Socialinių tinklų fenomenas: pagauti ar pakliūti?

Narstant priklausomybės nuo virtualios realybės temą negalima ignoruoti ir socialinių tinklų fenomeno. Apskritai priklausomybę nuo kompiuterio linkstama sieti su sąmoningu atsiribojimu nuo išorinio pasaulio, o socialiniai tinklai, priešingai, tarytum sukurti tam, kad skatintų bendravimą. Kaip pastebi psichologai, socialiniai tinklai nebūtų sulaukę tokio populiarumo, jeigu nepateisintų vartotojų poreikių. Galimybė kurti savo tapatybės istoriją, išsakyti nuomonę, sulaukti palaikymo, diskutuoti, sužinoti, surasti bendraminčių, draugų, pasiekti giminaičius nepaisant atstumo – socialiniai tinklai tampa įprasta ir reikalinga kasdienybės dalimi.

„Kai dukra viena išsiruošė į tolimą kelionę, jos kasdieniai prisijungimai prie „Facebook“ tinklo ir nuotraukų dėjimas ne tik leido jaustis kelionės dalyve, bet ir padėti kasdieniais patarimais bei, žinoma, sumažindavo nerimą dėl savo vaiko. Matydavau, kur ji yra, su kuo keliauja“, – pasakoja Elena.

Kiekvienas turi unikalią prisijungimo prie socialinių tinklų istoriją. Vienam akstinu tapo nekaltas naujojo draugo klausimas: „Ar turi „Facebook“? Susitiksime ten“. Kitas prisijungė norėdamas susipažinti su draugų gimtadienyje pastebėta simpatiška mergina. Dar kažkas prisiminė seniai nematytą draugą.

Socialinių tinklų vartotojų skaičius nuolat auga. Prognozuojama, kad po dvejų metų jis išaugs iki 2,67 milijardo, manoma, kad dabar pasaulyje yra 2,34 milijardo vartotojų. Populiariausiu tinklu visame pasaulyje išlieka „Facebook“.

Ar galima tapti priklausomam nuo socialinių tinklų, kokias socialines visuomenės tendencijas atskleidžia neblėstantis jų vartojimas?

Socialinių tinklų populiarumas Tomą Bacį, tuomet Vytauto Didžiojo universiteto magistrantą, paskatino įdėmiau pažvelgti į socialinių tinklų fenomeną. Jis tyrė paauglių priklausomybę nuo socialinių tinklų.

„Jei tyrimą atlikčiau dabar, manau, socialiniais tinklais naudojimosi laikas per dieną būtų ilgesnis, – sakė pašnekovas. – Vis daugiau paauglių turi išmaniuosius telefonus, kuriuose yra internetas su socialinio tinklo aplikacija, tad naudojimosi laikas automatiškai pailgėja: naršoma išnaudojant turimą laisvą minutę: prie stalo, autobuse, stotelėje, pertraukų metu ir pan. Su mobiliosiomis programėlėmis įmanoma nenutrūkstama prieiga prie socialinio tinklo“.

T. Bacys taip pat pastebėjo, kad socialinių tinklų vartotojų amžius jaunėja, o ir tėvai registruoja savo vaikų paskyras ignoruodami taisykles, tiesa, galbūt taip įgydami ir tam tikrus kontrolės svertus.

„Socialinius tinklus galima pavadinti laukiniais vakarais, jie yra praktiškai nekontroliuojami, tad jame esama daug brukalo, kurio neturėtų matyti paaugliai. Informacijos sraute ne visada atsirenkama, kuri informacija naudinga“, – teigia pašnekovas.

Pažeidžiamiausia grupė

Aktyviausios socialinių tinklų naudotojos yra merginos. „Jos lengviau priima naujoves, linkusios jomis naudotis, išryškėja didesnė rizika įgyti priklausomybę nuo socialinio tinklo. Vaikinai daugiau laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus“, – įžvalgomis dalijosi tyrėjas.

Merginos nurodė, kad socialiniais tinklais naudojasi apie tris valandas per parą, o vaikinai – apie 30 minučių.

[quote author=“Tomas Bacys“]Socialinius tinklus galima pavadinti laukiniais vakarais, jie yra praktiškai nekontroliuojami, tad jame esama daug brukalo, kurio neturėtų matyti paaugliai. Informacijos sraute ne visada atsirenkama, kuri informacija naudinga.[/quote]

Pašnekovo nuomone, būtent paaugliai turi didžiausią riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Atviri, imlūs technologinėms naujovėms, jie naudojasi visomis teikiamomis galimybėmis. „Jauni žmonės yra atviresni, bendravimą socialiniame tinkle priima kaip tiesioginį, jiems patinka bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Paaugliai socialiniuose tinkluose pasijunta savarankiški, suaugę, drąsiau bendrauja su draugais, priešinga lytimi“, – pastebėjo T. Bacys.

Tačiau ne visada toks laisvalaikis išsprendžia bendravimo problemas realiame gyvenime. „Tyrimai rodo, kad paaugliai, pradėję intensyviau naudotis socialiniais tinklais, vis rečiau susitinka su draugais. Taip pat nespėja padaryti visų namų darbų, pradeda blogėti jų mokymosi rezultatai. Įsitraukęs į pokalbį paauglys gali praleisti prie kompiuterio visą dieną, neretai užmiršdamas pavalgyti. Į virtualų pasaulį įsitraukusius paauglius dažniau vargina nugaros skausmai, akių uždegimai. Laiko kontrolės praradimas, apleidžiami pomėgiai, netgi žala sveikatai – tai jau gana ryškūs priklausomybės simptomai. Priklausomybę nuo socialinių tinklų galima apibūdinti kaip nuolatinį norą naudotis socialiniu tinklu ir praleisti jame laiką“, – nedžiuginančius priklausomybės padarinius įvardija tyrėjas.Socialinių tinklų naudotojų pasaulyje kasmet daugėja.

Tėvų galia

Netgi esant akivaizdiems požymiams, priklausomybę dažnai linkstama neigti. „Pirmasis sveikimo žingsnis ir yra pripažinti, jog esi priklausomas, šiuo atveju nuo socialinių tinklų“, – teigia pašnekovas ir patvirtina ne kartą specialistų išsakytą nuomonę, jog didžiausias ramstis, susidūrus su problemomis yra tėvai.

Būtent „nieko nesuprantantys“, tie, kuriems prieš nosį užtrenkiamos durys, pasirodo, yra pirmieji, gebantys ištiesti realią pagalbos ranką. Viena iš efektyviausių rekomendacijų apsaugant nuo kompiuterio priklausomybės – laiko kontrolė, gali tapti tikru iššūkiu – paaugliai linkę nuslėpti, kiek laiko iš tiesų praleidžia socialiniuose tinkluose. Visgi reikėtų nustatyti naudojimosi socialiniais tinklais laiką, diskutuoti su paaugliais apie priklausomybę nuo jų, argumentuoti, kodėl jis turi mažiau naudotis virtualia erdve ir nurodyti, kokių toliau bus imamasi veiksmų.

„Dauguma paauglių socialiniais tinklais naudojasi išmaniajame telefone, pats pirmas žingsnis, reikia pašalinti socialinio tinklo programėlę iš išmaniojo telefono. Taip pat nukreipti dėmesį padeda alternatyvios, aktyvios veiklos skatinimas“, – pastebi T. Bacys. Taip pat svarbus ir mokyklos bendruomenės vaidmuo.

Tačiau priklausomybė – ne vienintelės žabangos, į kurias gali pakliūti paaugliai.

Nejuokingi pokštai

Turbūt ne venas nešiojasi prisiminimą apie drovią, geraširdę „moksliukę“, kuri vieną dieną į klasę įžengė provokuojančia apranga, arba klasės „tylenį“ galiausiai išdrįsusį visiems pasakyti, ką iš tiesų galvoja. Deja, paaugliai į savo bendraamžių ryškius, staigius „išsišokimus“ dažnai reaguoja agresyviai ir ne visada linkę priimti pasikeitimus.

[quote author=“Tomas Bacys“]Socialiniai tinklai yra įrankis pristatyti save tokį, kokiu nori būti, susikurti pasaulį ir bendrauti su tokia aplinka, kokia norima, tačiau tai nereiškia, kad ji pasiekiama realybėje.[/quote]

„Dažnai virtualaus gyvenimo ir realybės neatitikimas sukelia patyčias. Pavyzdžiui, mergina mokykloje intravertė, rengiasi kukliai, nenaudoja kosmetikos. Tačiau socialiniame tinkle atsiranda nuotraukų, kuriose ji pasidažiusi, dėvi atvirus drabužius ar aktyviai reiškia savo nuomonę. Reikia pripažinti, kad ne visada tai atrodo korektiškai ir toks elgesys dažnai išprovokuoja paauglių patyčias, kyla socialinė agresija, pradedama siuntinėti reputaciją bloginanti medžiaga. Neretai iššaukiantis elgesys socialiniame tinkle patraukia dėmesį ir žmonių, kurie nori pasinaudoti“, – sako Tomas. Kadangi socialiniame tinkle nėra apsaugos, o paauglys dar neturi savisaugos jausmo, mėgaujasi parodytu dėmesiu, komplimentu, įvyksta ir net blogiausi scenarijai.

Tikrasis gyvenimas?

„Socialiniai tinklai sukurti taip, kad jų struktūra prisitaiko pagal tavo pamėgtas svetaines, ar paskelbtus užrašus ant sienos. Pavyzdžiui, jei esi kačiukų ar šuniukų mylėtojas, tai tau pirmiausia bus siūlomas su jais susijęs turinys. Socialiniame tinkle įmanoma viską lengvai ir greitai kontroliuoti. Atsiranda galimybė priimti į draugus arba išmesti iš draugų, jei nepatinka komentaras gali jį ištrinti, turi galimybę sekti norimus žmonės. Jei tau nepatinka, gali ignoruoti neigiamas emocijas. Socialiniai tinklai yra įrankis pristatyti save tokį, kokiu nori būti, susikurti pasaulį ir bendrauti su tokia aplinka, kokia norima, tačiau tai nereiškia, kad ji pasiekiama realybėje“, – apie iliuzijas kalba pašnekovas.

Socialiniai tinklai neretai atrodo, kaip džiaugsmingų teigiamų naujienų platforma, nesibaigianti šventė; netgi negatyvios, neigiamos emocijos čia slepiamos po pozityvumo kauke. Ar sėkmės kultas nepalieka vietos liūdesiui ir kuria spaudimą būti visada šauniam, tobulam?

„Paauglys, susikūręs anketą socialiniame tinkle, dalijasi informacija ir renka „laikus“, kuo daugiau jų gauna, tuo didesnį pripažinimą ir palaikymą jaučia. Toks elgesys atspindi „Facebook“ esmę – dalinkis ir gauk pripažinimą. Sukurta tobula savojo „aš“ asmenybė socialiniame tinkle nuolatos reikalauja papildyti nauja informacija, kad įrodytų, koks jis yra šaunus, kaip jis dalyvauja ar užsiima tam tikra veikla, o renginiai, išvykos ar kitos šventės virsta proga pasiviešinti socialiniame tinkle. Toks asmuo gauna pasitenkinimą iš socialinio tinklo, bet ne iš pačio renginio ar šventės, kurioje buvo“, – apie įvaizdžio kainą pasakoja T. Bacys.

Socialiniai tinklai – visuomenėje vyraujančių vertybių, mentaliteto, kultūros atspindys. „Dabar linkstama nustumti dvasingumą, o iškeliamos materialios vertybės: vertinamas turtas, išorė, karjeros pasiekimai. Jeigu žmogus yra paprastesnis, negali to pasiekti, arba tiesiog mato savo realias galimybes, jis gali jaustis nusmukdytas, pažemintas“, – teigia psichologė Daiva Govorova.

Visgi ji pastebi, kad iškilus problemai, socialiniuose tinkluose galima surasti reikalingą informaciją. Per socialinius tinklus moksleiviai bendrauja ne tik tarpusavyje, bet ir su mokytojais. Taip pat galima surasti svetaines, kuriose jungiasi panašių vertybių vienijami žmonės. Kaip sako psichologė, lazda turi du galus.

Išnaudojant galimybes

„Socialiniai tinklai gali būti puiki bendravimo priemonė, susitelkimo, nuomonės išsakymo vieta, –pastebi ir T. Bacys. – Taip pat puiki užrašų knygelė, kurioje pažymimi kontaktai, gimtadieniai, politinės pažiūros. Socialiniuose tinkluose organizuojamos revoliucijos ar su jų pagalba sustabdomi pučai. Socialiniai tinklai Jums gali padėti susirasti darbą. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad net 25 procentai potencialių darbdavių prieš priimdami asmenį į darbą pasižiūri į jo anketą socialiniame tinkle. Vadinasi, šiuolaikiniam karjeros siekiančiam žmogui anketa socialiniame tinkle gali suteikti naujų galimybių“.

Tomas neseniai įkūrė verslą – prekių pristatymo iš Vokietijos paslaugą. Projekto pagrindinė komunikacija vyksta socialiniame tinkle.

„Čia teikiame informaciją apie vykstančias akcijas, sąlygas, informuojame apie pasikeitimus, atsakome į žinutes. Socialiniame tinkle klientas tikisi greitesnio atsakymo nei elektroniniu paštu, čia pranyksta formalumas, klientas su tavimi bendrauja kaip su draugu, jis prašo pagalbos, patarimo, jam nesvarbu, kiek dabar valandų, jis gali parašyti 23 val. ir tikėtis atsakymo, – socialinių tinklų privalumus vardijo jaunasis verslininkas. – Asmeniniame gyvenime man socialiniai tinklai yra mokslinio tyrimo objektas, bendravimo priemonė ir gimtadienių užrašų knygutė. Norint atrasti ribą tarp naudos, pramogos ir priklausomybės, jūs turite nustatyti, kokiu tikslu naudojatės socialiniais tinklais. Kai nustatysite tikslą, stebėkite save, savo veiksmus socialiniame tinkle. Jei nėra būtinybės, išsitrinkite socialinio tinklo programėlę iš išmaniojo telefono, taikykite laiko kontrolę, paprašykite pagalbos artimųjų.“