Ugniagesius iškvietė nepagrįstai
Ugniagesiai sulaukia ir nepagrįstų iškvietimų./ Asociatyvi „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Vakar, praėjus 15 minučių po vidurdienio, ugniagesiams gelbėtojams teko skubėti į Pašilius. Jie gavo pranešimą, kad Teisiojoje gatvėje esančiame gyvenamajame name jaučiamas dūmų kvapas. Nuvykę nurodytu adresu, ugniagesiai apžiūrėjo pastatą, tačiau jokių gaisro požymių jame neaptiko – nei dūmų, nei ugnies, nei perkaitusių įrenginių.
Po detalaus patikrinimo paaiškėjo, kad pavojus negresia. Iškvietimas pripažintas kaip nepagrįstas.
Vis dėlto ugniagesiai džiaugiasi gyventojų budrumu – geriau klysti, nei praleisti realų pavojų.
Už nepagrįstą specialiųjų tarnybų – įskaitant ugniagesių gelbėtojų – iškvietimą Lietuvoje yra numatyta administracinė atsakomybė, o tam tikrais atvejais, ypač jei tokiais veiksmais padaroma žala ar kyla pavojus, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 493 straipsnis nustato, kad tas, kas be reikalo pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nelaimę ar įvykį, kurio atžvilgiu gali būti iškviestos specialiosios tarnybos, užtraukia baudą nuo 90 iki 200 eurų. Pakartotinis ar piktybiškas nusižengimas gali užtraukti didesnę baudą – iki 300 eurų.
Atsakomybė paprastai netaikoma, jei žmogus sąžiningai klydo ar pranešė apie situaciją, kuri atrodė kaip pavojinga (pavyzdžiui, dūmų kvapas, nors gaisro nėra), ir veikė geranoriškai.
Tokiais atvejais iškvietimas dažniausiai nepripažįstamas kaip nusižengimas, net jei grėsmė nepasitvirtina.
Nepagrįstu iškvietimu laikoma situacija, kai:
- sąmoningai melagingai pranešama apie nelaimę ar pavojų (pavyzdžiui, pramogai, kerštui ar siekiant suklaidinti);
- pranešimas pateikiamas be jokio realaus pagrindo, kai žmogus galėjo ir turėjo įsitikinti, kad pavojaus nėra;
- sukeliami bereikalingi tarnybų veiksmai, gaištamas jų laikas ir galimai užlaikomas reagavimas į tikrus įvykius.
