Kol gyventojai skaičiuoja nuostolius, valdžia problemos nemato

Lietuvos sodus ir daržus jau ne vienerius metus siaubia tyli, bet negailestinga invazija. Ispaninis arionas, dar žinomas kaip luzitaninis arionas arba tiesiog invazinis šliužas, tapo tikru galvos skausmu gyventojams, kurie nelygioje kovoje su šiuo kenkėju praranda savo derlių ir gėlynus. Kol žmonės griebiasi visų įmanomų priemonių – nuo rinkimo rankomis iki savadarbių gaudyklių – valdžios institucijų reakcija ilgą laiką buvo vangi. Pagaliau problemai pasiekus nacionalinį mastą, Aplinkos ministerija prabilo apie centralizuotą kovos planą, tačiau Kėdainių rajone situacija primena tragikomišką spektaklį: gyventojai skęsta šliužų jūroje, o vietos valdžia teigia, kad problema… ne tokia jau ir didelė. Tokio valdžios abejingumo neapsikentę opozicijos atstovai kreipėsi ir į merą, ir į rajono tarybą ragindami imtis skubių ir neatidėliotinų šios bėdos sprendimų, tačiau vietoj skubių sprendimų eilinį kartą sulaukė viešo valdančiųjų puolimo.

Tyli invazija, kurią valdžia pražiūrėjo

Ispaninis šliužas – viena agresyviausių invazinių rūšių Europoje. Jis ne tik godžiai naikina daržoves, uogas ir dekoratyvinius augalus, bet ir išstumia vietines rūšis, taip kenkdamas biologinei įvairovei. Didžiausia problema ta, kad šie kenkėjai puikiai veisiasi apleistose, nenaudojamose teritorijose, ypač nekultivuojamose valstybinėse žemėse, pamiškėse – vietose, kurių privatūs asmenys kontroliuoti negali. Būtent iš čia jie nesustabdomai plinta į privačius sklypus.

Nors specialistai, kaip Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Grita Skujienė, ne kartą yra įspėję apie šliužų keliamą grėsmę, o Aplinkos ministerija pagaliau įtraukė juos į prioritetinių naikinamų rūšių sąrašą, Kėdainių rajono gyventojai iki šiol jautėsi palikti vieni. Ir kai pagaliau atsirado viltis sulaukti pagalbos, jie susidūrė su netikėta siena – vietos valdžios abejingumu.

Demokratų šauksmas tyruose ir pašaipi reakcija

Matydami augančią problemą ir gyventojų neviltį, Kėdainių rajono tarybos nariai iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos – Paulius Aukštikalnis, Arūnas Kacevičius ir Alfredas Hofmanas – kreipėsi į rajono merą, reikalaudami imtis realių veiksmų. Jų rašte aiškiai išdėstyta problemos esmė ir konkretūs siūlymai.

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pasiūlė išsiaiškinti invazinių šliužų išplitimo mastą rajone, bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis, siekiant gauti metodinę pagalbą,

dalyvauti ES finansuojamuose projektuose ir/arba skirti savivaldybės lėšų naikinimo priemonėms įsigyti, organizuoti informacinę kampaniją gyventojams apie šliužų naikinimo būdus bei numatyti centralizuotas surinktų šliužų utilizavimo vietas.

Demokratai pabrėžė, kad nuo 2025 metų startuoja ES finansuojamas projektas „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“, kuriame galės dalyvauti tiek savivaldybės, tiek privatūs asmenys. Tačiau norint gauti finansavimą, būtina turėti realų problemos masto įvertinimą – tai, ką ir siūloma pradėti daryti nedelsiant.

Vietoj konstruktyvios diskusijos, šis kreipimasis sulaukė pašaipos. Liberalams palankioje ir  politiko Sauliaus Grinkevičiaus įmonės valdomoje Kėdainių rajono žiniasklaidos priemonėje  netrukus pasirodė straipsnis, kuriame demokratų siekis padėti gyventojams buvo pavaizduotas niekinamai, tarsi tai būtų menkavertė ir juokinga problema.

Liberalų atstovės ramybė: „Nieko keliančio nerimą nematau“

Į demokratų raštą sureagavo tarybos narė, liberalė Sandra Barzdienė. Jos atsakymas nustebino ramybe ir pasitikėjimu oficialia, tačiau, kaip paaiškėjo, menkai pildoma statistika.

„Peržiūrėjau invazinių rūšių informacinėje (INVA) sistemoje esančius duomenis, nieko keliančio nerimą sistemoje nematau“, – teigė S. Barzdienė. Ji aiškino, kad savivaldybė naudoja nacionalinę INVA sistemą, prižiūri viešąsias erdves ir yra išdalinusi kompostavimo dėžes, o pagal INVA duomenis, „Kėdainių rajone 2024–2025 m. nebuvo fiksuotas itin didelio masto ar nekontroliuojamas šliužų populiacijos augimas.“

„Gal galėtų kolegos patikslinti kuo remiantis identifikuojama problema?“ – retoriškai klausė liberalė, tarsi gyventojų skundai socialiniuose tinkluose ir kibirais renkami kenkėjai neegzistuotų.

Ar valdžia suvokia, kaip veikia informacinės sistemos?

Toks formalus ir nuo realybės atitrūkęs atsakymas išprovokavo aštrų Pauliaus Aukštikalnio atsaką, kuriame jis tiesiai šviesiai išdėstė, kodėl S. Barzdienės argumentai yra klaidinantys.

„Jūsų pastabos rodo, kad kaip tarybos narė esate prastai informuota apie aktualijas, bei nesuvokiate informacinės sklaidos subtilybių, – pradėjo P. Aukštikalnis ir atkreipė dėmesį į esminį dalyką, – ar suvokiate, kad INVA sistema priklauso nuo aktyvaus gyventojų įsitraukimo? Ar suvokiate, kad ją užpildo tik tie, kurie žino, kad tokia sistema apskritai egzistuoja? Pasakykite man, kaip gyventojai galėjo registruoti INVA sistemoje, kai jie apie tai nežinojo ir nebuvo savivaldybės raginami apie tai pranešti?“

Anot P. Aukštikalnio, būtent savivaldybės delsimas ir informacijos stoka lėmė tai, kad oficiali statistika yra tuščia.

Gyventojai tiesiog nežinojo, kad gali ir turi pranešti apie šliužų židinius. Kaip įrodymą jis pateikė faktą, kad tik po demokratų kreipimosi, liepos 31 d., savivaldybė pagaliau išplatino pirmąjį pranešimą, raginantį registruoti šliužus.

„Mūsų iniciatyva siekiama laiku suaktyvinti gyventojų pranešimus ir sutelkti resursus, kad vėliau nereikėtų skubiai gesinti įsiplieskusios problemos,“ – aiškino P. Aukštikalnis, primindamas skaudžią Sosnovskio barščių pamoką, kai ilgus metus ignoruota problema virto sunkiai suvaldoma ir brangiai kainuojančia nelaime.

Ateitis miglota: ar Kėdainiai spės į traukinį?

Kol politikai ginčijasi, ispaniniai arionai dauginasi. Šilta žiema ir lietingas pavasaris sudarė idealias sąlygas jų populiacijos ekstremaliam augimui. Socialiniuose tinkluose kėdainiečiai dalijasi nuotraukomis, kuriose matyti šimtai šliužų, surinktų rankomis, apibarstytų druska, sukarpytų, sugaudytų alaus gaudyklėse. Gyventojai dažnai sakosi tiesiog nebežinantys, ką daryti, nes nuodingosios granulės, kurios yra pakankamai veiksmingos, dažnam yra sunkiai įperkamos.

Nacionaliniu lygmeniu jau ruošiamasi koordinuotai kovai. Aplinkos ministerija planuoja, kad 2025–2029 m. vyksiantis projektas leis gauti paramą ne tik savivaldybėms, bet ir privatiems asmenims – kompensacijas už įsigytas naikinimo priemones ar paslaugas.

Tačiau tam, kad Kėdainių rajonas galėtų pretenduoti į šias lėšas, būtina turėti realų paplitimo žemėlapį.

Šiandien Kėdainiuose matome didžiulį atotrūkį tarp realybės gyventojų daržuose ir statistikos valdininkų stalčiuose. Kyla esminis klausimas: ar rajono valdžia išgirs savo gyventojų balsą ir imsis proaktyvių veiksmų, ar toliau slėpsis už formalių atsakymų ir tuščių grafikų, kol problema taps nebesuvaldoma? Gyventojų kantrybė senka, o šliužai laukti tikrai nesiruošia.