Strateginis planas primena neišpildytą pageidavimų koncertą?

Kėdainių rajono taryba pagaliau patvirtino 2019–2021 metų strateginį veiklos planą ir šių metų biudžetą. Kaip žinia, biudžetas patvirtintas stipriai pavėluotai ir pažeidus įstatymus. Dėl to, kad šis dokumentas buvo laiku nepatvirtintas, savivaldybės meras net buvo gavęs Vyriausybės atstovo reikalavimą kuo skubiau spręsti šią problemą. Jau ne naujiena, kad Kėdainiuose projektai iš esamų metų vis perstumiami ir perstumiami į ateities metus. Taip nutiko ir šį kartą – į ateitį perkelta daugybė projektų, kurių finansavimui  reikės nemažos pinigų sumos iš savivaldybės, tačiau jau dabar akivaizdu, kad tuos pinigus surasti bus nelengva ir nepaprasta. Paaiškėjo ir tai, kad nemažai įstaigų negaus prašytų pinigų suplanuotiems ir jau seniai laukiantiems darbams, o kai kuriems prašytojams pinigai buvo skirti net ir neįsigilinus, kas konkrečiai už juos bus padaryta. Be to, šis tarybos posėdis tapo ir itin keistu „krikštu“ būsimiems rajono tarybos naujokams. Nors meras net kelis mėnesius skelbė, kad naujus tarybos narius kvies aktyviai dalyvauti svarstant šių metų biudžetą, savo žodžio nesilaikė – iniciatyvą parodžiusią būsimą tarybos narę Karoliną Štelmokaitę jis tildė itin grubiai ir net užsimindamas apie galimą jos išvarymą iš posėdžių salės.

2019 m. strategijai – beveik 79 mln. eurų

Numatytam ir patvirtintam 2019 metų rajono strateginiam veiklos planui, kurį sudaro 11 programų, skirti beveik 79 mln. eurų.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Kristinos Kemešienės, didžioji strateginio plano biudžeto dalis – net 64 proc., skirti išlaikymui.

Didžiausios sumos yra atriektos švietimo ir ugdymo bei socialinės apsaugos plėtojimo programoms.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad į strategiją neįtraukti kai kurie ankstesnieji dabartinių valdančiųjų pažadai.

Josvainiškiai dviračių tako nesulauks

Į artimiausių trejų metų strateginį planą taip ir neįtrauktas kelių kilometrų ilgio dviračių tako nutiesimas nuo Kėdainių, tiksliau – nuo bendrovės „Krekenavos agrofirma“, ties kuria jis baigiasi, iki Josvainių miestelio.

„Jūs buvot pažadėjęs 119 josvianiečių, kad iki 2020 metų dviračių tako nutiesimą įtrauksite į strateginį planą. Kodėl jūs neįvykdėte šio savo pažado?“ – rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus klausė rajono tarybos narė Adelė Štelmokienė.

Šis teisinosi, kad Josvainių kelias yra valstybinės reikšmės ir priklauso „Kelių direkcijai“, todėl dviračių taką ten galima įrengti tik iš valstybės, o ne iš savivaldybės biudžeto lėšų.

„Tai kodėl jūs žmonėms pasakėt, kad įtrauksit? Jūs turėjot pasakyt, kad jūs negalėsit. Kodėl nepasistengėt?“ – neatlyžo A. Štelmokienė.

„Tai buvo žodinis toks pasakymas senos „Kelių direkcijos“ vadovybės, kad jie planavo tą dviračių taką įrengt, aš remdamasis tuo ir perdaviau tą žinią žmonėm“, – teisinosi S. Grinkevičius.

[quote author=“Aut. past.“]Valdžia, neišgirdusi visų gyventojų nuomonės, priėmė sprendimą investuoti pinigus į Truskavos kultūros namų remontą, nors dalis Truskavos gyventojų sako, kad jiems to visiškai nereikia.[/quote]

Krakiškiai aikštės dar palauks

Smarkiai liko nuvilti ir Krakių miestelio gyventojai. 2021 metais numatytus Krakių miestelio Laisvės aikštės tvarkymo darbus buvo siūloma paankstinti ir pradėti juos jau ateinančiais metais, tačiau dauguma tarybos narių, S. Grinkevičiui siūlant šio klausimo nespręsti anksčiau nei buvo suplanuota, tam nepritarė.

S. Grinkevičius aiškino, kad Krakių aikštės problemos sprendimas labai sudėtingas dėl to, kad jos savininkai yra du – ir savivaldybė, ir valstybė. O naujoji „Kelių direkcijos“ vadovybė, pasak S. Grinkevičiaus, nenori skirti pinigų.

Tarybos narei Nijolei Naujokienei perklausus, kur yra problemos esmė – ar „Kelių direkcijai“ pinigų šiam projektui neleidžia skirti įstatymai, ar „Kelių direkcija“ tiesiog nenori jų skirti, S. Grinkevičius bandė išsisukti nuo tiesaus atsakymo: „Žinot, aš dabar negaliu teigt 100 procentų: nori jie ar nenori. Bet ta prasme jie tų namų darbų, kuriuos turėjo padaryt, kas susiję su gatvių teisine registracija, atskyrimu, jie tų dalykų nepadarė. Kokie motyvai – aš galvoju, kad jiems pasidarė gaila, ten dideli pinigai.“

Po tokių S. Grinkevičiaus išvedžiojimų tarybos nariai nepritarė, kad Krakių aikštės rekonstrukcija būtų pradėta jau ateinančiais metais.

Mokytojai pinigų negaus

Po šio strateginio plano patvirtinimo liko nuvilti ir mokytojai.

Būsimoji rajono tarybos narė Karolina Štelmokaitė pasiūlė, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio būtų skirta 15 tūkst. eurų kompensuoti kelionės išlaidas tiems mokytojams, kurie vyksta dirbti į kaimo mokyklas.

Meras nenorėjo suteikti žodžio būsimai politikei, tačiau šiai priminus, kad tai jis pats buvo žadėjęs, kad tarybos posėdyje svarstant biudžetą bus kviečiami aktyviai dalyvauti naujieji tarybos nariai, pavyko šiaip ne taip išsiprašyti leidimo pasisakyti ir pateikti savo siūlymą. Tačiau po siūlymo pateikimo kilus diskusijoms, K. Štelmokaitei bandant patikslinti formuluotes ir atsakyti į kylančius klausimus, išsižioti jai nebuvo leidžiama.

Jauna moteris sulaukė ne vieno mero „antausio“ bei ištisinio baksnojimo rodomuoju pirštu ir net užuominos, kad ji gali būti išvaryta iš tarybos posėdžių salės.

Neištvėrusi tokių patyčių jaunos būsimos politikės stojo ginti N. Naujokienė: „Tikrai dabar nereikėtų čia daryti auklėjimo pamokėlių ir nurodinėti sėdėti tyliai, teikti ar neteikti siūlymus. Iš tiesų išgirsti galime kiekvieną, skubėti nereikia, tuo labiau, kad priiminėjami tokie svarūs ir svarbūs dokumentai.“

[quote author=“Aut. past.“]Į artimiausių trejų metų strateginį planą taip ir neįtrauktas kelių kilometrų ilgio dviračių tako nutiesimas nuo Kėdainių, tiksliau – nuo bendrovės „Krekenavos agrofirma“, ties kuria jis baigiasi, iki Josvainių miestelio.[/quote]

Siūlymą atmetė

Įsisiūbavus karštoms diskusijoms neliko nieko kito kaip K. Štelmokaitės siūlymą pateikti Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje dirbančiai jos mamai Adelei Štelmokienei.

Paklausta, iš kur paimti tuos 15 tūkst., kad būtų galima kompensuoti mokytojams kelionės išlaidas, A. Štelmokienė sakė, kad tam būtų galima panaudoti daugiau kaip 5 tūkst. eurų, kurie nebus išleisti žiniasklaidai už savivaldybės veiklos viešinimą bei iš tų keliasdešimties tūkstančių eurų, kurie savivaldybės biudžete lieka nepaskirstyti.

Tačiau siūlymą balsavimui pristatydamas meras sakė, kad 15 tūkst. siūloma skirti neva nenumatant, iš kur juos paimti, tad tarybos nariai tokiam siūlymui nepritarė ir šiais metais mokytojams į kaimo mokyklas ir toliau teks važinėti už savo pinigus.

Neaiškiems projektams pinigų negailėjo

O štai kitiems projektams, kurie net nežinia kaip bus įgyvendinti, taryba pinigų nepagailėjo.

Vienas iš tokių projektų – Babėnų karjero prieigos pritaikymas bendruomenės poreikiams už 50 tūkst. eurų. Tačiau nepaisant to, kad net nesugebėta įvardinti, nei kas bus padaryta už tuos pinigus, nei kokios numatomos darbų apimtys, rajono tarybos nariai tokiam pinigų skyrimo projektui pritarė. Taip pat kaip ir pritarė sprendimui skirti 40 tūkst. eurų parapijai.

Buvo tikinama, kad šie pinigai bus panaudoti bažnyčių tvarkymui, tačiau kas konkrečiai už juos bus daroma, taip pat nutylėta.

Daug diskusijų sukėlė ir pinigų skyrimas Truskavos kultūros namų remontui bei kitiems objektams. Čia įvyko beveik taip pat kaip su anuomet taryboje įvykusiu daugiabučių namų aplinkos priežiūros klausimu – valdžia, neišgirdusi visų gyventojų nuomonės, priėmė sprendimą investuoti pinigus į Truskavos kultūros namų remontą, nors dalis Truskavos gyventojų sako, kad jiems to visiškai nereikia, tačiau apie tai – kiek vėliau.

[quote author=“Aut. past.“]Nemažai įstaigų negaus prašytų pinigų suplanuotiems ir jau seniai laukiantiems darbams, o kai kuriems prašytojams pinigai buvo skirti net ir neįsigilinus, kas konkrečiai už juos bus padaryta.[/quote]

Kam ketinama išleisti pinigus per artimiausius trejus metus, kokius nueinančios valdžios suformuotus iššūkius teks įveikti naujai rajono tarybai bei tai, kokie bus įgyvendinami vertingi projektai, apžvelgsime vėlesnėse „Rinkos aikštės“ publikacijose.

Pirmas „krikštas“

Kaip jau minėta, šiame rajono tarybos posėdyje meras buvo kvietęs aktyviai dalyvauti ir naujai išrinktus rajono tarybos narius. Iš jų posėdyje dalyvavo Karolina Štelmokaitė ir Aušrelė Kaminskienė.

Abiejų būsimų politikių paklausėme, kokį įspūdį joms paliko šis pirmasis posėdis, kuriame jos dalyvavo svečių teisėmis.

Aušrelė Kaminskienė

„Kaip naujai išrinkta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė pirmą kartą dalyvavau tarybos posėdyje, kuris man sukėlė dvejopus jausmus.

Šį kartą manau, kad atsiribosiu nuo išsamių komentarų, nes visas posėdis įvyko kosminiu greičiu, lyg nebūtų svarstomas svarbiausias rajonui, jo žmonėms biudžeto priėmimo klausimas.

Noriu tikėti, jog rajono tarybos nariai labai atsakingai svarstė komitetuose biudžetą, atsakingai priėmė sprendimus.

Ar tarybos posėdžio metu taip greit priimtas rajono biudžetas bus palankus Kėdainių rajono žmonėms, laikas parodys.

Manau, kad darbą pradėjusi naujai išrinkta rajono taryba, jos nariai atidžiai peržvelgs priimtus sprendimus, o esant svarbiems poreikiams, tikslins tiek strateginį planą, tiek biudžetą.“

[quote author=“Aut. past.“]Jauna moteris sulaukė ne vieno mero „antausio“ bei ištisinio baksnojimo rodomuoju pirštu ir net užuominos, kad ji gali būti išvaryta iš tarybos posėdžių salės.[/quote]

Karolina Štelmokaitė

„Kovo 20 dienos rajono tarybos posėdis man buvo visiškas šokas.

Atsiliepdama į mero Sauliaus Grinkevičiaus daugkart rinkimų kampanijos metu kartotus pažadus, kad naujai išrinkti tarybos nariai bus išklausyti svarstant biudžetą, tą dieną atvykau į tarybą pasiūlyti į biudžetą įtraukti konkretų, svarbų ir nebrangų dalyką – kad mokytojams, vykstantiems dirbti į kaimo mokyklas, nuo rugsėjo mėnesio bent iš dalies būtų kompensuota kelionė.

Kaimo švietimo specialistai šio sprendimo laukia nuo 2016 m. Laukia ir mokyklų vadovai bei mokiniai, nes kaimuose šiuo metu trūksta ne tik konkrečių dalykų mokytojų, bet ir psichologų, socialinių darbuotojų. Štai Šėtos gimnazijoje nėra geografijos mokytojo, Krakių gimnazijoje nuo rugsėjo pirmosios trūks net penkių mokytojų, tarp jų – muzikos ir informacinių technologijų. Ir tai ne baigtinis sąrašas.

Vis dėlto posėdžio metu man atkakliai nenorėta suteikti žodžio, o kai vargais negalais žodžio išsireikalavau, mero buvau nuolat nutraukinėjama, auklėjama, neslepiant susierzinimo, kad nauja tarybos narė čia kažką siūlo.

Buvo slepiamasi po formaliomis procedūromis, nors rinkimų kampanijos metu buvo sudaromas įspūdis, kad nauji nariai bus kažkaip ypatingai įtraukti, lanksčiau žiūrint į formalumus. Bet išėjo, kad naujo tarybos nario statusas nieko nekeičia – būsimas tarybos narys tegali teikti pasiūlymus kaip ir bet kuris pilietis…

Tai kam išvis reikėjo apie tai suokti prieš rinkimus? Juk biudžeto procedūra buvo pažeidžiama aiškinant būtent išrinktų tarybos narių įtraukimu.

Kadangi mano pasiūlymą palaikė Valstiečių ir žaliųjų tarybos nariai Adelė Štelmokienė ir Algimantas Kižauskas, jiems visgi buvo leista mano siūlymą „perimti“ ir pateikti tarybai.

Deja, bet 15 tūkstančių eurų dalinei mokytojų kelionės kompensacijai nebuvo rasta, nors biudžete liko nepaskirstyta dar daugiau nei 50 000 eurų pajamų. Mano pasiūlymą, be jau minėtų tarybos narių, dar palaikė tik Nijolė Naujokienė ir Kęstutis Valionis.

Tikiuosi, kad nauja taryba šį klausimą persvarstys ir jam pritars, nes mes nebegalime daugiau diskriminuoti kaimo mokyklose besimokančių vaikų.

Ir dar: labai nuvylė skubota ir atsaini tokio svarbaus posėdžio, kuomet svarstomas rajono strateginis planas bei biudžetas, eiga – lyg norima kuo greičiau viską užbaigti, kuo mažiau diskusijų. Gal buvo bijoma namo pietų pavėluoti?

Manau, kad tarybos nariai išrinkti domėtis žmonių problemomis. Vėlgi, tikiuosi, naujos tarybos stilius bus kiek kitoks.

Na, o kalbant apie priimtą biudžetą – pats 2019 m. biudžetas man pasirodė per mažai apgalvotas, daugiau primenantis pageidavimų koncertą nei ryškią strateginę kryptį.  

Pavyzdžiui, yra numatytas teniso kortų aikštynų rekonstrukcija, o kultūros namų – kuriuos rekonstruoti verkiant reikia Kėdainiams – ne.

Bene kontraversiškiausias projektas, mano akimis, yra paplūdimio statyba miesto viduryje, dabar kasmet užliejamoje teritorijoje Skongalyje. Šis projektas taip pat reikštų ir gan ženklų kraštovaizdžio pasikeitimą – numatomi pylimai miesto dalyse. Nemanau, kad idėja yra gerai išdiskutuota su kėdainiečiais, be to, ar šis brangus projektas tikrai yra rajono prioritetas? 

Yra ir labai džiuginančių dalykų – bus skiriama  lėšų vaikų žaidimo aikštelių įrengimui,  atsiras ES finansuojamas nemokamas internetas mieste, taip pat džiugu, kad valstybė, atsižvelgdama į savivaldos didėjantį indėlį, skyrė net 100 000 eurų šiais metais dantų protezavimui šalia savivaldybės numatytų 40 000 eurų. Mūsų senjorai, daugiavaikės mamos ir neįgalieji, kuriems iš esmės ir skiriama ši programa, tokio rūpesčio tikrai nusipelnė.“