Kėdainių pinigai skirstomi neteisingai?
Kėdainių rajono savivaldybė jau rytoj priims vieną reikšmingiausių sprendimų – politikai balsuos dėl 2018 metų biudžeto patvirtinimo. Svarstant, kokioms sritims kiek mokesčių mokėtojų pinigų skirti, nerimo aistros. Buvęs ilgametis rajono meras Viktoras Muntianas tikina, kad biudžetas sudaromas nesilaikant procedūrų, o pinigai skirstomi neracionaliai. Jo manymu, rajono valdantieji jau ruošiasi rinkimams ir lėšas siekia nukreipti į labiausiai matomus objektus.
Ilgus metus Kėdainių rajonui vadovavęs V. Muntianas, regis, iškasė karo kirvį valdantiesiems, kuriems, beje, dar neseniai pats priklausė. Rajono savivaldybės tarybos narys Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdžiuose nuolat kartoja esą nesilaikoma teisės aktų reikalavimų. Politiko nuomone, šių metų rajono biudžetas rengiamas neatsižvelgiant į strateginio plano korekcijas. Esą taip daroma specialiai, jog ekonomikai augant, didėjant mokesčių surinkimui perteklines lėšas būtų galima nukreipti į tam tikrų sričių finansavimą, kas vėliau galėtų netiesiogiai turėti įtakos vietos savivaldos rinkimų rezultatams.
– Pateikėte rimtus kaltinimus, jog biudžetas svarstomas nepatvirtinus strateginio plano. Gal galėtumėte detaliau paaiškinti, kas, jūsų nuomone, šiuo atveju yra pažeidžiama?
– Teisininkai man oponavo, teigdami, jog galima vadovautis ir projektais. Tačiau tie projektai, kurių pagrindu yra suformuotas biudžetas, turi būti apsvarstyti savivaldybės tarybos komitetuose. Priešingu atveju galima pasakyti, jog informacija, kokiu pagrindu suformuotas biudžetas nuo komiteto (Ekonomikos ir biudžeto – red.) narių, buvo nuslėpta.
[quote author=“V. Muntianas“]Šių metų savivaldybės biudžetas numatomas kur kas didesnis nei anksčiau. Kai kurioms sritims, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos tobulimuisi ir kompetencijų stiprinimui skiriama net 2,6 karto daugiau lėšų.[/quote]
Nes šis dokumentas – pagrindas, kuriuo remiantis sudaromas rajono savivaldybės biudžetas. O jį svarstyti galima tik susipažinus su pagrindžiančiu dokumentu.
– Kaip prognozuojate tolimesnę įvykių eigą? Juk rajono savivaldybės tarybai vis vien bus pateiktas tvirtinti 2018 metų biudžeto projektas?..
– Prognozuoti galiu labai paprastai – manau, kad šiandien Kėdainiuose tai gali prognozuoti visi, balsai (valdančiosios daugumos – red.) suskaičiuoti, galima suklysti tik vienu, kitu balsu. Tačiau, mano nuomone, šiuo atveju pasielgta neteisėtai. Žmonės, kurie svarstė biudžetą nebuvo supažindinti su tuo pagrindu, kuriuo jis formuojamas.
Mano supratimu, tiesiog blogai organizuotas tarybos komitetų darbas, tarybos nariams atimta galimybė susipažinti su biudžeto pagrindu – strateginio plano projektu. Aš nujaučiu, koks bus balsavimo rezultatas, tačiau norėčiau, jog teisinė galimybė būtų užtikrinta.
– Kaip vertinate šių metų rajono biudžetą? Juk ekonominė situacija tiek visoje šalyje, tiek ir Kėdainių rajone gerėja, gyventojų pajamų mokestis, sudarantis didžiąją biudžeto dalį taip pat auga…
– Būtent taip ir yra. Šių metų savivaldybės biudžetas numatomas kur kas didesnis nei anksčiau. Kai kurioms sritims, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos tobulimuisi ir kompetencijų stiprinimui skiriama lėšų net 2,6 karto daugiau. Aš manau, kad tai nėra kažkuo pagrįsta, nes šis skirtumas yra lyginant su 2017 metais. Galima būtų sakyti, jog dešimtmečiais šioje srityje niekas nieko nedarė, o viską „sudėjo“ į 2018 metus.
Dabar skaičiavimai vyksta atsižvelgiant į tai, kiek pinigų išleista. Mano supratimu, strateginėje programoje užsibrėžti ne tokie tikslai, kad būtų išleista kuo daugiau pinigų. Tikslai yra kiti, kad būtų pasiektas koks nors konkretus rezultatas.
Todėl esama labai daug sričių, kurios man kelia pagrįstas abejones, ar teisingai paskirstyti asignavimai, ar pagrįstai tai padaryta.
– Prakalbote apie galbūt neracionaliai skirstomas lėšas – mokesčių mokėtojų pinigus. Gal galėtumėte konkretizuoti savo įžvalgas?
– Viena tokių sričių – kelių programa. Vien Kėdainių mieste yra 25 kilometrai neasfaltuotų gatvių. Galima kalbėti apie žmonių gyvenimo kokybę, jos gerinimą, tačiau žvelgiant į skaičius, tiek pat lėšų skiriama kietų dangų įrengimui, tiek pat – ir šaligatvių atnaujinimui.
Mano supratimu, prioritetai tikrai ne čia. Pavyzdžiui, Babėnų kvartale žmonės su gruntinės dangos gatvėmis gyvena nuo 1950-ųjų metų, kyla dulkės, ir pan. Ar atnaujinus šaligatvį nuo Kėdainių miesto iki Vilainių gyvenvietės žmonių gyvenimo gerovė didės, nors mes paliksime neasfaltuotus tuos 25 kilometrus miesto gatvių?.. Specialiai pravažiavau automobiliu, žiūrėjau, kiek žmonių eina tuo atnaujintu šaligatviu, – nesutikau nė vieno…
Iš tiesų dideli pinigai skiriami Vytauto parkui. Ne vieną kartą atkreipiau dėmesį, jog vaikams skirti aktyvaus poilsio aikštynai įrengiami prie J. Basanavičiaus gatvės, kur intensyvus automobilių eismas, didžiausi teršalų išmetimai.
Tad sumontavę šiuos įrenginius mes priviliosime vaikus aktyviai ilsėtis prie J. Basanavičiaus gatvės, išleisime labai daug pinigų. Suprantu, jog parodomoji tokių projektų pusė – labai gera. Žmonės važiuos J. Basanavičiaus gatve ir matys įrengtus aikštynus. Tačiau, mano nuomone – elgiamės nedorai, kviesime vaikus aktyviai ilsėtis ten, kur didžiausi teršalų išmetimai.
Kita vertus, sutikdamas, jog Skongalio gatvės prieigas reikia tvarkyti, labai abejoju, ar priimti reikiami techniniai sprendimai, ar potvynio metu nebus nuplauti paplūdimiai, pastatyti aikštynai, o kitaip tariant – visų mokesčių mokėtojų pinigai.
Biudžetas didėja, už tai reikia padėkoti visiems mokesčių mokėtojams. Tačiau šių pinigų prigimtis tokia, kad juos naudoti reikia labai racionaliai ir efektyviai…
– Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdžio metu prieštaravote savivaldybės kontroliuojamos keleivių pervežimo bendrovės „Kėdbusas“ siekiams gauti dar didesnę dotaciją nei praėjusiais metais. Kodėl, jūsų nuomone, kasmet prašoma vis daugiau lėšų?
– Nuo 1997 metų girdžiu tą patį, kad „Kėdbusui“ reikia daugiau pinigų, o kiekvienais metais pateikiami tie patys pagrindimai. Galiu atvirai pasakyti – kiek pinigų ten beskirsi, vis vien jų bus per mažai. Jeigu jie nori iš autobusų parko teritorijos persikraustyti į miestą, tuomet tai bus daina be galo…
[quote author=“V. Muntianas“]Žmonės važiuos J. Basanavičiaus gatve ir matys įrengtus aikštynus. Tačiau, mano nuomone – elgiamės nedorai, kviesime vaikus aktyviai ilsėtis ten, kur didžiausi teršalų išmetimai.[/quote]
Tačiau manau, kad šios įmonės išlaidos turėjo sumažėti dėl objektyvių priežasčių – sumažinto pridėtinės vertės mokesčio, naftos produktų kainų kritimo, galiausiai – keleivių pervežimo rinkoje, Kėdainių rajone jiems neliko konkurentų. Todėl įdėję šiek tiek proto dabar jie gali optimizuoti savo veiklą, maršrutus, keleivių vežimą.
O ką matau dabar? Tris kartus brangiau nei rinkos kaina įsigyti didieji autobusai „Ambassador 200“ važiuoja tušti. Į Nociūnus vykstu kiekvieną dieną ir kaskart matau tą autobusą tuščią, o iš mokyklos, kai grįžta vaikai – tik trečdaliu užpildytas.
– Jau kuris laikas rajono politikai nesugeba apsispręsti, kaip skirti paramą skolų slegiamam krepšinio klubui „Nevėžis“. Ar nėra keista tai, jog mokesčių mokėtojų pinigai skiriami ne tiesiogiai klubui, bet labdaros fondui, kad būtų išvengta skolos išieškojimo „Sodrai“, buvusiems žaidėjams, kitiems kreditoriams?
– Mes, tarybos nariai, tvirtinome prioritetine pripažintos sporto šakos programą, o pinigus skiriame kažkokiam tai fondui. Teoriškai vertinant negaliu suvokti, kodėl taip yra… O žvelgiant praktiškai suprantu, kad tokiu būdu mes tiesiog vengiame teisėtų reikalavimų.
Jau ne pirmą kartą mes šį klausimą svarstome, bandome atrasti priežasčių, kodėl „Nevėžiui“ ir toliau skirti finansavimą. Deja… Apgailestaujant tenka pripažinti, jog šis krepšinio klubas neįvykdė nė vieno programos reikalavimo. O joje sąmoningai buvo įrašyti tokie punktai, kaip, pavyzdžiui, kad žaistų kuo daugiau, nuo 3 iki 5 kėdainiečių.
Deja, tačiau šiandien taip toli gražu nėra. Buvo programoje įrašyta, jog klubas įsipareigoja (Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) – red.) užimti tam tikrą vietą, tačiau tai nepadaryta. Kita vertus, kam stengtis, jeigu turi garantuotą finansavimą?
– Negailite kritikos dabartinei rajono valdžiai, nors pats ilgus metus vadovavote Kėdainių rajonui. Kas, jūsų manymu, pasikeitė vertinant situaciją globaliame kontekste, apimant ir kitus šalies regionus?
– Nuvažiuoju į savo gimtinę, į Marijampolę, o dabar turiu tai daryti dažnai. Kažkada esu minėjęs, jog 2002 metais, kartu su kitais merais, į Kėdainius buvo atvažiavęs ir Marijampolės vadovas pasižiūrėti kaip čia tvarkomasi.
O dabar, nuvykus į Marijampolę, ten randu tai, ko neturiu Kėdainiuose, nors daugiau kaip 40 metų dirbu bei moku mokesčius. Neturiu tokių rekreacinių, viešųjų erdvių, kurias turi jie. Nuėjau į kultūros centrą – tai aplinka, kurioje teikiamos paslaugos, jų kokybė – mums nė iš tolo nėra kuo lygintis.
Todėl iš karto pagalvoju, kodėl taip yra? Juk aš, kaip ir visi kiti, moku mokesčius, kodėl neturiu galimybės Kėdainiuose naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip Marijampolėje? Ir atsakymas vienas – man blogai atstovaujama…