Ir privatumas turi taisykles: ką reikia žinoti, norint apsitverti kiemą?
Geri kaimynai yra tikra laimė. Gyvenimas tampa žymiai lengvesnis kai kaimynai geranoriški, o kai kuriuos dalykus galima ne tik lengvai suderinti, bet ir kartu nuveikti. Tarkim – pastatyti sklypus skiriančią tvorą. Juk tvoros reikia abiems, tad nuostabu, kai abiejų valdų savininkai draugiškai nusprendžia, kokios jos reikės, ir abu už ją sumoka. Tačiau ką daryti, jei kaimynai noru padėti netrykšta, arba dar blogiau – ieško priekabių? Pasirodo, tvora yra ta nuosavo sklypo dalis, kuri gali sukelti labai didelių problemų.
Skirtingi reikalavimai
Imti ir pasistatyti tvorą nėra taip jau paprasta. Juo labiau, kad ir tvorų yra pačių įvairiausių, ir sklypai, kuriuose jos yra statomos, nėra vienodi.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento, Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistė
Vida Linkienė komentavo, kad ne pagal taisykles pastatyta tvora gali pažeisti kaimynų interesus.
„Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo jos aukščio, žemės sklypo, kuriame tvora statoma, buvimo vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje), konstrukcijos (su pamatu ar ne), ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromo ploto pagal statybos techninį reglamentą. Taip pat ir nuo vietos sklypo ribų atžvilgiu – ar tvora statoma ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu – kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis“, – komentavo specialistė.
Jei praleidžia šviesą, viskas paprasčiau
Pasirodo, kad taisyklės yra gerokai švelnesnės tuo atveju, kai tvora yra akyta – kitaip tariant, praleidžia pakankamai šviesos. Taip užtikrinama, kad kaimyniniame sklype esanti augalija nenukentės nuo šviesos trūkumo.
„Norint tverti tvorą, kurios aukštis 1–2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir kai tenkinami užtvaros akytumo reikalavimai.
Taip pat leidimo nereikia, jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų, ir tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) ir jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų, ir užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) − kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos.
Jei nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“, – komentavo V. Linkienė.
2 Komentarai
Sveiki. Realybėj viskas yra kitaip. Kaimynas užsitvėrė savo sklypą. Tvora ant ribos. Turiu papildomų rūpesčių įdirbant žemę. Veši piktžolės mano sklype, patiriu papildomas išlaidas, jas naikinant. Vilkaviškio NŽT bėdos nemato, kaimynas į kalbas nesileidžia, leidimo taip pat neturi… Kur besikreipčiau, kai į sieną.Gelbėkit…
Pagarbiai:
Eidukevičienė
Pasikvieskite matininką, kad tiksliai nustatytų kiek kaimyno tvora peržengia jūsų sklypo ribą, tada kreipkitės į Statybos inspekciją, dėl nelegalios statybos. Raštiškai. Ir laukite. Viskas.