Socialinis darbuotojas Jaunius: nuo priklausomybės iki pagalbos kitiems
SADM nuotr.
Artėjant Lietuvos socialinių darbuotojų dienai, minimai rugsėjo 27-ąją, vis daugiau dėmesio skiriama žmonėms, kurie kasdien padeda spręsti sudėtingas socialines problemas. Vienas jų – Kėdainių pagalbos šeimai centre dirbantis socialinis darbuotojas Jaunius Sagatavičius. Jo gyvenimo istoriją, kuri liudija, kad pokyčiai yra įmanomi net ir sudėtingiausiose situacijose, nusprendė papasakoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Šiandien Jaunius dirba su priklausomybių turinčiomis šeimomis, tačiau prieš daugiau nei dešimtmetį jo gyvenimas buvo visai kitoks. Vyras neslepia, kad anuomet jį buvo galima sutikti prie prekybos centrų prašantį pinigų ne maistui, o svaigalams.
Pasak pašnekovo, būtent gydymosi nuo priklausomybės laikotarpiu jis suprato, kokią didelę reikšmę žmogaus gyvenime gali turėti socialiniai darbuotojai.
„Pats patyriau, kaip iš manęs „lipdo“ žmogų. Patyriau, kaip padeda susiformuoti vertybes, principus, savivertę, kaip priverčia patikėti savimi ir kitais. Visa tai – socialinės srities darbuotojų indėlis“, – sako Jaunius.
„Iš manęs žmogų „nulipdė“ būtent socialiniai darbuotojai“
J. Sagatavičius
Dėkingumas žmonėms, padėjusiems atsitiesti, paskatino jį pasirinkti socialinio darbo studijas ir pačiam tapti pagalbos ranką kitiems tiesiančiu specialistu. Šiuo metu jis Kėdainių pagalbos šeimai centre dirba socialinės įtraukties koordinatoriumi ir socialiniu darbuotoju, padedančiu priklausomybių problemų turinčioms šeimoms.
Paklaustas, kokios savybės svarbiausios šios profesijos atstovui, Jaunius pirmiausia mini žmogiškumą. Anot jo, būtina mokėti išklausyti, suprasti žmogaus poreikius, ieškoti būdų užmegzti ryšį, tačiau kartu gebėti brėžti ribas ir prireikus būti griežtam.
Kasdienis darbas, pasak socialinio darbuotojo, retai kada būna nuspėjamas. Kiekviena diena atneša naujų iššūkių, o svarbiausia užduotis išlieka ta pati – padėti žmogui patikėti savo galimybėmis keistis.
Didžiausiu atlygiu Jaunius vadina akimirkas, kai mato realius žmonių pokyčius. Vienas ryškiausių jo prisiminimų – darbas su jaunu žmogumi, turėjusiu didelių skolų, būsto problemų ir stokojusiu savarankiško gyvenimo įgūdžių. Per mažiau nei metus pavyko pasiekti reikšmingų pokyčių.
„Gražu žiūrėti ir gerėtis, kaip sudužęs ąsotis buvo sulipdytas“, – prisimena jis.
Net ir po darbo Jauniaus veikla išlieka susijusi su žmonėmis. Laisvalaikį jis skiria savanorystei ir visuomeninei veiklai. Vyras įsitikinęs, kad yra pasirinkęs teisingą profesinį kelią, nes kasdien jaučia pasitenkinimą žinodamas, jog prisidėjo prie teigiamų pokyčių kitų gyvenimuose.
Artėjančios profesinės šventės proga kolegoms jis linki nepamiršti džiaugtis net ir mažiausiomis pergalėmis.
„Kuo daugiau dėmesio skirkime mažiems dalykams, džiaukimės kad ir mažiausiais pokyčiais. Taip ateina didieji pasiekimai“, – sako socialinis darbuotojas.
1 Komentaras
Rašo apie buvusį narkomaną. Tokie socialiniai darbuotojai daro gėdą visai socialinių darbuotojų bendruomenei. Koks klientas norės kreiptis į tokį socialinį darbuotoją, žinodamas, kad jis anksčiau buvo narkomanas?