Krepšinio detektyvas. Kaip keliauja krepšiniui skiriami pinigai?

Rajono Taryba, neseniai paskyrusi Kėdainių krepšinio profesionalams įspūdingą sumą, net metams nesibaigus vėl buvo priversta svarstyti klausimą dėl papildomo lėšų skyrimo rajono krepšinio klubui „Nevėžis“. Suma įspūdinga – 70 tūkst. eurų. Pridėjus šią sumą prie jau skirtos pinigų krūvos, bendra suma būtų artėjanti prie 300 tūkst. eurų. O dar pridėkime nemokamą salės nuomą, tai suma dar ženkliai išaugtų.

Apgaudinėja valstybę ar save?

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, jog rajono biudžetas yra programinis, tačiau krepšinio klubas „Nevėžis“ rajono Tarybai jokios naujos veiklos programos ar senos papildymo taip ir nepateikė. Sprendimo projektas pagal jų prašymą Tarybos nariams buvo pateiktas, panašu, paskutinę minutę – vykstant komitetų posėdžiams. Ir dar kas keisčiausia, kad lėšos pervedamos ne tiesiogiai privačiam klubui „Nevėžis“, bet per tarpininką.

[quote author=”Aut. past.”]Keisčiausia, kad lėšos pervedamos ne tiesiogiai privačiam klubui „Nevėžis“, bet per tarpininką. Tai ką mes apgaudinėjame – save ar valstybę? Ar tai nėra gudriai suregzta finansinė schema savivaldybės pinigams gauti? Ar legalus toks būdas padėti krepšinio klubui išsikapstyti iš finansinio nuopuolio?[/quote]

Tai ką mes apgaudinėjame – save ar valstybę?

Ar tai nėra gudriai suregzta finansinė schema savivaldybės pinigams gauti?

Ar legalus toks būdas padėti krepšinio klubui išsikapstyti iš finansinio nuopuolio?

Rajono politikams svarstant Kėdainių krepšinio klubo „Nevėžio“ prašymą skirti papildomai 70 tūkst. eurų, vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus, panašu, kad taip ir nebuvo sulaukta.

Finansavimas sukėlė abejonių

Nors balsų dauguma nuspręsta, be jau anksčiau skirtos finansinės paramos, klubui atseikėti dar 70 tūkst. eurų, abejonių, ar šios lėšos bus panaudotos tikslingai, niekas nesistengė išsklaidyti.

Kodėl šią sumą klubas prašė skirti viešajai įstaigai labdaros ir paramos fondui „Krepšinio angelai“, jeigu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) licencija „Nevėžiui“ išduota kitos viešosios įstaigos – „Veržlusis Nevėžis“ vardu?

Tad ir vėl natūraliai kyla tas pats klausimas – ką norime pergudrauti, save ar valstybę?

Krepšinio klubas „Nevėžis“ – tarsi neegzistuoja

„Rinkos aikštei“ pradėjus domėtis, kaip funkcionuoja vienintelė profesionali rajono vyrų krepšinio komanda, ėmė aiškėti iš pažiūros keistos, tačiau sporto pasaulyje gana plačiai taikomos finansų paskirstymo schemos kontūrai.

Pasirodo, toks ūkinis subjektas, juridinis asmuo, kaip krepšinio klubas „Nevėžis“ – visai neegzistuoja. Nors šis pavadinimas plačiai naudojamas viešojoje erdvėje, už viso to stovi du juridiniai vienetai. Tai jau minėtos viešosios įstaigos „Veržlusis Nevėžis“ bei „Krepšinio angelai“.

Abiejų šių įstaigų direktorė – kėdainietė Ingrida Marijošienė. Beje, ji ne tik vadovauja labdaros ir paramos fondui „Krepšinio angelai“. Registrų centro duomenimis, ši moteris yra vienintelė šios viešosios įstaigos dalininkė.

[quote author=”Aut. past.”]Kodėl šią sumą klubas prašė skirti viešajai įstaigai,  labdaros ir paramos fondui „Krepšinio angelai“, jeigu Lietuvos Krepšinio lygos (LKL) licencija „Nevėžiui“ išduota kitos viešosios įstaigos, „Veržlusis Nevėžis“ vardu?[/quote]

Velkasi skolų šleifas

Kam reikalingas šalia klubo veikiantis labdaros ir paramos fondas skambiu pavadinimu „Krepšinio angelai“? Kam bei kokią paramą jis skiria?

Atsakymo į šį klausimą toli ieškoti nereikia. Pasidomėjus viešai prieinama informacija apie „pagrindinės“ LKL licenciją turinčios klubo viešosios įstaigos „Veržlusis Nevėžis“ finansinę situaciją, ima aiškėti, kad ji – gana liūdna. Susikaupę nemažai skolų, pinigų nesulaukę žaidėjai klubą valdančiai viešajai įstaigai kelis kartus inicijavo bankroto bylos iškėlimą.

„Rinkos aikštės“ gautais duomenimis, lapkričio 22 dieną „Veržliojo Nevėžio“ skolos siekė 346 tūkst. 745 eurus. Šiuo metu skolos „Sodrai“ siekia 10 tūkst. 252 eurus.

Nereikia būti dideliu finansų žinovu, jog suvoktum, kad turint tokį įsiskolinimą „Sodrai“, jos atstovai apriboja įmonei disponavimą banko sąskaitomis – visi į jas patenkantys pinigai automatiškai pervedami įsiskolinimui dengti.

Pinigų judėjimo schema

Kitaip tariant, finansinei situacijai „Veržlųjį Nevėžį“, o kartu ir krepšinio klubą gramzdinant į dugną, panašu, jog sukurtas mechanizmas, kaip apsaugoti klubui skirtas lėšas nuo… klubo kreditorių. Schema kaip ir aiški. Tam naudojama „švari“ organizacija labdaros ir paramos fondas „Krepšinio angelai“. Jo skola „Sodrai“ tik simbolinė, siekia 270 eurų.

To nepaneigė ir trečiąjį sezoną krepšinio klubui vadovaujanti I. Marijošienė, kuri, beje, yra ir „Krepšinio angelų“ direktorė bei vienintelė dalininkė. Kiek anksčiau buvo pasirašyta sutartis, kuria „angelai“ įsipareigojo visas surinktas lėšas skirti klubo veiklai finansuoti.

[quote author=”Aut. past.”]Ar šią sutartį I. Marijošienė pasirašė pati su savimi? Klubo vadovė tai patikslino, jog susitarimą pasirašė dvi įstaigos, kurioms abiems ji atstovauja.[/quote]

Ar šią sutartį I. Marijošienė pasirašė pati su savimi? Klubo vadovė patikslino, jog susitarimą pasirašė dvi įstaigos, kurioms abiems ji ir atstovauja.

Anot „Nevėžio“ direktorės, beveik kiekvienas šalies sporto klubas turi šalia jo veikiantį paramos fondą.

Ir vėl tas pats klausimas iškyla – visi žino ir net viešai deklaruoja, kad sukurta schema apgaudinėti valstybę?

Klubas priklauso privatiems asmenims

Rajono politikams prieš metus nusprendus „Krepšinio angelams“ trejus metus – 2017, 2018 ir 2019 – skirti po 183 tūkst. eurų, pasigirdo priekaištų, jog rajono biudžeto lėšomis finansuojamas privatus klubas. O kaip yra iš tiesų, kam priklauso Kėdainių „Nevėžis“?

Jau minėta, kad vienintelė „Krepšinio angelų“ dalininkė ir direktorė – „Veržliajam Nevėžiui“ taip pat vadovaujanti I. Marijošienė. Ėmus domėtis, kas gi stovi už šios įsiskolinimų slegiamos viešosios įstaigos, paaiškėjo, kad rajono savivaldybės ar kokios nors kitos jai pavaldžios įstaigos tarp dalininkų nėra.

Natūraliai kyla klausimas – kokiu pagrindu savivaldybė skiria lėšas pagal tokią schemą, jei net nauja programa pagal prašymą ar bent senos papildymas nepateikti?

[quote author=”Aut. past.”]„Rinkos aikštės“ gautais duomenimis, lapkričio 22 dieną „Veržliojo Nevėžio“ skolos siekė 346 tūkst. 745 eurus. Šiuo metu skolos „Sodrai“ siekia 10 tūkst. 252 eurus.[/quote]

350 tūkst. eurų įvertintą, tačiau gana virtualų turtą – LKL licenciją turinti viešoji įstaiga priklauso eilei fizinių asmenų. Registrų centro duomenimis, tarp jos dalininkų yra Vygandas Valiukevičius, Dainius Jačunskas, dabartinis klubo prezidentas Romanas Seliava, dalininku buvo ir neseniai amžinybėn iškeliavęs Petras Staliorius. Krepšinio klubą valdančiai viešajai įstaigai iki 2015 metų rugpjūčio 5 dienos pradžios vadovavo Antanas Sakavickas, vėliau jis iš pareigų buvo atleistas, o direktore tapo I. Marijošienė.

Kodėl prireikė papildomų pinigų?

Praėjusią savaitę vykusiame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje privačiam klubui Kėdainių „Nevėžiui“ vis tik nuspręsta skirti papildomą 70 tūkst. eurų injekciją.

Kam šie pinigai bus naudojami, ar esama vilties, kad privačiam klubui skirtos biudžeto lėšos sugeneruos grįžtamąjį ryšį?

Pasak klubo vadovės I. Marijošienės, šios sumos prireikė sulaukus netikėto pasiūlymo dalyvauti tarptautiniame turnyre – FIBA Europos taurėje. Vien starto mokestis kainuoja 10 tūkst. eurų, svečių komandų priėmimas įvertintas 8 tūkst. 330 eurų, arenos paruošimas – 4 tūkst. 950 eurų, teisėjų priėmimas, apgyvendinimas, maitinimas ir mokestis už darbą – 17 tūkst. 450 eurų. Didžiąją dalį prašytos sumos sudaro komandos krepšininkų kelionių į rungtynes Bulgarijoje, Rusijoje, Kipre, Portugalijoje ir Danijoje išlaidos – 32 tūkst. 497 eurai.

„Patikėkite, mes šių pinigų negalime išleisti jokioms kitoms reikmėms. Net atlyginimo iš šių lėšų negaliu sau išsimokėti. O finansines ataskaitas reguliariai pateikiame rajono savivaldybei“, – „Rinkos aikštei“ sakė I. Marijošienė.

Klubo vadovė vylėsi, kad kvietimas žaisti FIBA Europos taurėje padės „Nevėžiui“ atsigauti ir atsikratyti finansinių sunkumų. Jei tikėti optimistiniais planais, jau kitąmet klubas už iškovotas pergales galėtų gauti pinigų.

„Skola – ne „rona“, ji savaime neužgis. Visos skolos yra įmonės balanse ir jas po truputį atiduodame, kalbame, prašome palaukti. Savivaldybės skiriamos lėšos yra naudojamos tik komandos reikmėms, o skolas mes grąžiname iš savo uždirbtų pinigų, pajamų, gautų už reklamą, parduotus bilietus, paslaugas“, – sakė I. Marijošienė.

[quote author=”Aut. past.”]Vienintelė „Krepšinio angelų“ dalininkė ir direktorė – „Veržliajam Nevėžiui“ taip pat vadovaujanti I. Marijošienė. Ėmus domėtis, kas gi stovi už šios, įsiskolinimų slegiamos viešosios įstaigos, paaiškėjo, kad rajono savivaldybės ar kokios nors kitos, jai pavaldžios įstaigos tarp dalininkų nėra.[/quote]

Išeitis – perimti arenos valdymą?

Ar pavyks Kėdainių „Nevėžiui“ atsikratyti finansinių sunkumų naštos? Ką padaryti, jog privatus klubas galėtų pats užsidirbti lėšų, o ne jų prašyti iš savivaldybės?

Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus, ko gero, neturi niekas. Kita vertus, didieji šalies klubai, be vietos savivaldybių teikiamos paramos, yra gavę teisę tapti arenų operatoriais – jose rengti ne tik sporto varžybas, bet ir pramoginius renginius, konferencijas ar parodas, o gautą pelną naudoti savo reikmėms. Vienas geriausių tokios praktikos pavyzdžių – puikiai veikiantis Kauno „Žalgirio“ arenos operatorius, to paties pavadinimo krepšinio klubas.

Tokiu atveju bent jau mokesčių mokėtojų pinigų būtų mažiau ištaškoma, o ir pats klubas daugiau jėgų įdėtų pinigų užsidirbimui, o ne prašinėjimui iš savivaldybės.

Kėdainių „Nevėžio“ vadovė pripažino – apie planus tapti arenos operatoriumi kol kas mąstanti dar nedrąsiai. Renginių organizavimo sritis reikalauja daug specifinių žinių, žmogiškųjų išteklių, o skolų slegiamam klubui iki to dar toli.

„Tokių patarimų, tapti Kėdainių arenos operatoriais mes gauname ir iš kitų šalies krepšinio klubų, ir iš LKL vadovybės. Matau, kaip šioje srityje dirba, matau, kad tokiu būdu neatsitraukdamas nuo savo pagrindinės, sportinės veiklos klubas gali grąžinti net ir milijonines sumas. Aišku, pirmiausia  turi būti parengtas labai aiškus planas, klausiama įdirbį turinčių „vyresniųjų brolių“ patarimų“, – kalbėjo I. Marijošienė.

Skolos neturėtų nutraukti klubo gyvavimo

Romualdas Brazauskas, Lietuvos krepšinio lygos generalinis direktorius

Net nėra diskusijos apie tai, moralu ar nemoralu klubui neatsiskaityti. Tačiau negalime sakyti, jog dėl skolos klubas šiandien turi imti ir nutraukti veiklą. Turime suprasti, kad esama įsipareigojimų – komanda dalyvauja tiek LKL, tiek FIBA Europos taurės varžybose. Jeigu komanda negalės toliau tęsti dalyvavimo, už tai numatytos baudos, o tai dar pablogintų finansinę situaciją.

Aš manau, kad šioje situacijoje reikalingas dialogas. Klubas turi šnekėtis su žaidėjais, su kuriais dar neatsiskaityta, sudaryti realybę atitinkančius išmokėjimo grafikus. Visi suprantame, kad skolų būna visose gyvenimo srityse, žmonės ir įmonės su skolomis gyvena ilgus metus.

O tai, kad klubas ima ir atsiskaito su visais kreditoriais, o rytoj nebeturi už ką važiuoti į rungtynes, nemanau, kad toks sprendimas būtų geras. Pirmiausia turi būti užtikrintas veiklos tęstinumas.