5 patarimai, kaip išvengti šalutinio švenčių poveikio
Šventinio pasiruošimo šurmulyje dažnas iš mūsų pasiduodame masiniam skubėjimui ir retai susimąstome, ar daugelį metų puoselėtoms gausaus stalo ir nesibaigiančių vakarienių tradicijoms neatėjo metas keistis. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos sveikatingumo specialistas Valdemaras Kavaliauskas atskleidžia, kaip save ir artimuosius apsaugoti nuo šalutinio švenčių poveikio.
Išlaikykite dienos ritmą
Nors šventinis laikotarpis dienotvarkę ir pakoreguoja, vis dėlto reikia truputį save kontroliuoti ir stengtis, kai pokyčiai nebūtų labai ryškūs. „Mityba, poilsis ir fizinis aktyvumas – tai svarbiausi geros savijautos elementai, kurie šventiniu laikotarpiu patenka į didžiausios rizikos lauką. Savo pacientams patariu net ir šventinėmis dienomis rasti laiko mankštai, o tiems, kurie reguliariai užsiima fizine veikla, pertraukos geriau nedaryti. Gal ir atrodo, kad sausio mėnesį viskas savaime grįš į įprastas vėžias, bet labai dažnai be pastangų tai neįvyksta, tad geriau nerizikuoti,“ – dienos režimo svarbą pabrėžia V. Kavaliauskas.
Neapkraukite savo dienotvarkės
Dažnai per šventes žmonės jaučia spaudimą padaryti daugiau nei jiems norisi. Atrodo, kad visas pasaulis pradeda suktis greičiau, todėl nevalia atsisakyti nei vienos šventinės vakarienės, vakarėlio ar koncerto. „Šventė visų pirma turi jaustis žmonių širdyse ir mintyse, ir nuo aplankytų vakarėlių tai nepriklauso. Siūlau labai gerai pagalvoti, kokius žmones per šventes norisi aplankyti ir kuriuos pakviesti į svečius. Per šventes jautresnė pasidaro ne tik fizinė, bet ir emocinė žmonių sveikata, todėl svarbu saugoti ir ją. Žmonėms patariame pamiršti įtampą, sulėtinti tempą ir mėgautis artimiausių žmonių draugija,“ – per šventes neskubėti ragina Valdemaras Kavaliauskas.
Sėdėjimas prie stalo – nėra tinkamas būdas švęsti
Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai – du savaitgaliai prie vaišių stalo, o kur dar įvairūs prieššventiniai ir tarpšventiniai pasisėdėjimai. Fizinio aktyvumo specialistas ragina į šventinę rutiną įtraukti ir aktyvias pramogas. „Iš Paliesiaus klinikos pacientų dažnai išgirstu įdomių idėjų šeimos ar bičiulių susitikimams – vieni organizuoja žygius pajūriu iš Klaipėdos į Nidą, kiti lanko mažesnių Lietuvos miestų Kalėdų eglutes. Neretai šventiniai pietūs yra rengiami lauke, prie laužo. Net ir namuose galima taip suplanuoti erdves, kad svečiams neišvengiamai reikėtų pasivaikščioti – padengti ne vieną didelį, o kelis mažesnius stalus arba pasirūpinti, kad bent keliems vakaro svečiams pritrūktų kėdžių – taip svečiai bus paraginti bendrauti atsistojus ir daugiau judėti.“
Šventinės vaišės – ragavimui, o ne persivalgymui
Didžiausia rizika, kuriai nėra lengva pasipriešinti – šventinis persivalgymas. Ką daryti, kad šventinis stalas nekeltų pavojaus ir galėtumėte atsakingai mėgautis patiektomis vaišėmis? „Šventės ir vaišės yra neatsiejami dalykai, tačiau žmonės pamiršta elementariausias taisykles. Nevykite į šventinę vakarienę išalkę, prieš tai užkąskite rupios duonos, riešutų ar šviežių morkų – tai jūsų neapsunkins, tačiau prie stalo padės elgtis santūriau. Galėsite ramiai mėgautis maistu, o ne stengtis kuo skubiau pasisotinti. Valgykite lėtai ir pradėkite nuo mažiausiai „pavojingų“ patiekalų, pvz., salotų. Tai padės užpildyti skrandį turiniu, tad sunkesnių patiekalų nebesinorės tiek, kiek galėtumėte suvalgyti būdami alkani,“ – patarimais dalinasi specialistas.
„Ruošiantis šventiniam vakarui svarbu nepamiršti pusryčių, vandens ir kokybiško poilsio. Svečių antplūdžiui besiruošiantys vakarienių šeimininkai dažnai ir visą dieną būna nepasistiprinę, vartoja per mažai skysčių, todėl vakare būna pavargę ir rizikuoja persivalgyti, padauginti alkoholio ir prarasti šventinę nuotaiką. Šventės bus smagios tik tada, kai jų šeimininkai jausis žvalūs ir energingi, todėl visų pirma skirkite dėmesio sau, o tik po to šventiniam stalui ir svečiams,“ – priduria Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos specialistas.
Laikotarpį po švenčių pradėkite nuo pokyčių
Siekiantiems, kad po švenčių neapimtų nemalonūs pojūčiai, o dažnai po įtempto laikotarpio taip nutinka, V. Kavaliauskas pataria imtis rutinos pokyčių. „Sutinkant naujuosius metus, dažnas iš mūsų sau pažadame labai daug teigiamų dalykų: „Pradėsiu daugiau judėti“, „Sveikai maitinsiuosi“, „Skirsiu daugiau dėmesio savo artimiesiems“. Deja, pažadai dažniausiai būna nukeliami neribotam laikotarpiui. Kad taip nenutiktų, siūlau užbėgti pažadams už akių ir jau dabar nuspręsti, kokios naujos veiklos imsitės iškart po švenčių. O kadangi sveikame kūne – sveika siela, pirmiausia patariu dėmesį skirti sveikatai ir jos puoselėjimui,“ – apie gerą savijautą po švenčių pasakoja specialistas.
