Aukštojo mokslo įstaiga Kėdainiuose išliks
Prieš porą mėnesių pasklidusios neramios kalbos apie galimą Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro uždarymą sujaudino ne vieną kraštietį. Aukštojo mokslo įstaiga visada sukuria didelę pridėtinę vertę, gerina miesto įvaizdį, įvairiapusiškai praturtina bendruomenę ir pan. Todėl toks praradimas būtų labai skaudus visam Kėdainių kraštui. Džiugu, kad šiandien nurimus aistroms bei nutilus kalboms kolegija ne tik nežada užsidaryti, bet ir siūlo naujas perspektyvias studijų programas bei ruošiasi studentų priėmimui.
Prisitaiko prie situacijos
Turbūt dar atsirastų manančiųjų, kad Kėdainių J. Radvilos studijų centras yra užsienio kalbų ir kitų pedagogų kalvė. Tačiau reali situacija yra tokia, kad čia jau keletą metų nėra ruošiami mokytojai.
Kolegija, prisitaikydama prie kintančios situacijos bei darbo rinkos poreikių, palaipsniui atsisakė nepaklausių pedagoginių specialybių ir pakeitusi studijų programas studentus kviečia studijuoti tik perspektyvias specialybes.
„Niekam ne paslaptis, kad demografinė situacija šalyje nuolat blogėja. Tai ypač jaučiama Lietuvos švietimo sistemoje, nuo to kenčia ne tik bendrojo lavinimo mokyklos, bet ir aukštojo mokslo įstaigos. Meluočiau, jei sakyčiau, kad mūsų centro šios problemos neliečia. Taip, studentų centre mažėja, lygiai taip, kaip šalyje mažėja gyventojų skaičius. Tačiau mes esame lankstūs, stebintys ir analizuojantys situaciją. Suprantame, kad privalome keistis ir prisitaikyti, priimti tam tikrus sprendimus, kas, manau, sėkmingai, yra daroma“, – sako Jolanta Bareikienė, Kėdainių J. Radvilos studijų centro vadovė.
Studentai iš visos šalies
Šiuo metu J. Radvilos studijų centre mokosi beveik trys šimtai studentų iš visos Lietuvos.
„Mes niekada nebuvome labai dideli. Aišku, studentų mažėjimo tendencija yra, geriausiais laikais turėjome beveik 400 besimokančiųjų, šiandien centre studijuoja kiek daugiau nei 280 žmonių. Dauguma studentų yra ne kėdainiečiai. Nors džiaugiamės, kad esame gerai žinomi visoje šalyje, vertinami kaip kokybiško mokslo institucija, o mus renkasi net didmiesčių gyventojai, tačiau neprošal būtų sulaukti ir daugiau Kėdainių rajono jaunuolių dėmesio“, – nestokodama optimizmo sako J. Bareikienė.
Pašnekovė teigia suprantanti, kad daugelį jaunų žmonių traukia didesni miestai.
„Mūsų studijų centro geografinė padėtis turi savų pliusų ir minusų. Niekam ne paslaptis, kad jauni žmonės nori išvažiuoti į didelius miestus, tad dažnai tas pačias Kauno kolegijos studijų programas, kurias mes siūlome Kėdainiuose, jaunuoliai labiau linkę studijuoti kaimyniniame didmiestyje. Nors ir studijų programos, ir dauguma dėstytojų yra tie patys – mūsų centro pedagogai veda paskaitas studentams Kaune. Antra vertus, džiaugiamės, kad būdami Lietuvos centre pritraukiame studentų iš įvairių šalies regionų – didmiesčiai iš Kėdainių yra į visas puses ranka pasiekiami“, – aukštosios mokyklos situacijos niuansus įvardija pašnekovė.
Krašto patriotai
Centro vadovė sako, kad visas įstaigos kolektyvas labai stengiasi, kad Kėdainiuose būtų išlaikytas kolegijos filialas.
„Mes, visi centro darbuotojai, esame dideli Kėdainių krašto patriotai – daug dirbame, kad miestas turėtų aukštąją mokyklą. Viena iš mūsų misijų – tarnystė visuomenei. Vykdome įvairias veiklas, savanoriaujame, kad tiek studentams, tiek kitiems miestelėnams šiame mieste būtų miela gyventi, patirtų daugiau gerų emocijų, galų gale labiau brangintų šį miestą. Norėtųsi, kad žmonės, baigę studijas mūsų centre, įsitvirtintų Kėdainių krašte, čia kurtų šeimas. Tačiau tai ne vien nuo mūsų priklauso, reikia visos bendruomenės iniciatyvos – tiek politikų, tiek verslininkų, tiek turbūt kiekvieno žmogaus, sutikto gatvėje“, – pasakoja J. Bareikienė.
Kauno kolegijos J. Radvilos studijų centras ne tik užsiima savo tiesiogine veikla, t. y. moko studentus, bet ir organizuoja daug kitų veiklų – rengia kalbų ir kitus kursus, įvairius seminarus, mokymus, centro pedagogai prisideda ir prie Trečiojo amžiaus universiteto veiklos, taip pat nepamiršta ir mažųjų kraštiečių – jau treti metai iš eilės yra organizuojama itin mėgiama vaikų vasaros stovykla.
Nauja studijų programa
Dabar J. Radvilos studijų centre yra ruošiami specialistai pagal keturias studijų programas. Tačiau nuo rugsėjo įstaiga rengiasi mokyti dar vienos naujos specialybės – taikomosios komunikacijos.
„Pastaruoju metu nuolat keičiasi, atsiranda vis naujų komunikacijos formų. Taip pat didėja šios pakraipos profesionalių specialistų poreikis. Todėl atlikę išsamų darbo rinkos ir kitų sričių poreikių tyrimus nusprendėme parengti naują studijų programą. Iki šiol Kauno kolegijoje šios pakraipos studijų nebuvo, todėl manome, kad centrinėje Lietuvoje šios specialybės paklausa bus. Taikomosios komunikacijos studijų programoje pateiksime klasikinės ir naujausios komunikacijos žinių, nemažai dėmesio bus skiriama viešųjų ryšių sričiai, oratorystės menui, raštingumo bei teksto kūrimo ugdymui, darbui su turinio valdymo sistemomis, bus mokoma žurnalistikos pagrindų, krizių, komunikacinių grupių valdymo ir t. t.“, – pasakoja J. Radvilos studijų centro katedros vedėjas Albertas Juodeika.
Naujoji studijų programa bus realizuojama tiek nuolatine, tiek ištęstine forma. Planuojama į abi studijų formas priimti po 30 pirmakursių.
Studijų centre taip pat ir toliau tradiciškai ruošiami aukštos kvalifikacijos kalbų specialistai, tačiau, kad įgytas diplomas atvertų platesnes įsidarbinimo ir veiklos galimybes šalia filologinio išsilavinimo galima įgyti ir papildomos kvalifikacijas, tokias kaip vadyba.
Centras džiaugiasi, kad net apie 60 proc. visų studentų studijuoja valstybės finansuojamose studijų vietose, o kai kuriose studijų programose šis skaičius siekia ir 80 proc. Anot studijų centro vadovės, tai parodo, kad studijas Kėdainiuose renkasi pažangūs mokiniai.
Reikia paminėti, kad 10–12 pažangiausių centro studentų gauna stipendijas. Jų dydis priklauso nuo mokymosi rezultatų ir gali siekti 100 ir daugiau eurų per mėnesį.
Studentų mainai
J. Radvilos studijų centras visada stengiasi atsižvelgti į studentų poreikius, vykdo jų apklausas, išklauso pageidavimus, patarimus ir pan.
Kauno kolegijos Kėdainių studijų centras taip pat dalyvauja Erasmus studentų mainų programoje ir kasmet apie dešimt centro (apie 16 proc. visų centro studentų kasmet pasinaudoja šia galimybe) studentų iškeliauja mokytis ir pasisemti patirties į užsienio mokymo įstaigas.
Taip pat Kėdainių aukštoji mokykla savo studentams siūlo galimybę praktiką atlikti užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, anglų kalbos vertėjai praktikuotis važiuoja į Airiją, Jungtinę Karalystę, Portugaliją.
Minėtos viešnagės užsienyje yra finansuojamos, džiugu, kad skiriamų lėšų dažnai visiškai pakanka visoms kelionės ir gyvenimo išlaidoms padengti.
Aukštojo mokslo diplomas
Baigę bet kurią J. Radvilos studijų centro programą absolventai gauna profesinio bakalauro laipsnį bei aukštojo mokslo diplomą.
„Kolegijos yra aukštojo mokslo įstaigos, čia žmonės įgyja aukštąjį išsilavinimą ir profesinį bakalauro laipsnį. Pasižiūrėję į kvalifikacines lenteles pamatytumėte, kad kolegijų suteikiamas profesinis bakalauro ir universitetinis bakalauro laipsnis yra vienoje lentelės grafoje, t. y. jie yra lygiaverčiai. Skirtumas tarp universiteto ir kolegijų mokslo struktūros yra tik tas, kad studijos kolegijose yra daugiau orientuotos į praktiką, tuo tarpu universitetuose mokomasi labiau teoriškai“, – paaiškina studijų centro vadovė.
Pašnekovė sako, kad kol kas koleginis mokslas šalyje dar tik įsivažiuoja.
„Lietuvoje kolegijos yra dar palyginus labai jaunos mokyklos. Mums reikalingas geras įdirbis, kad būtų suprasta, kas yra kas. Pas mus gaji tradicija, kad būtinai reikalingas universitetinis išsilavinimas, magistro diplomas ir pan., tačiau darbo rinkoje kuo toliau, tuo labiau jaučiama tendencija atsižvelgti į gebėjimus – išmintingam darbdaviui daug svarbiau, ką tu sugebi, moki, o ne universitetų diplomų skaičius ar moksliniai laipsniai. Tikiu, kad natūralioji atranka pati sudės taškus ten, kur reikia ir kolegijos užims garbingą vietą aukštojo mokslo sistemoje“, – optimistine gaida pokalbį užbaigia centro vadovė J. Bareikienė.
[#gallery=186#]
