Raudona lemputė jau dega: Kėdainių mokyklos nyksta viena po kitos

Kėdainių rajono savivaldybės taryba po ilgų diskusijų patvirtino 2026–2030 metų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą. Tai jau antras tokio tipo planas, kuris, deja, bet duria pirštu į vieną didžiausių Kėdainių skaudulių – drastiškai mažėjantį vaikų skaičių. Mūsų tai neturėtų stebinti, kai žinome, kad pastaruoju metu vaikų gimstamumas nesiekia nė 20 per mėnesį. Tokie skaičiai bei griežta Švietimo ministerijos klasių ir mokyklų finansavimo metodika ir lemia tai, kad švietimo sistemoje bus daug pokyčių, o vėliau palies ir viskas kitas sritis. Nors rajono valdantieji šiuos pokyčius vadina kosmetiniais pakeitimais, vis dėlto faktas lieka faktu: dalis mokyklų autonomijos neteks ir taps didesnių ugdymo įstaigų padaliniais, o vienai mokyklai gresia net ir visiškas uždarymas.

Gimstamumo statistika kirto ne tik mokykloms, bet ir merui

Parengtame sprendimo projekte pateikta švietimo būklės analizė piešia niūrų, bet kraštiečiams jau gerai žinomą rajono vaizdą. Per penkerius metus Kėdainių rajono savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo beveik 5 proc., o gimstamumas per pastarąjį aštuonmetį krito drastiškai – net 39 procentais.

2016 m. rajone gimė 590 vaikų, o 2023 m. šis skaičius siekė vos 359. Tai reiškia, kad po kelerių metų pirmokų klasių rajone bus perpus mažiau.

Ši statistika ir yra stipriausias argumentas, kai kalbama apie švietimo tinklo pertvarką, kuri neišvengiamai baigsis kai kurių mokyklų uždarymu. Tačiau šie skaičiai kerta ne tik mokykloms, bet ir rajono valdantiesiems.

Rajono tarybos opozicinės demokratų frakcijos lyderis Paulius Aukštikalnis akcentavo, kad per dabartinio mero Valentino Tamulio kadenciją Kėdainiai susitraukė keturiais tūkstančiais žmonių. Ir tai nėra tik senjorai, iškeliavę Anapilin – dalis šio skaičiaus yra ir jauni žmonės, jaunos šeimos, kurie gyvenimą pasirinko kurti kituose miestuose.

„Per jūsų kadenciją – minus daugiau negu 4 000 žmonių. Ūkiškai sakant, čia kaip važiuojant automobiliu užsidega geltona variklio lemputė, tai dar nieko, bet kai jau užsidega raudona, tai jau reikia stabdyti ir galvoti kažkokį planą.

Pas mus jau kurį laiką dega ta raudona lemputė, bet nesu girdėjęs apie jokį stabilizavimo ar jaunų šeimų pritraukimo planą“, – rėžė Paulius Aukštikalnis.

Politikas pabrėžė, kad mokyklų tinklo traukimasis yra tik pasekmė, o ne priežastis. Jo teigimu, savivaldybė užsiima pasekmių administravimu, užuot sprendusi esminę problemą – kaip padaryti Kėdainius patrauklius šeimoms.

Vienai mokyklai gresia visiškas uždarymas

Patvirtintas švietimo tinklo pertvarkos planas numato keletą struktūrinių pokyčių, kurie bus įgyvendinami dviem etapais.

I etapas bus vykdomas iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jo metu Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla praras juridinio asmens statusą ir taps Akademijos gimnazijos skyriumi.

Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“ kartu su savo Aristavos skyriumi bus prijungiama prie Senamiesčio progimnazijos.

Šėtos socialinio ir ugdymo centro ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bus perkeliamos tiesiai į Šėtos gimnaziją.

II etapas, kuris vyks iki 2027 m. rugpjūčio 31 d., apims dvi ugdymo įstaigas.

Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras (KSJMC) bus suskaidytas. Suaugusiųjų klasės keliaus į Josvainių gimnaziją arba Profesinio rengimo centrą, neformalusis švietimas – į meno mokyklas, o suaugusiųjų švietimo pagalba – į Švietimo pagalbos tarnybą.

Tuo tarpu Dotnuvos pagrindinės mokyklos situacija yra skaudžiausia. Nors jos direktorius Rimantas Urbonavičius sugebėjo išsiprašyti vienerių metų „atidėjimą“, mokyklos likimas kabo ant plaukelio. Nuspręsta, kad ši ugdymo įstaiga taps Akademijos gimnazijos skyriumi iki 2027 m., tačiau su labai griežta išlyga – jei 2026 m. rugsėjo 1 d. mokinių skaičius nesieks 60 mokinių, įstaiga bus ne reorganizuojama, o tiesiog likviduojama. Politikams suabejojus, ar mokyklai pavyks surinkti 60 mokinių, R. Urbonavičius sakė, kad rizikos pasvertos ir jis bandys daryti viską, ką gali, kad mokykla nebūtų uždaryta.

„Ta rizika yra įvertinta ir mes suprantame, kad turime užtikrinti, jog mokinių tikrai užteks. Tikrai kovojome, ir psichologiškai kolektyvui yra sunku. Bet mes turime pasiruošti, kad mokytojai, išsigandę pertvarkos, nepasinaudotų išeitinėmis ir neiširtų pedagogų kolektyvas.

Jau prieš trejus metus politikai paliko mokyklą veikti ir mes įrodėme, kad galime surinkti vaikų, tai ir dabar tikrai nešu visą atsakomybę už visą bendruomenę, kad mokinių tikrai užteks“, – tarybos posėdžio metu kalbėjo R. Urbonavičius.

Švietimas – kaip buhalterinė lentelė

Tarybos narys Arūnas Kacevičius plane pasigedo ne tik analizės, bet ir vizijos. Pasak jo, savivaldybė į švietimą žvelgia kaip į buhalterinę lentelę, pamiršdama kokybinius rodiklius.

„Šis bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos planas, mano nuomone, parengtas grynai matematiniu principu. Siūloma pertvarkyti mokyklas, kuriose pastaraisiais metais daugiausia mažėjo mokinių, nesigilinant ir neatlikus išsamesnės analizės, kodėl būtent susidarė tokia situacija.

Esmė yra ne ta, kada vyks vienos ar kitos įstaigos pertvarka – šiemet ar kitais metais. Esmė yra mokymo kokybė, ilgalaikė nauda mokiniams“, – teigė Arūnas Kacevičius.

Kadangi Švietimo ministerija turi savo tvarką, pagal kurią mažiau, nei nurodyta mokinių, turinčių klasių nebefinansuoja, atsiremiama ir į finansinį klausimą. Teoriškai galima išsaugoti visas mokyklas ir visas klases, bet už jų išlaikymą mokėtų pati savivaldybė. Tačiau A. Kacevičius kėlė klausimą, ar mokyklai tapus skyriumi lėšų iš tiesų bus sutaupyta. Štai „Obelėlėje“ vieno vaiko išlaikymas kainuoja apie 7,8 tūkst. eurų, o kai kuriuose kitų mokyklų skyriuose ši suma viršija net 10 ar 13 tūkstančių.

A. Kacevičiaus nuomone, planas paruoštas paviršutiniškai, trūko konstruktyvaus dialogo su bendruomenėmis, o Nacionalinės švietimo agentūros raštai tik patvirtina, kad savivaldybė galėjo padaryti daugiau.

Opozicijos lyderė Indrė Fiodorova diskusijos metu akcentavo vieną jautriausių įstaigų – „Spindulio“ mokyklą, kuri ugdo specialiųjų poreikių vaikus. Mokyklos finansavimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar pavyksta pritraukti bent 10 proc. mokinių iš kitų savivaldybių. Jei šis rodiklis nepasiekiamas, finansinė našta krenta ant rajono biudžeto pečių, o tai gali siekti iki 780 tūkst. eurų per metus.

Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė tikino, kad darbas vyksta, kad bus bandoma pritraukti mokinių iš kitų savivaldybių: „Tiesiog iš anksto turime tam ruoštis, bendradarbiauti su kitomis savivaldybėmis ir, esant poreikiui, iš kitų savivaldybių, turinčių vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais, pritraukti į „Spindulio“ mokyklą.

Kito varianto nėra, nereikia laukti rugpjūčio pabaigos, rugsėjo pradžios, tiesiog jau reikia dirbti dabar, tai kas ir yra daroma iš mokyklos pusės.“

„Mes vis dar bandom apsimesti, kad viskas gerai“

Posėdžio metu vyko ir diskusija apie tai, ar politikai išvis yra sąžiningi prieš rinkėjus ir pačius save. Konservatorius Kęstas Šlama priminė, kad Švietimo taryba (ekspertinis organas) pasisakė už dar radikalesnį planą, nes mato dramatišką situaciją kaimo vietovėse, kur klasėse lieka po 4–5 vaikus.

„Vadinasi, jie mato, kad situacija yra gerokai dramatiškesnė, negu mes bandom išlaviruoti ir su savo švelniu planu dar vis važiuoti, įvertindami kaip politikai rinkiminius vėjus ir artėjančias datas, neprisiimti atsakomybės tiems veiksmams, kurie yra neišvengiami“, – sakė K. Šlama.

Vėliau pasisakydamas jis pridūrė itin skaudų pastebėjimą apie ugdymo kokybę. Įgyvendinus pertvarką, 3-uose kaimo skyriuose bus leidžiama turėti po vieną jungtinę pradinio ugdymo klasę – Akademijos gimnazijos Miegėnų skyriuje, Akademijos gimnazijos Surviliškio V. Svirskio skyriuje ir Šėtos gimnazijos Truskavos skyriuje: „Aš klausiau ir mokyklos vieno vadovo, ir kolegų tarybos narių, nei vienas neatsakė, kad siųstų savo vaikus mokytis į jungtines klases. Deja, šis planas šitos problemos nesprendžia. Todėl mes jo nepalaikysime“.

K. Šlamos nuomone, atidėliojimas yra prarasti metai vaikams, kurie kaimiškose vietovėse negauna tokių pačių galimybių, kaip miesto vaikai.

Savivaldybė bankrutuos, jei pati bandys išlaikyti klases

Meras Valentinas Tamulis ir jį palaikantys nariai, tokie kaip Jonas Talmantas ar Saulius Grinkevičius, laikėsi pozicijos, kad savivaldybės pateiktas Švietimo pertvarkos planas yra geriausia, ką pavyko pasiekti derinant ministerijos reikalavimus ir bendruomenių prašymus.

Meras pabrėžė, kad savivaldybė negali ignoruoti finansų.

„Jei nelieka tų vaikų skaičiaus, tai iš karto viskas gula ant savivaldybės pečių. Priverčia mus, nes kitaip mes kaip savivaldybė, bankrutuosim finansiškai, nes nesugebėsim išsilaikyti mokyklų ir klasių“, – kalbėjo meras.

Tarybos narys liberalas Virmantas Pikelis planą apskritai pavadino tik „kosmetiniu“ ir įspėjo bendruomenes, kad ateityje laukia dar sunkesni sprendimai.

Po ilgų ir emocingų debatų planas buvo patvirtintas. Surviliškio ir Vilainių bendruomenės jau šį rudenį pajus pokyčius, o Dotnuvos mokykla stoja į kovą už išlikimą, kur kiekvienas vaikas bus aukso vertės.

Tačiau pagrindinė problema išlieka – kol Kėdainiai netaps vieta, kurioje jaunos šeimos nori kurti ateitį, joks mokyklų tinklo planas nesugebės užpildyti tuščių klasių ir sustabdyti „raudonos lemputės“ mirksėjimo savivaldybės prietaisų skydelyje.