – teigė pašnekovė.
Ji svarstė, kad galbūt kitos Lietuvos vietovės išgyvena geresnius laikus nei ji pati.
„Gal Dzūkijoje kur nors yra daugiau poilsiautojų… Aš ir pati asmeniškai niekada nenorėjau sodybos, kuri būtų Kėdainiuose, Jonavoje – man buvo trąšų kraštas, – juokėsi D. Černiuvienė. – Ieškojome Dzūkijoje. O gavosi taip, kad atėjome į Kėdainius. Suviliojo vandens malūnas. Bet jam reikia labai didelių investicijų atstatyti. Tai kaip seną nupirkom, taip ir stovi.“
Sodybos bendrasavininkė teigė, kad karantino metu nesulaukė jokio skambučio su prašymu priimti karantinuotis. O vasarai kiek turėjo užsakymų, tai visi buvo atšaukti arba perkelti kitiems metams. Nes daugiausiai užsakymų buvo iš užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie negali dabar sugrįžti.
„Iš tiesų labai jautėsi kažkoks pakilimas šiai vasarai. Buvo beveik visi savaitgaliai užpildyti. Tai taip apsidžiaugiau. Ir va, kas liko iš mano apsidžiaugimo – vos spėjau avansus atiduoti iš savo pensijos. Jau nuo sausio mėnesio vasara buvo beveik užsipildžiusi renginiams“, – kalbėjo D. Černiuvienė. – Galbūt žmonės buvo pradėję geriau gyventi. Daugiau užsakymų buvo iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Praeitą sezoną to nebuvo.“
