„Skaniausių Lietuvos miestų“ žemėlapyje puikuojasi ir Kėdainiai
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Panevėžys garsus ne tik Čičinsko kepsniu, Kėdainiai – ne tik Kėdainių blynais, Raseiniai – ne tik Viduklės koldūnais, Trakai – ne tik kibinais, o Telšiuose skanaujami ne tik žemaičių blynai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais pristato patiekalų, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį „Skaniausi Lietuvos miestai“. Jis skirtas visiems vietiniams turistams, kurie neįsivaizduoja kelionių po Lietuvą be ragavimo ir regioninės virtuvės atradimų. Šiame žemėlapyje atsidūrė 51 šalies savivaldybė iš 60-ies. Čia rasite ir Kėdainius.
Žemėlapyje pristatė išskirtiniausius patiekalus, gėrimus
Grobas, kakorai, kleckai, juodas sūris, valgomi paveikslai, košeriniai ar agurkiniai ledai, atominė pica… Tai – tik dalis skonių 51 Lietuvos savivaldybėje, pristačiusioje išskirtiniausius patiekalus, gėrimus arba valgomas lauktuves.
Teminiame žemėlapyje – ne tik istorinės virtuvės pavyzdžiai, turintys ilgas tradicijas, kulinarinis paveldas, bet ir kūrybiški bei žaismingi pasiūlymai gurmanams, kuriems keliaujant neduoda ramybės klausimas „O kur čia pavalgyti?“. Nuo šiol lankomas vietoves identifikuoti padės ir ragavimo patirtys vietos kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose.
Pavyzdžiui, su kraupia miesto legenda susijusios budelio sriubos galite paragauti tik Skuode, ir niekur kitur. Mineraliniu vandeniu praturtintas ledų kokteilis arba šaltibarščiai tiekiami tik mineralais garsėjančiame Birštono kurorte.
Kėdainių blynus tikrai yra girdėjęs ne vienas. O štai kokia jų istorija? Pagal vieną iš versijų, būtent vienoje Kėdainių gamykloje dirbusi moteris sugalvojo bulvinius blynus įdaryti mėsos faršu, kad būtų sočiau.
Agurkų krašte Kėdainiuose galite paskanauti ir agurkinių ledų bei išbandyti agurkinių ledinukų iš šaltyje džiovintų kėdainietiškų agurkų.
Alaus krašte Biržuose garuoja ne tik alaus sriuba, bet ir gaminamas pirmasis pasaulyje šokoladas ne iš kakavos pupelių, o gilių. Pasvalį garsina patiekalai iš krekenų, Radviliškį – šeivamedžio limonadas, o Rokiškį – atgimusios „karvutės“.
Lankymasis restoranuose ir kavinėse – pagrindinė kelionių po Lietuvą veikla
Pagal VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ pernai atliktą Vietinio turizmo tyrimą, net 39 proc. respondentų lankymąsi restoranuose bei kavinėse laiko pagrindine kelionių po Lietuvą veikla. 13 proc. keliaudami labiausiai nori išbandyti naujus skonius, patiekalus, o kas aštuntas – paragauti tradicinių to krašto virtuvės patiekalų.
Maistui ir gėrimams vidutiniškai lietuviai keliaudami išleidžia 24 proc. visos kelionės po Lietuvą išlaidų, t.y. apie 39 Eur. Kaip kelionės metu nepatenkintą gastronominį lūkestį 13 proc. vietinių turistų nurodė informacijos apie maitinimo įstaigas trūkumą, ypač apie lankomo regiono (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, kt.) virtuvės patiekalus.
Tai ir paskatino GASTROliavimo gido Nr. 2 „Skaniausi Lietuvos miestai“ sudarymą. Jį galite rasti ČIA.
Nauji terminai
Beje, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ žodžių žaismo pagrindu sukurti ir pradėti vartoti terminai „GASTROlės“ bei „GASTROliuoti“ buvo įtraukti į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną kaip žodžiai, apibūdinantys keliavimą ieškant degustacinių patirčių.
