In Memoriam Mokytoja Teklė Ritikaitė-Balsevičienė (1930-06-11–2025-07-05)
Teklė Ritikaitė-Balsevičienė./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Prieš pat Valstybės dieną, liepos 5-osios vakarą, eidama 96-uosius metus, apsupta savo dukrų Dalios ir Ritos meilės, į Amžinybę iškeliavo mūsų krašto šviesuolė, istorijos saugotoja, mokytoja – Teklė Ritikaitė-Balsevičienė.
Tai buvo kukli, rami, ori ypatingos šviesos ir pašaukimo moteris, kuri visą savo gyvenimą paskyrė švietimui, gimtajam kraštui ir istorinės atminties išsaugojimui. Daugeliui mūsų krašto žmonių žinoma kaip nuoširdi, svetinga, itin jautri ir praeičiai pagarbi asmenybė, Teklė Ritikaitė-Balsevičienė pelnė savo šeimos, draugų, mokinių, kaimynų ir visos bendruomenės pagarbą bei meilę.
Būdama pradinių klasių mokytoja, Teklė ne tik ugdė jaunuosius savo krašto piliečius, bet ir su neblėstančiu atsidavimu rinko istorinius liudijimus, rašė, liudijo ir statė atminties ženklus. Ji parašė penkias reikšmingas knygas apie Gudžiūnų, Ažytėnų ir Krakių krašto gyvenimą, žmones, istoriją, apie mokytojos gyvenimą. Jos iniciatyva iškilo penkios skulptūros ir paminklai, tapę gyvąja mūsų tautinės atminties dalimi.
Labai ryškus ir įsiminęs Teklės gyvenimo darbas – Nepriklausomybės pradžioje kartu su vyru Jonu ir gudžiūniškiais iškasti, surinkti, išplauti ir garbingai palaidoti Gudžiūnų apylinkėse bet kaip šalia fermų buvę užkasti nužudytų partizanų palaikai. Teklė savo rankomis plovė partizanų kaulus Dotnuvėlės upelyje ir visi kartu ruošė juos paskutinei kelionei 1991-ųjų metų rugsėjo 15-ąją – taip, kaip dera didvyriams. Šis nepaprastas pasiryžimas, drąsa ir pagarba žuvusiems už Tėvynę iki šiol jaudina daugelį.
„Jie taip mylėjo Lietuvą, kad mes dėl jų turime viską padaryti“, – nesureikšmindama savęs sakė Teklė. Jos gyvenime ir atmintyje – pokaris, sunkumai, laisvės kaina, žmonių drąsa, skausmas ir didelė viltis, džiaugsmas dėl Nepriklausomos Lietuvos. Ji kalbėdavo lyg muzikuodama – jautriai, tiksliai, nepalikdama užmaršty nė menkiausios detalės.
Net ir būdama garbaus amžiaus, Akademijos miestelyje gyvenusi Teklė iki paskutinės dienos rūpinosi istorinės tiesos išsaugojimu. Asmeniškai pažinojusi partizaną Pranciškų Prusaitį-Lapę dalyvavo iškilmingoje jo palaikų laidojimo ceremonijoje.
Atsisveikiname su giliu liūdesiu ir didžiausia pagarba bei dėkingumu. Teklės gyvenimas buvo skirtas ne sau, bet kitiems. Tiems, kurie kovojo, kurie tikėjo, kurie mokėsi, kūrė ir dirbo Lietuvai. Ji paliko mums ne tik knygas ir paminklus – ji paliko atsakomybės, šviesos ir meilės Tėvynei pavyzdį.
Velionė bus pašarvota liepos 7 d. 13 val. Akademijoje, V. Ruokio g. 1. Šv. Mišios už Teklę Ritikaitę-Balsevičienę bus aukojamos liepos 8 d. 10 val. Dotnuvos bažnyčioje. Karstas išnešamas liepos 8 d. 13 val. Laidotuvės vyks Gėlainių kapinėse.
