Kokią šildymo įrangą rinktis, kad žiema neužkluptų netikėtai?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lietuvių pajamos auga, nes vien per praėjusius metus šalyje buvo baigta statyti daugiau nei 5700 naujų namų – tai net 28 proc. daugiau nei 2014 m. Gali būti, kad tam įtakos turėjo visoje Lietuvoje brangstantis šildymas ir autonomijos noras, tačiau didėjant individualių namų skaičiui, auga ir poreikis bei prievolė būstą apšildyti. Pasak šildymo sistemomis prekiaujančių bendrovių ekspertų, dalis lietuvių šildymo įranga pradeda rūpintis dar vasaros pabaigoje, tačiau dauguma, kaip visada, panašius darbus atideda paskutinei minutei, todėl rudenį tokių prekių paklausa išauga dvigubai.
Nespėjusiems iš anksto pasirengti šildymo sezonui, naujos įrangos paieškos gali tapti tikru galvos skausmu ir našta šeimos biudžetui, todėl šildymo įrangos ekspertai pataria šį būtiną pirkinį planuotis iš anksto, o išlaidas paskirstyti dalimis šildymo katilus perkant lizingu. Pateikiame keletą įžvalgų, ką reikėtų įvertinti renkantis šildymo sistemą individualiam namui ir kaip įsigyti savo būstui tinkamiausią sprendimą.
Kaip rasti tinkamiausią būsto šildymo sprendimą?
Bendrovės „Vilpra“ Šildymo prekių grupės vadovės Rūtos Jezukevičiūtės teigimu, šiuo metu populiariausi dviejų tipų – kieto kuro ir dujiniai katilai: „Lietuva nuo senų laikų buvo vadinama „kieto kuro šalimi“, nes lietuviai dažniausiai namus šildydavo malkomis, anglimis, briketais ar durpėmis, tačiau dėl patogesnio naudojimo, naujų technologijų ir palankesnės dujų kainos, dujinius katilus renkasi vis daugiau individualių namų gyventojų. Visgi, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl geriausią sprendimą pagal namo savybes ir jūsų poreikius padės pasirinkti šildymo įrangos ekspertas“, – sako ji.
Planuojant įsigyti katilą ar visą šildymo įrangą, R. Jezukevičiūtė pataria atkreipti dėmesį į techninius katilo parametrus ir gamintoją: kieto kuro katilą galima rinktis iš Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos gamintojų siūlomų modelių, o vokiečiai bei italai gali pasiūlyti kokybiškiausius dujinius katilus. Anot jos, renkantis katilą, būtina įvertinti ir namo šilumos poreikius bei karšto vandens ruošimui reikalingas atsargas. Be to, svarbiausias vertinimo kriterijus turėtų būti katilo galingumas – jį reikėtų pasirinkti pagal namo plotą, apšiltinimą ir atsižvelgti į tai, ar namas naujos, ar senos statybos.
Ką rinktis taupantiems ir skubantiems?
Renkantis savo namui tinkamiausią šildymo įrangą, patartina įvertinti ne tik techninius katilų parametrus – nemažiau svarbu ir kiek pinigų esate pasiryžę skirti šildymui. Ekspertės teigimu, katilų kainos gana stipriai svyruoja – priklausomai nuo katilo tipo ir jo techninių savybių, už naują katilą gali tekti sumokėti 500-1600 Eur. „Paprastas, mažo galingumo kieto kuro katilas gali kainuoti kelis šimtus eurų, o granulinio, visiškai automatizuoto kieto kuro katilo kaina gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Dujinių katilų kaina labiausiai priklauso nuo jų tipo, galingumo, valdymo automatikos parinkimo galimybių, ir, atsižvelgiant į tai, gali kainuoti kelis tūkstančius eurų“, – pasakoja R. Jezukevičiūtė.
Šildymo įranga prekiaujančios bendrovės „Celsis“ Šildymo įrangos skyriaus vadovas Egidijus Janutis atkreipia dėmesį, kad renkantis šildymo įrangą, galutinio sprendimo neturėtų nulemti vien paties katilo kaina – labai svarbu įvertinti, kiek kainuos visa šildymo sistema ir kuras: nors paprasti kieto kuro katilai nėra itin brangūs, katilinės įrengimas, papildoma vieta malkoms ar kitam kurui laikyti bei akumuliacinė talpa, kurioje kaupiamas šilumos perteklius, galiausiai sudaro nemažą pinigų sumą. Dujinių katilų kaina yra šiek tiek didesnė, tačiau jų įrengimas ir priežiūra reikalauja mažiau pastangų bei išlaidų, lyginant su kieto kuro katilais.
„Pavyzdžiui, norint apšildyti 150 m2 ploto namą, dujinis katilas, kita katilinės įranga ir montavimo bei paleidimo darbai kartu gali sudaryti apie 3 tūkst. Eur. Tuo metu pilnas kieto kuro katilinės įrengimas su visais darbais preliminariai gali siekti ir 5 tūkst. Eur“, – skaičiuoja ekspertas.
Kaina gali išgąsdinti, tačiau finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ duomenys rodo, kad dauguma nuosavų namų savininkų pasiskaičiuoja ir šią įrangą perka lizingu, visą sumą išmokėdami dalimis, ypač, kad sutarties terminas gali būti nuo 6 iki 60 mėnesių.
Mažiausiai reiklūs priežiūrai – dujiniai katilai
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vienas svarbiausių kriterijų renkantis katilą miesto gyventojams yra laikas, kurį teks skirti katilo priežiūrai. „Didžiausias kieto kuro katilų pranašumas yra pigus kietasis kuras, tačiau žiemos metu tokį katilą teks kurti kelis kartus per parą. Tiesa, įsirengus akumuliacines talpas, kūrenimo dažnumas gali sumažėti iki vieno karto per dvi paras. Granulinis katilas šiek tiek mažiau reiklus priežiūrai – pakanka kuro papildymo kas 3-7 dienas, o skysto kuro ar dujinio katilo priežiūrą galėsite prisiminti vos kas pusę metų, todėl nuolat skubantiems ir mažai laiko namuose praleidžiantiems individualių namų gyventojams patartina rinktis dujinį katilą“, – sako E. Janutis.
Jeigu reikėtų išskirti šildymo katilų pliusus ir minusus, būtų galima paminėti šiuos:
Kieto kuro katilas
Patikimas, ilgaamžis, maži šildymo kaštai, tačiau juo šildant namus paros temperatūra patalpose nuolat svyruos, reikia skirti laiko jo kūrenimui, vietos kuro sandėliavimui, būtina periodiškai valyti dūmtraukį.
Dujinis katilas
Jo sistema pilnai automatizuota, nedidelė investicija, tačiau tinka tik ten, kur atvestos gamtinės dujos, o šildymas brangesnis nei kūrenant kietu kuru.
