Nenumokite ranka į mažakraujystę (anemiją)

Bendras silpnumas, jėgų neturėjimas, mieguistumas, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas, vargina padidėjęs dirglumas dažnai siejamas su greitu gyvenimo tempu, metų sezono kaita ar tiesiog pervargimu. VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Gintarė Paškevičienė teigia, kad vis dėlto tokios savijautos priežastis neretai yra mažakraujystė (anemija), kuri dažnai slepia rimtas ligas. Ji išsivysto organizme išsekus geležies atsargoms, o tai gali trukti metų metus.

Šeimos gydytoja išsamiai atsako, kas yra mažakraujystė ir kokie jos požymiai, kokios atsiradimo priežastys, kokiais tyrimais diagnozuojama mažakraujystė, kaip ji gydoma bei kokia galima profilaktika.

Mažakraujystė ir jos požymiai

Mažakraujystė – patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies pernešimas į audinius ir kyla audinių hipoksija. Geležies stokos anemija – dažniausiai pasitaikanti mažakraujystė forma. Kitos, retesnės anemijos rūšys – B12 ir folio rūgšties stokos anemijos.

Pacientai, kuriems nustatoma mažakraujystė, dažniausiai skundžiasi bendru silpnumu, galvos skausmais ir svaigimu, padidėjusiu mieguistumu, jėgų neturėjimu, dusuliu, dažnu širdies plakimu. Šie simptomai būdingi bet kurios kilmės anemijai. Jų ryškumas priklauso nuo hemoglobino ir eritrocitų skaičiaus, anemijos vystymosi greičio (juo staigiau prasideda anemija, juo sunkiau toleruojama) ir gretutinių ligų (širdies ir kraujagyslių ligos, kvėpavimo sistemos ligos ir kt.). Be to pacientai gali skųstis dispepsiniais reiškiniais, liežuvio deginimu (labiau būdinga B12 ir folio rūgšties mažakraujystei); plaukų, nagų lūžinėjimu. Jei hemoglobino kiekis > 100 mg/l, nusiskundimai atsiranda ar išryškėja tik fizinio krūvio metu, jei mažiau nei 80 mg/l – bloga savijauta atsiranda ir ramybės metu. Vis dėl to organizmas prie mažakraujystės prisitaiko-jei mažakraujystė vystosi lėtai, neretai prie mažo hemoglobino kiekio kraujyje žmogus pripranta ir pablogėjusią savijautą (kai visą laiką truputį silp­na, vargina žemesnis kraujospūdis nei įprastai ir kt.) priima kaip normą. Tokiais atvejais ją neretai nustatome tik pacientui atvykus pasitikrinti profilaktiškai, vadinasi atsitiktinai.

Kartais vos pravėrus kabineto duris ir pamačius pacientą galime įtarti mažakraujystę. Tokių pacientų oda ir gleivinės blyškios, oda sausa, taip pat galime stebėti šaukštelio formos nagus, lūžinėjančius nagus ir plaukus, randame dažnesnį širdies plakimą. Neretai tokie pacientai neišsikapsto iš peršalimo ligų – be paliovos kankina sloga, kosuliai.

Atsiradimo priežastys

Geležies stokos mažakraujystės priežasčių yra daug ir įvairių. Negalavimą gali lemti didelis fizinis krūvis, netinkama mityba. Vis dėlto mityba tampa vis retesne anemijos priežastimi, dėl to nustatę pacientui mažakraujystę turime būti budrūs ir pagalvoti apie rimtas ligas. Radę mažakraujystę, visada atmetame kraujavimo iš virškinamojo trakto galimybę; moterims – kraujavimą dėl ginekologinės patologijos. Dažniausiai anemija reiškiasi onkologinės ligos, todėl net ir pacientui neturint jokių nusiskundimų, o išliekant anemizacijai, visada atliekame pagrindinius tyrimus, (plaučių rentgenografija, krūtų echoskopija, VPAE, FEGDS, kolonoskopija, prostatos ištyrimas vyrams, moterims ginekologo apžiūra); dėl tyrimų spektro sprendžiama individualiai pagal paciento situaciją.

Mažakraujyste moterys serga dažniau nei vyrai. Kraujo netekimas per menstruacijas – viena iš moterims nustatomos mažakraujystės priežasčių. Iš prigimties moters organizmas yra pritaikytas po menstruacijų atkurti hemoglobino kiekį. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai moterims mažakraujystę lemia ypač gausus kraujavimas arba ginekologinės problemos.
Nėščiosioms anemijos rizika taip pat yra didesnė. Pavyzdžiui, pirmą nėštumo trimestrą anemija nustatoma 12 proc., o trečią – net 14–52 proc. nėščių moterų. Apie 5 proc. moterų gimdymo metu netenka daugiau kaip 1000 ml kraujo. Pogimdyminiu laikotarpiu 30 proc. moterų hemoglobino koncentracija (Hb) nesiekia 100 g/l, o 10 proc. – 80 g/l.

Diagnostika – greita ir nesudėtinga

Mažakraujystę diagnozuoti nėra sudėtinga, ją nustatome atlikę bendrą kraujo tyrimą, kuris yra nemokamas. Gydytojui įvertinus kraujo formulės parametrus galima nustatyti kokios kilmės anemija – geležies stokos ar megaloblastinė (B12 ar folio r. stokos anemija). Diagnozei patvirtinti būtinas bendras kraujo tyrimas – nustatomas sumažėjusi hemoglobino koncentracija kraujyje. Pagal PSO ir Nacionalinio vėžio instituto rekomendacijas, anemija skiriama į laipsnius pagal šias hemoglobino (Hb) normos ribas: lengva anemija (1 laipsnio) – Hb ne mažiau nei 100 g/l; vidutinė (2 laipsnio anemija) – nuo 100 iki 80 g/l; sunki (3 laipsnio anemija) – 79 iki 65 g/l; kai Hb nesiekia 65 g/l, būklė laikoma pavojinga gyvybei (4 laipsnio anemija).

Siekiant diagnozuoti geležies stokos anemiją būtina ne tik atlikti laboratorinius mėginius ir nustatyti mažakraujystę, bet ir nustatyti sumažėjusios geležies atsargas organizme, kurias parodo feritino tyrimas (tyrimas mokamas).

Jei įtariame B12 vitamino stokos anemiją, atliekama B12 vitamino koncentracijos tyrimą kraujyje, tačiau tyrimas yra mokamas.

Gydyti būtina

Gydyti mažakraujystę – būtina, priešingu atveju gresia visiškas organizmo išsekimas. Negydant mažakraujystės kūdikystėje, trinka pažintinių funkcijų vystymasis, atsiranda elgesio sutrikimai, kenčia mokymasis. Tuo tarpu suaugusiems-trinka imuninės sistemos funkcijos, kenčia darbingumas; nėščiosioms – blogina nėštumo baigtis.

Geležies stokos anemijos maistu atstatyti neįmanoma, dėl to skiriami geležies preparatai. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad neužtenka nustatyti ir gydyti anemiją, svarbiausia identifikuoti priežastį.

Geležies stokos anemija gydoma dažniausiai geriamaisiais geležies preparatais, o sunkios anemijos atvejais prireikia net ir kraujo perpylimo. Geležies preparatus organizmas toleruoja sunkiai, dėl to būtinas tam tikras vartojimo rėžimas – patariama vartoti arba valandą prieš valgį, arba praėjus dviem valandoms po jo- maistas lėtina mikroelemento pasisavinimą. Vartojant geležį kartais pykina ar užkietėja viduriai, išmatos tampa juodos spalvos.
Mažakraujystė gydoma ilgai. Gydymo efektas vertinamas 7-10 gydymo dieną.Net ir atsistačius normaliam hemoglobino kiekiui, pusės geležies preparatų dozės gydymas tęsiamas iki keleto mėnesių, kad būtų atkurtas geležies rezervas organizme.

O profilaktika?

Paklausus „Ar galime mažakraujystės išvengti?“ – atsakysiu ir taip, ir ne. Jei mažakraujystė atsiranda kaip laikina būklė, kurią sukelia didelis fizinis ar protinis krūvis, alinančios dietos, kai atsisakoma mėsos, ar maitinamasi neįvairiu maistu, tad tinkamai maitinantis ir laikantis darbo-poilsio rėžimo anemijos galime išvengti. Tačiau kaip minėjau mitybos kilmės anemija tampa vis retesnė, ir jei priežastimi tampa onkologinės ar kitos ligos, anemijos dažnai išvengti nepavyksta.

Kad pacientai galėtų išvengti mažakraujystės ar ją bent galėtume aptikti kuo anksčiau, būtina bent kartą per metus atvykti pas šeimos gydytoją ir atlikti profilaktinius tyrimus.