Mokyklų reitingai: jų (ne)pozityvumo vertinimas mokyklų vadovų požiūriu
G. Minelgaitės-Dautorės/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Prof. hab. dr. Vilija Targamadzė
Nuaidėjo skelbti mokyklų reitingai – tarsi jų aptarimas aprimo žiniasklaidoje, bet atgarsis vis tiek liko. O ir vertinimai gan įvairūs… Apie „Reitingų“ žurnale skelbtų reitingų patikimumą jau rašiau. Tik dar kartą primenu – jei reitingai yra metodologiniu požiūriu korektiški, tai gali būti net naudinga, tačiau, deja, to dar nėra.
Man kirbėjo mintis: O kaip reitingus vertina mokyklų vadovai? Todėl 2024 m. gruodžio mėn. atlikau mokyklų vadovų nuomonių apklausą. Pasirinktas kokybinis tyrimas, informantai atrinkti pagal keturis kriterijus – darbo stažas ne mažiau treji metai, edukologijos mokslų daktaras arba magistras, mokyklos tipas (gimnazija, pagrindinė mokykla, progimnazija) ir mokyklos vieta (didieji miestai, mažesni miestai, kaimiška vietovė) (trys informantai iš dvylikos neatsakė). Anketoje buvo trys klausimai. Aptarsiu du:
- Kokį, Jūsų nuomone, teigiamą poveikį turi „Reitingų“ žurnale skelbiami reitingai? Išvardinkite bent tris poveikio pavyzdžius. Savo atsakymus pagrįskite.
- Kokį Jūsų nuomone neigiamą poveikį turi „Reitingų“ žurnale skelbiami reitingai? Išvardinkite bent tris poveikio pavyzdžius. Savo atsakymus pagrįskite.
Pateiksiu tik išskirtinius ir skirtingus informantų atsakymus (pagal subkategorijas. Kategorija buvo suformuluota klausimo turininėje erdvėje), kurie iš tiesų verčia susimąstyti.*
Pirmas klausimas. Tik vienas informantas teigė, kad:
„Teigiamas „Reitingų“ poveikis Lietuvos švietimui yra tai, kad jie yra beveik vieninteliai „ekspertai“ pateikiantys didžiajai švietimo bendruomenės daliai priimtinas įžvalgas. Galiu kalbėti apie mūsų gimnazijos patirtį:
1.1. Visada su pedagogais pasitikriname savo darbo rezultatus pagal „Reitingų“ įžvalgas, kritiškai įsivertiname aplinkybes, kurių įtakoje veikėme. Visada patys įsivertiname, kiek mokyklų, kurių VBE rezultatai geri, buvo abiturientų, kokia dalis jų laikė vieną ar kitą VBE, koks procentas abiturientų įstojo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas.
1.2. Pamatę, kad viena ar kita ugdymo įstaiga „Reitinguose“ įvertinama, kaip pažangi mokykla, ieškome kontaktų, kad galėtume su tokiomis ugdymo įstaigomis susitikti ir pasidaliname sėkmės istorijomis. „Reitinguose“ būna straipsnių, kur mokyklos dalinasi savo pažangia patirtimi – straipsniuose pateikiama informaciją analizuojame, aptariame su Metodine taryba ar visais pedagogais.
1.3. „Reitingai“ – lyg sėkmės ir darbo kokybės kriterijus; stengiamės, kad būtume „pastebėti“ kaip pažangi mokykla – tai mokyklos bendruomenės motyvavimo priemonė.“
Taigi, įžvelgiamas pozityvus postūmis gimnazijos bendruomenei pergalvoti reitingų įvertinimus ir, be jokios abejonės, pasigendama kitų tyrimų, vertinimų ir pan.
Kiti atsakymai į pirmą klausimą turinio prasme neatitinka pateiktų reitingų pozityvaus vertinimo. Pavyzdžiui:
– „Teigiamo poveikio bendrojo ugdymo mokykloms neįžvelgiu. Kad ir kaip analizuotum pateiktus skaičius, galiausiai vis tiek prieini išvados, kad „sureitinguotas“ mokyklų vaizdas yra iškreiptas. Vadinasi, ir informacija visuomenei pateikiama neobjektyvi.“
– „Nematau jokio teigiamo poveikio. Tiesiog komercija ir verslas. Ne privačių žurnalų kompetencija ir reikalas nustatinėti valstybinių mokyklų mokymo kokybę. Tam yra valstybinės institucijos, steigėjas, išorės vertinimo mechanizmas.“
Į antrą klausimą atsakymai buvo įvairesni. Jei teigiamą poveikį nurodė dalis informantų, tai visi informantai įžvelgė reitingų neigiamą poveikį. Juos galima suskirstyti į vaikų atranką, orientavimąsi į akademinius pasiekimus ir klaidinimą, kad galima greitai pasiekti reitingų aukštumų, nekorektišką reitingavimą. Pavyzdžiai**:
– „Reitingavimas stipriai skatina mokyklas atsikratyti nepatogių vaikų. Ypač tai matyti stebint atvejus iš artimesnės perspektyvos (rajono mastu). Ir šis procesas gana aktyvus ir išplitęs, taip pat stipriai maskuojamas. Jis visiškai nedera su mokyklos misija, paskirtimi ir apskritai švietimo politika.“
– „Reitingavimas skatina ruošti mokinį tik pažymiui ir puikiam VBE rezultatui, nes mokyklos garbinamos tik už 100-ukus ir linčiuojamos už prastus rezultatus, net jei dirba su sunkaus SEK-o ar SUP vaikais.“
– „Reitingavimas suponuoja visuomenę ir politikus klaidinančią mintį, kad švietime esminių pokyčių, rezultatų galima pasiekti per labai trumpą laiką – 1-erius ar 2-ejus metus. Tokią išvada perša mokyklų šuoliai „reitinguose“. Tuomet griebiamasi vienkartinių akcijų, užuot sistemingai investavus į tvarius ir ilgalaikius problemų sprendinius. Mokyklos verčiamos rašyti „gerinimo“ planus, mokytojai jaučia spaudimą ir yra priversti blaškytis bei skubėti. Galiausiai greiti sprendimai pavirsta į žemų gebėjimų mokinių „nupurtymą“ nuo, pvz. matematikos, chemijos ar kt. VBE. Bijodami prasto rezultato, atimame iš vaikų galimybę pabandyti. Atėmę šią galimybę (pvz. laikyti matematikos VBE), atimame ir perspektyvą studijuoti, pvz. kolegijoje, tuo atveju, jei visgi pasisektų brandos egzamine.“
– „Ne visada nuoseklūs ir iš anksto aptarti, mokykloms žinomi vertinimo kriterijai nustebina netikėtumu.“; „Mokyklos savo kontekstu (plačiąja prasme) nelyginamos, tai nei pramonės įstaigos, nei prekybos centrai. Kontekstas, tradicijos yra skirtingi. Todėl niekaip negalima lyginti, nors ir suprantamus ir tarsi palyginamus dalykus (pvz. egzaminų rezultatus).“
Apibendrinant galima teigti, kad informantai mato neigiamą reitingų poveikį ir atkreipia dėmesį į mokyklos veiklos objektyvaus vertinimo stoką. Ir tai suprantama, nes mokyklų veiklos kontekstas yra savitas, o ir nepakankamai aiškūs pasirinkti tik trys vertinimo kriterijai: akademiniai pasiekimai, abiturientų stojimo rezultatai, verslumo ugdymas bei skatinimas (Reitingai, 2024, 22). Dar daugiau neaiškumų kyla dėl vertinimo. Pavyzdžiui, trečiasis sunkiai suprantamas – nurodytas mokyklų sąrašas „Verslumo srityje didžiausią aktyvumą ir proveržį per pastaruosius trejus metus parodžiusios Lietuvos mokyklos“. ( Šaltinis: Lietuvos Junior Achievement“ (Reitingai, 2024, 25)). Čia jau kiekvienam aišku, kad ne visos mokyklos dalyvauja Lietuvos Junior Achievement organizuojamose veiklose ir bus jų sąraše.
Be jokios abejonės, Reitingų žurnale paskelbti reitingai turi kai kurioms visuomenės grupėms ar atskiriems jos nariams poveikį vienos ar kitos mokyklos vertinimui, tačiau derėtų į tokį reitingavimą žvelgti gan atsargiai, o reitinguotojams pagaliau parengti korektišką reitingavimo sistemą. Bet tai jau jų profesionalumo reikalas. Ir nedera pamiršti, kad kai kurios privačios organizacijos juk siekia ir atitinkamos naudos, tad jau čia gal dera ir sustoti.
*Atsakymai pateikiami netaisyti nei kalbiniu, nei turininiu požiūriu.
** Dėl didelės apimties pateikiama po vieną arba du pavyzdžius.
