Europos žydų kultūros dienos Krakėse pažėrė malonių netikėtumų

 Europos žydų kultūros dienos Krakėse pažėrė malonių netikėtumų

Krakių kultūros centre vykęs Europos žydų kultūros dienų minėjimas krakiškiams dovanojo daug prasmingų susitikimų.

„Jei į miestelį atvažiuoja kultūros ambasadoriai, – tai miesteliui yra didelė šventė“, – teigė Krakių kultūros centro vadovas ir renginio organizatorius Robertas Dubinka.

Kultūros centre skambėjo Nacionalinės premijos laureato, poeto, dramaturgo Rolando Rastausko ir perkusininko Arkadijaus Gotesmano muzikiniai skaitymai pagal rašytojo Abraomo Karpinovičiaus novelių rinkinį „Paskutinis Vilniaus pranašas“. Renginio dalyviai išgirdo Seimo nario, buvusio kultūros ministro dr. Arūno Gelūno paskaitą „Kauno tarpukario modernizmas“, kuri nušvietė litvakų architektūrinį palikimą Kaune. Krakių M. Katkaus gimnazijos Vaikų ir jaunimo teatro studijos spektaklis „Vinis batuose“ (scenarijaus aut. ir režisierius Paul Stuar Attmere) priminė kone tragiškiausią Krakių istorijos puslapį:1941 m. rugsėjo 2 d. Peštiniukų kaime netoli Krakių sušaudyti 1 125 Krakių ir apylinkių žydai.

Renginio dalyviai taip pat klausėsi žydiškų melodijų, apžiūrėjo fotoparodą „Krakių miestelis tarpukariu“, ragavo žydų kulinarijos paveldo patiekalų: macų ir sparčiai populiarėjančių foršmakų.

„Pasakojimai“ – tokia šių metų Europos žydų kultūros dienų, minimų visoje Lietuvoje rugsėjo pradžioje, tema.

„Kai į miestelį atvažiuoja kultūros ambasadoriai, – tai miesteliui yra didelė šventė“, – teigė Krakių kultūros centro vadovas ir renginio organizatorius Robertas Dubinka.Pasakojimai: atgaivinta istorija

„Visi žinome, kokia tragedija ištiko žydus Antrojo pasaulinio karo metu. Miestuose ir miesteliuose dažnai nebeturime šalia gyvenančių žydų. Apie žydų bendruomenę galime sužinoti tik iš pasakojimų. Išgirsti ar užrašyti jie padeda sužinoti, pajausti miestų ir miestelių gyvenimo tėkmę, kuriame lietuvių, žydų, rusų lenkų kaimynystė buvo įprasta, natūrali ir nekėlė nuostabos“, – pastebėjo Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

„Iš pasakojimų galime sužinoti, ką žmonės veikė, kaip gyveno, – jos mintis pratęsė Robertas Dubinka, – lyginu tuos laikus su šiomis dienomis ir, deja, turiu pasakyti, kad atsiliekame. Anuomet gyveno apie 1 500 žmonių, dabar belikę apie 500. Dabar turime apie šešias parduotuves, o tuomet vien žydai turėjo apie 60. Krakėse buvo galima gauti visko: įsigyti maisto, drabužių, batų ir netgi nusipirkti siuvimo mašiną „Singer“. Miestelyje taip pat buvo suteikiamos visos paslaugos. Žydų bendruomenė buvo sukūrusi labai daug.“

Krakių kultūros centro vadovas pasidžiaugė, kad žingsnis po žingsnio pavyksta surinkti ir užfiksuoti žydų bendruomenės istorijos fragmentus. Renginyje buvo pristatyta dalomoji medžiaga – lankstinukas „Krakių miestelio žydų bendruomenė“.

„Į Krakes dažnai atvažiuoja žmonės iš viso pasaulio, lankosi čia gyvenusių žydų giminaičiai. Jie stebisi, klausia, kur čia gyveno žydai, ieško užrašų, žydų bendruomenę menančių gatvių pavadinimų. Deja, tokių ženklų nėra. Aš pabandžiau tuos istorijos trupinius surinkti.

Duomenis bus galima ir papildyti, gal atsiras ir kažkas naujo, bet džiaugiuosi, kad jau yra apčiuopiama medžiaga, kuri išliks“, – sakė R. Dubinka.

Tekstus į anglų kalbą išvertė Krakių M. Katkaus gimnazijos mokytoja Ingrida Jerašienė.

Susigrąžintas miestas

„Sovietmečiu mano karta buvo tarsi apiplėšta. Mes istorijos tokia, kokia ji buvo iš tiesų, nežinojome, viskas buvo maskuojama, dviprasmiškai uždangstyta. Aš augau tarsi nepažindamas tos gražios architektūros; nežinojau, kaip kūrėsi Kaunas, kas statė tuos namus. Mano paskaita tegul bus įnašas į pasakojimą, kuris šiandien yra toks svarbus“, – sakė dr. Arūnas Gelūnas kalbėdamas apie savo pranešimą, pristatantį litvakų architektūrinį tarpukario palikimą Kaune, pridurdamas, kad tokiu būdu ir pats susigrąžina savo vaikystės Kauną. Paklaustas apie reikšmingiausias tarpukario modernizmo architektūros asmenybes, pirmiausiai mini Anatolijaus Rozenbliumo pavardę. A. Rozenbliumo suprojektuota Kauno sporto halė buvo pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena visoje Europoje.

„Ir jau vien tai yra tarsi stebuklas, kad žydų tautybės žmogus papildo Lietuvos architektūros paveldą šitokiu reikšmingu objektu“, – įdomų faktą primena A. Gelūnas.

„Mes labai dažnai kalbame apie holokaustą, tačiau dažnai pamirštame, kokia turtinga buvo žydų kultūra“, atkreipia dėmesį A. Pečiulytė.

Prie ekskursijos „Krakių miestelio žydų bendruomenė tarpukariu“ prisijungė ir iš Kauno atvykęs Chaim Bargman./ A. Balčiūnienės nuotr.Vaišinosi žydiškais patiekalais

Pasiklausę žydų melodijų, kurias atliko Krakių vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų ansamblis, vadovaujamas Jono Stankevičiaus, susirinkusieji vaišinosi žydų kulinarinio paveldo patiekalais: macomis ir vis labiau populiarėjančiais foršmakais – kapotos silkės užkanda.

„Foršmakų svarbiausias ingredientas kapota silkė. Silkė, kiaušinis, obuolys – pagrindiniai foršmakų ingredientai.

Macai yra valgomi kartą metuose, aštuonias dienas. Panašiu metu, kai mes švenčiame Šv. Velykas, žydai švenčia Pasha – žydų išėjimą iš Egipto bibliniais laikais. Skubėdami jie nepasiėmė duonos raugo. Macai gaminami miltus užpilant vandeniu ir turi būti iškepti per 18 minučių. Manoma, kad vėliau prasideda rūgimo procesas. Jeigu macai nespėja iškepti, gamybą tenka pakartoti iš naujo“, – apie žydų kulinarinį paveldą pasakoja A. Pečiulytė.

Renginį organizavo Krakių kultūros centras, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija.

Informacinę dalomąją medžiagą „Krakių miestelio žydų bendruomenė tarpukariu“ ir parodą „Krakių miestelis tarpukariu“ finansavo Kultūros paveldo departamentas.

Nesibaigiantis pasakojimas. Kas toliau?

Norintieji geriau pajausti Krakių istoriją drauge su R. Dubinka leidosi į pažintinę ekskursiją Krakių žydų bendruomenė tarpukariu.

Prie jos prisijungė ir iš Kauno atvykęs Chaim Bargman.

„Ar žinote, kad Krakių kapinėse palaidotas Vilniaus Gaono provaikaitis. Aš tai sužinojau perskaitęs antkapio užrašą hebrajų kalba“, – ekskursijos dalyvius suintrigavo profesionalus gidas Chaim Bargman.

[#gallery=1549#]

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content