Valdžia nusileido – dėl teritorijų tvarkymo tarsis su gyventojais
Kėdainių rajono valdžios ir daugiabučių namų bendrijų konfrontacijoje – pakvipo paliaubomis. Su valdžios primesta prievole savo lėšomis tvarkyti net 20 metrų, o kartais ir didesnę teritoriją nuo pastatų ribos nesutinkantys kėdainiečiai savivaldybės vadovus privertė ieškoti kompromisų.
Teritorijos – skirtingo dydžio
Ar valdžios sprendimai gali būti keičiami, jeigu jiems priešinasi bendruomenės atstovai? Aktyvių kėdainiečių grupė parodė, jog tai padaryti įmanoma. Žmonės privertė rajono savivaldybės atstovus peržiūrėti daug aistrų sukėlusį sprendimą, įpareigojantį daugiabučių namų bendrijas savo lėšomis tvarkyti nemažus viešųjų erdvių plotus.
[quote author=“Aut. past.“]Daugiabučių gyventojus ypač papiktino ta aplinkybė, kad pagal detaliuosius planus jiems prižiūrėti priskirtos teritorijos neproporcingai didelės, jose esama ir plotų, kuriais butų savininkai faktiškai nesinaudoja.[/quote]
Daugiabučių gyventojus ypač papiktino ta aplinkybė, kad pagal detaliuosius planus jiems prižiūrėti priskirtos teritorijos neproporcingai didelės, jose esama ir plotų, kuriais butų savininkai faktiškai nesinaudoja. Pasitaikė ir kurioziškų situacijų, kai į daugiabučių teritorijas pateko bendrojo naudojimo pėsčiųjų takai, net viešojo transporto stotelė.
Pagal parengtus detaliuosius planus ženkliai skiriasi skirtingose miesto vietose esantiems daugiabučiams priskirtų teritorijų plotai. Kai kuriuose kvartaluose įvažiavimai į kiemus ir automobilių stovėjimo vietos išskirtos, kitur – to nepadaryta.
Gyventojai pagrįstai baiminasi, kad nemažai kainuojantys įvažiavimų į kiemus remonto darbai ateityje gali gulti ant bendrijų pečių.
Pritrūko laiko
Praėjusį penktadienį Kėdainių rajono savivaldybėje surengus administracijos atstovų, politikų ir aktyvių vietos gyventojų susitikimą virė aistros. Daugiabučių namų bendrijų pirmininkų iniciatyvinės grupės vadovas Viktoras Gruzdevas savivaldybės vadovus kaltino vienašališkų sprendimų priėmimu, nenoru įsiklausyti į bendruomenės atstovų nuomonę.
[quote author=“V. Gruzdevas“]Mes matome nenorą įsiklausyti į bendruomenės balsą.[/quote]
V. Gruzdevas piktinosi, jog apie susirinkimo vietą ir laiką jis sužinojęs tik paskutiniu momentu, tad pasiruošti jautrų klausimą svarstančios darbo grupės susirinkimui neturėjęs užtektinai laiko. Jis bei kartu atvykę daugiabučių namų bendrijų atstovai akcentavo – susirinkimą organizuojant darbo metu , kyla nepatogumų, tenka atsiprašyti iš darboviečių, aukojamas laikas.
Priekaištų turėjo ir Tarybos narė Adelė Štelmokienė. Ji tikino, kad organizuojant susitikimą darbo dieną 14 val. dirbančiam žmogui nėra taip paprasta į jį atvykti.
[quote author=“A. Štelmokienė“]Šie žmonės nėra tinginiai, tačiau jie nori tvarkyti tik tai, kas jiems priklauso. Jeigu jie pradės tvarkyti aplinką pagal priskirtą teritoriją, tada turės teisę tverti tvoras. Pagalvokite, kaip tuomet atrodys mūsų miestas? Su tvoromis?[/quote]
Su tuo nesutiko susirinkimui pirmininkavusi rajono mero pavaduotoja Olga Urbonienė. Politikė tikino, jog anksčiau buvo išsiųstas paklausimas bei prašymas deleguoti atstovus į formuojamą darbo grupę klausimui dėl daugiabučių teritorijų tvarkymo spręsti.
„Mūsų tikslas, kad kuo greičiau būtų pradėta tvarkyti aplinka. Juk artėja pavasaris“, – savivaldybės poziciją išsakė O. Urbonienė.
Kėdainiuose išdygs tvoros ?
Esminiu ginčo objektu tapo detalusis planas, pagal kurį daugiabučiams buvo tvarkyti priskirtos nemažos teritorijos. Surinkimo metu paaiškėjo, kad planas parengtas apie jį neinformuojant didžiosios dalies bendrijų atstovų, jis iki šiol nėra įregistruotas Registrų centre.
„Šie žmonės nėra tinginiai, tačiau jie nori tvarkyti tik tai, kas jiems priklauso. Jeigu jie pradės tvarkyti aplinką pagal priskirtą teritoriją, tada turės teisę tverti tvoras. Pagalvokite, kaip tuomet atrodys mūsų miestas? Su tvoromis?“, – klausė Tarybos narė A. Štelmokienė.
Ji akcentavo, kad bendrijos turi prižiūrėti tą teritoriją, kuria naudojasi, o ne priskirtą pagal detaliuosius planus. Šis klausimas daugiabučių namų bendrijos aktualus dar ir todėl, nes ateityje reikės mokėti ir žemės mokestį. Kol kas to daryti nereikia, nes, pasak savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vadovo Daliaus Ramono – dar nėra suformuoti bei įregistruoti žemės sklypai.
[quote author=“V. Gruzdevas“]Mes siūlėme, jog tvarkyti priskirta teritorija būtų 3 metrai aplinkui daugiabutį pastatą su galimybe ją praplėsti.[/quote]
Būtent šis faktas tapo esminiu bendrijų pirmininkų iniciatyvinės grupės atstovo V. Gruzdevo koziriu. Jis tikino, esą savivaldybės patvirtintos ir daug aistrų sukėlusios aplinkos tvarkymo taisyklės prieštarauja šalies įstatymams, o to būti neturėtų.
„Mes matome nenorą įsiklausyti į bendruomenės balsą“, – konstatavo 118 bendrijų pirmininkų atstovas.
Savivaldybė linkusi nusileisti
Tik suvokus, kad ginčą galima išspręsti ieškant kompromisinio sutarimo su bendrijomis, savivaldybės atstovai siūlė savo variantus kokią teritoriją turėtų tvarkyti daugiabučių gyventojai.
A. Štelmokienė siūlė, kad tai būtų 6 metrai nuo fasadinės namo dalies. Jos kolegas, Tarybos narys Juozas Gaidamavičius kvietė neapsiriboti 6 metrais, nes namai pastatyti skirtingai, skiriasi jų teritorijų išplanavimas.
„Mes siūlėme, jog tvarkyti priskirta teritorija būtų 3 metrai aplinkui daugiabutį pastatą su galimybe ją praplėsti“, – sakė V. Gruzdevas.
Kėdainių rajono mero pavaduotoja O. Urbonienė tai pat sutiko kiek pakoreguoti prieštaringai vertinamas taisykles – nurodant, jog tvarkytinas plotas – 20 metrų nuo pastato ribos, jeigu priskirta teritorija didesnė kaip 20 metrų. Taip pat bendrijų narius atleisti nuo prievolės prižiūrėti į teritoriją patenkančius kelius bei transporto stoteles. Siūloma iš taisyklių išimti įpareigojimą nedelsianst užtikrinti pėsčiųjų saugumą – keliams apledėjus, juos iškart barstyti.
Koks bus priimtas galutinis sprendimas, kokius plotus savomis lėšomis turės tvarkyti daugiabučių namų gyventojai – dar nėra aišku.
Pasak iniciatyvinės grupės vadovo V. Gruzdevo, kovo 14 dieną bus šaukiamas visuotinis bendrijų pirmininkų susirinkimas, kurio metu bus informuojama apie savivaldybės siūlymus. Tik sulaukus bendrijų vadovų nuomonės vėl bus šaukiamas kitas savivaldybėje sudarytos darbo grupės posėdis. Ar bus išgirstas bendruomenės narių balsas? Ar politikai ir valdininkai su visuomene ras bendrą kalbą parodys netolima ateitis.
