Skip to content

Kaip veikia sraigtinio kompresoriaus aušinimo sistema?

 Kaip veikia sraigtinio kompresoriaus aušinimo sistema?

Sraigtiniai kompresoriai – tai ne tik galingas suslėgto oro šaltinis, bet ir įrenginys, kurio veikimo metu generuojamas labai didelis šilumos kiekis. Dėl trinties tarp besisukančių sraigtų, alyvos cirkuliacijos ir aukšto suslėgto oro slėgio kompresoriaus viduje temperatūra gali pasiekti net 80–100 °C, o kai kuriais atvejais – dar daugiau. Būtent todėl aušinimo sistema yra neatsiejama šio tipo kompresorių dalis. Be efektyvios aušinimo sistemos, net ir brangiausias kompresorius perkaistų ir sugestų vos per kelias valandas. Kaip veikia ši sistema? Kokios jos dalys svarbiausios? Ir ką daryti, kad ji veiktų sklandžiai visą eksploatacijos laikotarpį?

Kodėl sraigtiniams kompresoriams reikia aušinimo?

Aušinimo sistema reikalinga tam, kad būtų palaikoma optimali darbinė temperatūra. Jei kompresorius dirbtų per karštai alyva greitai prarastų savo tepamąsias savybes, susidėvėtų guoliai, sumažėtų suslėgto oro kokybė, atsirastų mechaniniai įtrūkimai. Be to, šiluma turi būti pašalinama ne tik nuo variklio, bet ir nuo sraigtų, alyvos ir net oro prieš jam patenkant į sistemą.

Inžinierius Kęstutis Ramanauskas iš pažymi, kad aušinimo sistema yra „kompresoriaus plaučiai“: „Jei kvėpavimas nevyktų laisvai – visas organizmas pradeda streikuoti. Lygiai taip ir čia, jeigu aušinimas neveikia tiksliai, kenčia visos kitos kompresoriaus dalys“.

Kaip veikia aušinimo sistema?

Dauguma pramoninių sraigtinių kompresorių naudoja alyvos aušinimo sistemą, o kai kurie – papildomai ir oro aušinimą. Pagrindiniai veikimo etapai atrodo taip:

  1. Šiluma išsiskiria sraigtų bloko viduje, kuriame besisukantys sraigtai suspaudžia orą. Ši šiluma perduodama alyvai, kuri cirkuliuoja sistemoje.
  2. Alyva nukreipiama į šilumokaitį (radiatorių), kur šiluma pašalinama į aplinką. Tai gali būti atliekama oro ar vandens pagalba (priklausomai nuo modelio).
  3. Ventiliatorius užtikrina oro cirkuliaciją, padeda atvėsinti alyvą ar orą einantį per radiatorių.
  4. Atvėsinta alyva grįžta į sistemą, pasiruošusi vėl sugeria šilumą iš sraigtų bloko.

Kai kurie kompresoriai turi papildomus oro aušinimo radiatorius, kurie atvėsina suslėgtą orą prieš jam patenkant į rezervuarą ar vartotojo įrangą. Tai padeda sumažinti drėgmę, padidinti oro kokybę ir apsaugoti įrankius.

Dažniausios aušinimo sistemos problemos

Viena iš pagrindinių problemų – dulkės ir nešvarumai, kurie užkemša radiatorius. Kai aušinimo elementai užsiteršia šiluma nebepasišalina efektyviai ir sistema pradeda kaisti. Dažnas simptomas – kompresoriaus darbo ciklų sutrumpėjimas, per ankstyvas išsijungimas arba net automatinis sustabdymas dėl temperatūros viršijimo.

Kita dažna problema – aušinimo ventiliatoriaus gedimas. Jei ventiliatorius nesisuka ar sukasi per lėtai, radiatorių darbas praranda prasmę, karštis tiesiog kaupiasi. Taip pat svarbu stebėti alyvos lygį, nes per mažas kiekis reiškia, kad mažėja šilumos perdavimas nuo sraigtų.

Technikos specialistas Dainius Baronas teigia, kad „per didelis karštis – tylus žudikas“: „Temperatūra kyla nepastebimai. Vartotojas galvoja, kad viskas veikia puikiai, o tada vieną dieną įrenginys tiesiog išsijungia. Radiatorius apdulkėjęs, ventiliatorius vos gyvas, o alyva seniai perdegusi“.

Kaip užtikrinti sklandų aušinimą?

Svarbiausias žingsnis – reguliarus techninis aptarnavimas. Jei kompresorius dirba kasdien aušinimo sistema turėtų būti tikrinama bent kas 3–6 mėnesius. Tai apima radiatorių valymą, ventiliatoriaus veikimo tikrinimą, alyvos keitimą ir aušinimo skysčio (jei naudojamas) lygio stebėjimą.

Svarbu ir kompresoriaus aplinka. Patalpa, kurioje jis stovi, turi būti švari, vėdinama, be tiesioginės saulės ir dulkių. Verta įrengti papildomą filtravimą arba atskirą oro tiekimą, ypač jei įrenginys veikia gamybos ceche.

Sraigtinio kompresoriaus aušinimo sistema – tai nematomas, bet svarbus veikimo mechanizmas, kuris tiesiogiai lemia įrenginio ilgaamžiškumą. Nesvarbu, ar naudojate kompresorių kiekvieną dieną, ar tik kartą per savaitę – be efektyvios šilumos kontrolės jis ilgai netarnaus.

Kaip apibendrina inžinierius Kęstutis Ramanauskas: „Kompresorius be aušinimo – kaip automobilis be radiatoriaus. Gal važiuos, bet neilgai. O tada remontas kainuos kur kas daugiau nei reguliari priežiūra“.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video