Ką daryti, kad pakelėse vaikštantys gandrai nenukentėtų?
Nušienavus pakeles vairuotojai išties dažnai mato šalia kelio ramiai vaikštinėjančius gandrus. Tačiau kartais net nespėjus pagalvoti, ar gandrams gerai sekasi pakelėje ieškoti maisto, vienas iš jų ima skristi visai palei pat automobilį. O kai kurie gandrai, kuriems laiku pakilti nepavyko, liūdnai guli pakelėje. Gaila, tačiau paskutinėmis savaitėmis būtent toks vaizdas pasitinka bevažiuojant į Kėdainius.
Ieško maisto
Kas gi lemia tai, kad išties palyginus daug gandrų šiemet susiduria su automobiliais? Nei pernai, nei užpernai tokie vaizdai buvo labai reti.
Šėtiškis Vytautas Eigirdas, dirbantis Ventės rago ornitologinėje stotyje pasakojo, kad šie metai gandrams tikrai nėra kažkokie išskirtiniai. Tiesiog galbūt vairuotojams reikėtų būti atidesniems ir pasistengti geriau suprasti šiuos didžiuosius paukščius.
„Dabar nei metai, nei laikas nėra kažkoks ypatingas. Dažniausiai numuša gandrų jauniklius, būtent tada, kai jie ima mokytis skraidyti.
Gandrai palei kelius gali vaikštinėti dėl to, kad šiuo metu migruoja varnėnai, ir varnėnų jaunikliai būna nukritę, o gandrai eina rankiotis maitos. Šie paukščiai lesa viską, ką randa. Taip pat gal randa patraiškytų varliagyvių, juos rankioja. Ilgainiui pripranta ir prie tų kelių ir vaikšto nuolatos, nebesitraukia.
Jeigu pakelės nešienautos, būna dar blogiau – ir gandrai nemato artėjančio automobilio, ir vairuotojai gandrų nemato“, – kalbėjo V. Eigirdas.
Lėti ir nerangūs
Mes esame įpratę, kad daugelis paukščių spėja laiku pasitraukti iš kelio automobiliui. Tačiau gandrai – ne tokie. Jie per dideli, kad galėtų taip staigiai manevruoti – būtent tai ir lemia daugelį skaudžių nelaimių.
„Gandrai išties nerangūs gyvūnai. Jeigu gandras pradėtų kilti palei pat automobilį, tai jis nespėtų pakilti. Gandrai paprastai būna atsitraukę nuo kelio kažkiek, tad automobilių vairuotojai galvoja, kad spės pralėkti. Tačiau kartais nutinka taip, kad palei pat automobilį gandras susigalvoja pakilti, ar kažko išsigąsta ir nusprendžia pasitraukti iš pakelės.
Kita vertus, gandrai nelabai ir tų automobilių baiminasi. Tikėtina, kad jie sunkiai įvertina atstumą. Kai kurie žmonės pamatę gandrus pakelėje staiga pristabdo, gandras to išsigąsta ir tuomet jau susidūrimas neišvengiamas. Žinoma, situacijų būna įvairių“, – kalbėjo ornitologas.
Sužeidus – nepalikit!
Ne visi paukščio ir automobilio susidūrimai baigiasi paukščio žūtimi. Kartais gandras gali likti sužalotas – lūžti sparnas ar koja. Išsigandę žmonės nuvažiuoja tolyn, palikę gandrą. Gal nežinodami, kur kreiptis, gal bijodami, kad bus nubausi už nacionalinio paukščio sužeidimą. Dar kiti mano, kad sužeisti laukiniai gyvūnai – pačios gamtos reikalas. Tačiau V. Eigirdas ragina būti žmogiškiems ir nepalikti gandro nelaimėje. Tiesa, paukščio vežtis namo nedera, tačiau nugabenti į veterinarijos kliniką ar kreiptis į gyvūnų prieglaudą – tiesiog būtina.
„Jeigu paukštis ar gyvūnas nukenčia dėl žmogaus kaltės, mano galva, tokiu atveju gyvūnui privalu padėti. Įsivaizduokite – gandrui lūžta sparnas, atviras lūžis, paukštis vaikšto palei kelią tą sparną vilkdamas, galiausiai į žaizdą musės prideda kiaušinėlių…Žodžiu, gandras miršta labai baisia ir kankinama mirtimi.
Kita vertus, jei gandrui lūžta koja, jo pagydyti dažniausiai būna neįmanoma. Tačiau negalima palikti paukščio kankintis, reikia kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją. Jei paukščio ir neišgelbės, tai užmigdys ir paukščiui nereikės kankintis.
Kitas dalykas – jei paukštis ne dėl žmogaus kaltės suserga, ar dar kažkas atsitinka, tuomet gal ir nereikėtų kištis. Būna, išmėto gandrai jauniklius iš lizdo, o žmonės imasi juos auginti. Ir paaugina kelis mėnesius, o paskui nebežino, ką daryti – atgal į lizdą neįkelsi, nebemigruoja niekur. Gandrai labai prisiriša prie žmonių, ima juos laikyti savo šeima, būna šalia. Paaugę visur iš paskos eina, ant mašinų laipioja – žmonėms tas nebepatinka, bet nebebūna ką daryt, nes tas paukštis gamtoje vienas nebegali gyventi.
Gamtai tas paukštis, kuris žmogaus užaugintas, yra prarastas“, – pabrėžė V. Eigirdas.
