Naujos pieno supirkimo žemumos
Po to, kai Seimas skubotai priėmė nutarimą nustatyti minimalią pieno supirkimo kainą, valdininkai sukruto rūpintis pienininkų klausimu. Tiesa, ne visiems tas jų rūpestis mielas, o išgauti pažadai taip pat netenkina.
Susitarė dėl kainų
Premjeras Algirdas Butkevičius susitikime su pieno perdirbėjais pasiekė susitarimo, kad vasaros mėnesiais perdirbėjai nemažins pieno supirkimo kainų. Birželį, liepą ir rugpjūtį pieno supirkimo kainos turi išlikti tokios, kokios bus gegužės mėnesį. Tačiau daugelis pieno gamintojų tokiais susitarimais netiki ir mano, jog tai tėra bandymai prieš rinkimus pelnyti rinkėjų palankumą.
Tuo tarpu šalies Prezidentė rėžė iš peties teigdama, kad smulkiųjų pieno gamintojų Lietuvoje apskritai neturi likti.
„Pirmiausia mes kalbėkime globaliai, tai yra globali pieno krizė, kur visoje Europoje ir pasaulyje yra krintančios ir žemos pieno supirkimo kainos, todėl būtina spręsti ne mėginant kaišioti, užkaišioti skylę dviem–trims mėnesiams, o pirmiausia apsispręsti, kiek ilgai Lietuva gali sau leisti turėti tiek smulkių ūkių. Nė viena valstybė – nei aplinkinė, nei kaimyninė, tiek smulkių ūkių neturi“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Per daug pieno negamina
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis tokius žodžius ir tokius susitarimus vertina skeptiškai. Anot jo, susitarimas nemažinti kainų yra nieko vertas, mat kainos jau mažinamos birželio mėnesiui, o parduotuvėse pienas nepinga.
„Nesąmonė. Yra 53 000 pieno gamintojų Lietuvoje, 14 000 jų turi nuo vienos iki penkių karvių. Ką jiems reikės daryti? Pašalpas mokėti reikės. Kam reikia to lietuviško pieno, atsiveža iš Latvijos, Estijos, beveik pusantro tūkstančio tonų kasdien. Kiek mes to pieno pagaminam? Išeina po 30 litrų pieno vienam žmogui per mėnesį. Tai čia į tą ir pienas, ir varškė, ir jogurtai, kefyras įeina – tai ar čia mes daug gaminam? Jei mes per daug gamintume, perdirbėjai iš kitų šalių nesivežtų pieno.
Aš manau, kad visiems vietos po saule turi užtekti. Bet žemės ūkio ministrė šneka visaip – vieną dieną remia smulkų ūkį, kitą dieną vidutinį, trečią – jau smulkius ūkius smukdo. Ta ministrė gali tik vaikų darželiui vadovauti. Kokia čia politika – neaišku iš viso“, – kalbėjo J. Vilionis.
Kokios kainos?
Šių metų kovo vidurio duomenys rodo, jog vidutinė pieno supirkimo kaina buvo apie 20 centų už kilogramą. Tarkim, įmonė „Pieno žvaigždės“ taikė vidutinę 22 centų už pieno kilogramą kainą, „Rokiškio sūris“ – 21 centą, „Žemaitijos pienas“ – 23 centus. Žinoma, buvo ir gerokai mažesnių supirkimo kainų, tarkim, Dovainonių agroservisas vidutiniškai mokėjo vos po 10 centų už pieno kilogramą.
Kėdainietė Laima (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) primelžtą pieną veža į „Pieno žvaigždžių“ supirkimo punktą, o birželio pirmai dienai nustatyta kaina – vos 11 centų už kilogramą pieno. Taigi kur čia tas perdirbėjų ir premjero susitarimas palaikyti gegužės mėnesio kainas – lieka neaišku.
„Kiek žinome, vėliau dar labiau kainos kris, nesieks nė vienuolikos centų. Be to, staiga labai griežtai ėmė tikrinti tą pieną. Somatinių ląstelių skaičių ėmė griežtai žiūrėti, kai kurių moteriškių pieno jau nebepriims, nors anksčiau priimdavo. Po to viso sujudimo, po ūkininkų protesto labai suaktyvėjo tie jų tikrinimai griežti. O taip tai kainos kas dvi savaites krito – vis pasirašinėdavome po mažesnėmis supirkimo kainomis“, – kalbėjo ūkininkė.
Tuo tarpu parduotuvėse pieno kainos nemažėja – tos pačios įmonės „Pieno žvaigždės“ pieno kaina siekia 70 ar net 80 centų už litrą pieno.
