Laikai keičiasi, tik nesikeičia kultūros darbuotojų atlyginimai

Daug metų nekelti atlyginimai verčia streikuoti ir kėdainiečius

Praėjusią savaitę Vilniuje per pusę tūkstančio kultūros darbuotojų susirinko į protesto akciją. Akcija, kaip ir šios srities darbuotojai, buvo kūrybinga: čia netrūko muzikos, vaidybinių elementų, tautinių kostiumų.  Tačiau šypsenų, įprastai puošiančių šios profesijos atstovų veidus, nebuvo.

Ir ko gi džiaugtis? Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad kitais metais numatytas kultūros darbuotojų atlyginimų pakėlimas vidutiniškai 21 euru (neatskaičius mokesčių) yra padorus pasiūlymas specialistams. Kultūros darbuotojai mano kitaip. Rugsėjo 17-ąją kartu su šalies kultūrininkais prie Vyriausybės stovėjo ir kėdainiečių atstovai. 

Apie atlyginimus ir kultūros darbuotojų motyvacijos skatinimą kalbėjomės su trijų įstaigų vadovais: Kėdainių kultūros centro direktore Onute Mikalauskiene, Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu ir Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos direktore Birute Ruzgiene.

Kėdainiškiai darbuotojų proteste aktyvūs nebuvo

Kaip teigė šių trijų įstaigų vadovai, mūsų krašto kultūros darbuotojai Vilniaus protesto dalyvių gausa nenustebino, tačiau visi trys vadovai pabrėžė, kad kėdainiškiai aktyviai prisidėjo prie alternatyvios  nuomonės išreiškimo formos – pasirašė peticiją. 

Kultūros centro direktorė, pati aktyviai kalbinusi kolegas dalyvauti akcijoje, apgailestavo, kad vyko tik trys Kėdainių kultūros centro darbuotojai, o kitų penkių rajono kultūros centrų darbuotojai į raginimą vykti kartu neatsiliepė. 

Ar mūsų krašto kultūros darbuotojams bendrosios šalies kolegų problemos yra svetimos? O. Mikalauskienė taip nemano – ji įsitikinusi, kad nedalyvauti proteste kėdainiškius „paskatino“ kita priežastis.

„Žmonės netiki, kad galima ką nors laimėti, netiki Kultūros ministerijos deklaruojamais prioritetais regionų kultūrai – tų prioritetų įgyvendinimo kokiomis nors realiomis priemonėmis nejaučiame.“

Jai antrino ir bibliotekos direktorė B. Ruzgienė: „Man labai gaila, kad tokiu būdu, o ne normaliomis derybomis, tenka „išmušinėti“ atlyginimų kėlimą. Esu dėkinga visiems, kurie pasirašė peticiją ir dalyvavo protesto akcijoje.“

[quote author=“O. Mikalauskienė“]Esame puikiai išpuoselėję nepasitikėjimo Vyriausybe jausmą.[/quote]

Pirmieji Vyriausybės žingsniai nesuprantami

Kad Vyriausybė nebendrauja su kultūros darbuotojais ir nesiekia gerinti jų gyvenimo, būtų nesąžininga teigti. Pavyzdžiui, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis  informavo, kad nuo 2019 metų kultūros darbuotojų atlyginimas didės…. vidutiniškai po 21 eurą neatskaičius mokesčių. Žodžiai „atlyginimas didės“ turėtų pamaloninti kultūros darbuotojų ausį, tačiau 16 eurų (tiek gautų vidutiniškai į rankas)  suma skamba juokingai.

„Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu… Visų pirma, žinoma, apima nusivylimas“, – sako O. Mikalauskienė.

„Manau, kad tai yra pasityčiojimas. Lietuvos kultūra per metus uždirba per 1 mlrd. eurų, o jai grąžinama tik apie 20 procentų, tad esame verti daugiau nei 21 euro“, – jai antrina  R. Žirgulis.

Šiuo metu Kėdainių kultūros įstaigose kūrybiniai darbuotojai, dirbdami visu etatu, negauna net 600 eurų į rankas. 

Įstaigų vadovai vienbalsiai tvirtina, kad daug darbuotojų priversti dirbti papildomai: turi antrą darbą arba teikia paslaugas individualiai pagal verslo liudijimus. 

Kultūros centro direktorė pasidžiaugė, kad po vykdytos atestacijos darbuotojai, kuriems buvo suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė, gauna 10–15 procentų didesnius atlyginimus. Tačiau šie pinigai yra skiriami iš savivaldybės biudžeto. Vyriausybė tokiais pinigais „pamaloninti“ kultūros darbuotojų  nesirengia.

Kultūros ministrė žada

Praėjusį penktadienį vyko kultūros darbuotojų profesinių sąjungų atstovų susitikimas su kultūros ministre. Liana Ruokytė-Jonsson po susitikimo su profesinėmis sąjungomis akcentavo, kad ministerija sieks vykdyti įsipareigojimus kultūros ir meno sektoriaus darbuotojams. Kalbama apie 150 eurų padidėsiančius atlyginimus.

[quote author=“B. Ruzgienė“]Man labai gaila, kad tokiu būdu, o ne normaliomis derybomis, tenka „išmušinėti“ atlyginimų kėlimą. [/quote]

„Savaime suprantama, kad atsiradęs didelis darbo užmokesčio finansinis atotrūkis nuo kitų sektorių netenkina kultūros darbuotojų, tačiau šį atotrūkį sunku išlyginti per vienus metus. Todėl darbo užmokesčio didinimą tikslinga išdėlioti per trejus metus“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.

Gražios kalbos sėja abejones: ministras pirmininkas mano, kad šio sektoriaus darbuotojai neturėtų  skųstis, nes atlyginimai kils (tais nelemtais 16 eurų), o ministrė  sakosi, kad reikia per trejus metus išlyginti atotrūkį nuo kitų sektorių. Tai kuriuo tikėti ir pasitikėti?

„Deja, pastaruoju metu valstybėje jaučiama bendra pasitikėjimo visa kuo krizė. Kultūros ministerijos svoris yra adekvatus kultūros atstovų balsui Lietuvoje, kurio nelabai kas klauso“, – kategoriškai šiuo klausimu pasisako Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

„Tikiu, kad mūsų visų sutarimu ir bendromis pastangomis tai gali būti įgyvendinta“, – pasitikėjimo nepraranda M. Daukšos viešosios bibliotekos direktorė.

„Esame puikiai išpuoselėję nepasitikėjimo Vyriausybe jausmą“, – nusivylimo neslepia Kėdainių kultūros centro direktorė.

Ar nepritrūksime specialistų?

Visi suprantame, kad kultūros sritis išskirtinė, joje privalo dirbti kūrybingi, išskirtiniais gebėjimais apdovanoti žmonės. Tačiau situacija, kai savo kūrybiškumą tenka nukreipti ne kultūriniam darbui, o pastangoms kažkaip išgyventi iš vargano atlyginimo, veda akligatvio link.

Pasak O. Mikalauskienės, Kultūros centrų asociacijos prezidento Romo Matulio pateiktais duomenimis, per ateinančius keletą metų apie 500 kultūros darbuotojų Lietuvos regionuose išeis į pensiją, o į daugelį kultūros centrų per pastaruosius metus neatėjo nė vienas jaunas specialistas. Neateina dirbti instrumentalistai, choreografai, chorvedžiai, šiuolaikinių technologijų specialistai. Jeigu ir ateina – tai po 2–3 metų meta šį darbą.

„Kėdainių kultūros centrui, galima sakyti, pasisekė – per pastaruosius 3 metus atėjo dirbti trys jauni specialistai: du baigę Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centrą – dirba 0,5 ir 0,25 etato Pelėdnagių skyriuje, 1 darbuotojas baigęs KVDU dirba Kėdainiuose. Šie trys darbuotojai dirba veiklos organizavimo ir reklamos srityse“, – išskirtine situacija Kėdainiuose džiaugiasi direktorė.

Rimantas Žirgulis situaciją vertina dar pesimistiškiau:

„Lietuvoje kultūra priskiriama tik išlaidoms, todėl galimybės kurti periferijoje yra gana ribotos. Tokiomis sąlygomis reikia ypač kūrybingų, motyvuotų žmonių. O tokių rajonuose beveik nėra, kaip ir galimybės juos motyvuoti. Tad – uždaras ratas.“

[quote author=“R. Žirgulis“]Lietuvoje kultūra priskiriama tik išlaidoms, todėl galimybės kurti periferijoje yra gana ribotos. Tokiomis sąlygomis reikia ypač kūrybingų, motyvuotų žmonių. O tokių rajonuose beveik nėra, kaip ir galimybės juos motyvuoti.[/quote]

Protestas baigėsi, o kultūra?

Kaip sakė prancūzų kultūrologas, filosofas Žanas Bodrijaras (Jean Baudrillard), kiekvienas protingas veiksmas, kuriuo siekiama padaryti galą kultūrai, kaip žinome, ją tik prikelia naujam gyvenimui. 

Įstaigų vadovai netiesiogiai patvirtina šią mintį.

Kultūros centro direktorė O. Mikalauskienė džiaugiasi savivaldybės dėmesiu kultūrai ir skiriamomis lėšomis ir tikisi, kad modernaus Kultūros centro techninis projektas, kuris per ilgai užsigulėjo stalčiuose, kada nors bus iš ten ištrauktas ir įgyvendintas. Tada vienintelis nerenovuotas rajono Kultūros centras Lietuvoje, koks dabar yra Kėdainiuose, pradės naują etapą.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius apgailestauja, kad, pažymėdama modernios valstybės 100-metį, būdama ES ir NATO nare, sulaukusi paties geriausio ir saugiausio savo istorijos laikotarpio, kartu Lietuva išgyvena gana sudėtingus laikus, nes jos piliečių vertė ir savivertė yra labai sumenkusi, bet nepraranda vilties:  

„Reikia stiprybės visiems, ir ypač kultūros darbuotojams, tikintis, kad ir mes sulauksime adekvataus atlygio už savo darbą“, – sako  R. Žirgulis.

O M. Daukšos viešosios bibliotekos direktorė B. Ruzgienė mano, kad kultūros darbuotojų materialiniai klausimai iš vėžių negali ir neturi išmušti:

„Esu tikra, kad kūrybiškas žmogus ir tuščioje vietoje kažką sukurs. O nenorintis daryti suras 101 priežastį to nedaryti.“

Vadovai sutaria tik vienu klausimu

Reikia pastebėti, kad trijų to paties rajono įstaigų vadovai skirtingai žvelgia į susidariusią situaciją.  Vieni kalba apie pasitikėjimą, kad mažų atlyginimų klausimas bus išspręstas, kiti protingų valdžios  sprendimų jau nebesitiki. Vieni dalyvavo proteste ir skatino tai daryti kolegas, kiti nusprendė, kad pakaks pasirašyti peticiją.

Tačiau vienu klausimu visi trys pasisako vieningai: kultūros darbuotojų atlyginimas yra begėdiškai mažas.

Prisiminiau prieš trisdešimt metų satyros žurnale „Šluota“ išspausdintą ketureilį, kurio autoriaus jau nebepamenu:

Kultūros darbuotojas algą

Per vieną savaitę pravalgo.

Paskui tris savaites darbuojas

Alkanas, piktas abuojas.

Na, ir pasakykite man, ar jis ne aktualus dabar? Ar sovietmetis, ar Nepriklausomos Lietuvos šimtmetis – kultūros darbuotojų atlyginimas vis tiek menkas.