Nesibaigiančios Kalėdos: auksarankė kėdainietė puošnias eglutes kuria visus metus (FOTOGALERIJA)

Susipažinkite – „Kukli spanguolytė“, „Šacherezados Kalėdos“, „Kalėdos Venecijoje“, „Močiutės riešutinė“, „Voverių šventė“, „Kalėdinė arbata“ ir dar keliolika kitų. Tokiais autorės mintis įprasminančiais vardais apdovanotos auksarankės kėdainietės Zitos KAUNIETIENĖS kuriamos kalėdinės dekoratyvinės eglutės, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje eksponuojamoje parodoje skleidžiančios jaukią, stebuklų nuojautos kupiną šventinę dvasią.

Kaunietė pamilo Kėdainius

Kaune užaugusi Zita jau beveik 40 metų savo namais vadina Kėdainius.

„Čia atvažiavome labai jauni, brolio pakviesti, – pasakoja parodos autorė. – Galvojome trumpam, bet pasilikome. Nors Kaunas ir gimtasis miestas, tačiau grįžti ten gyventi nesinorėjo.“

Daugelis kraštiečių turgavietėje prekiaujančią Zitą puikiai pažįsta, tačiau jos kūrybinis talentas staigmena tapo net patiems artimiausiems.

„Kai pradėjau artimiesiems ir draugams dovanoti savo sukurtas eglutes, daugelis nustebo, – šypsosi Zita. – Nors įvairius rankdarbius mėgau visada: mezgiau, siuvinėjau, nėriau vąšeliu.

O idėja sukurti eglutę kilo visai netikėtai. Prieš tai gamindavau mažulyčius inkilėlius, beržo tošies stogeliais – kaip žaisliukus papuošti Kalėdų eglutę ar Velykų medį. Į rankas papuolė nuo pagalvės likęs gobelenas. Inkilėliams dekoruoti jis man netiko, bet atėjo mintis padaryti eglutę.“

Sukūrė per 130 eglučių

Išvydus naują kūrybinį horizontą, Zitos rankose per pirmuosius metus gimė 11-ka eglučių, vėliau – 18-ka, tada – 22-i, o rekordą menininkė pasiekė per metus sukūrusi net 33-is.

„Šiemet, iki gruodžio pradžios, padariau 29-ias eglutes. Suskaičiavau, kad iš viso per septynerius metus sukūriau 129-ias“, – pasidalina kėdainietė, bibliotekoje pristatytoje parodoje eksponuojanti 25-is savo kūrinius.

Kėdainietės kuriamos kalėdinės dekoratyvinės eglutės, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje eksponuojamoje parodoje skleidžiančios jaukią, stebuklų nuojautos kupiną šventinę dvasią.

Aut. past.

Nuo gilės iki nėrinių

Zitos eglutės – subtilios ir nostalgiškos, ryškios ir impozantiškos, žavinčios sentimentus budinančiomis žaismingomis detalėmis ir prabangos įspūdį kuriančiu dekoru. Darbams puošti kėdainietė naudoja viską: mezginius, nėrinius, avikailį, audinių atraižas, pabodusius šalikus, skareles, papuošalus ir gamtines medžiagas.

„Viską susirenku po truputį. Kelis kartus per metus perkraustau namų spintas. Labai daug eglučių puošybai tinkamų medžiagų bei detalių prirenka draugė ir dukterėčia, – pasakoja Zita. – Myliu gamtą, tad bevaikštinėdama žiūriu į žemę – gal ką rasiu, – šypteli moteris. – Turiu kelias vietas, kur prisirenku švarių kaštonų, gilių. Išvykusi atostogauti taip pat dairausi ko nors tinkamo kūrybai. Štai ilsėdamasi Druskininkuose prisirinkau Mandžūrijos riešutų. Tai buvo tikras laimikis!“

Zita atkreipia dėmesį kūrybai naudojanti tik sausas, išvalytas, tinkamai paruoštas gamtines medžiagas.

„Nuo žemės surinkti kankorėžiai, gilės, kaštonai, riešutų kevalai neretai būna žemėti, su samanomis. Todėl pirmiausia viską kruopščiai nuvalau šepetėliu ir išdžiovinu, – paaiškina kėdainietė ir priduria pati labiau mėgstanti natūralių, pastelinių atspalvių eglučių dekorą. – Galbūt todėl, kad ir aš tokia esu. Bet pagalvoju apie moteris, kurios mėgsta ryškiai puoštis, ir gimsta joms skirtos eglutės.“

Maišo cementą ir kaukši plaktuku

Smulkutė, švelnaus balso kūrėja eglutes meistrauja ne tik sklaidydama audinių klostes ar preciziškai klijuodama blizgius karoliukus. Sunku patikėti, jog moteris pati maišo eglutėms įtvirtinti reikalingą cemento ar gipso masę, taip pat darbuojasi plaktuku bei replėmis.

„Kurdama eglutės kūgio formą, naudoju glamžytą nebereikalingų žurnalų popierių. Kai vyras išeina genėti sodo, aš skubu ieškoti tiesių šakelių eglutės kūgiui įtvirtinti. Šakeles susikarpau sekatoriumi ir džiovinu.

Tada inde (puodelyje, arbatinyje ar pan.) eglutes įtvirtinu cementu ar gipsu. Vyriškos pagalbos neprašau, nes pati puikiai moku pasiruošti mišinį. Mano mama buvo apdailininkė ir paauglystėje kai kada jai padėdavau, – pasakoja Zita. – Kurdama eglutes naudoju ir reples, ir plaktuką, nes reikia ką nors įkalti ar įsriegti.“

Vieną eglutę sukurti užtrunka apie savaitę – reikia leisti cemento ar gipso mišiniui gerai sutvirtėti, o klijams, kuriais tvirtinamos kai kurios detalės, išdžiūti.

Zita savo eglutes dovanoja, pardavinėja mugėse ir turgavietėje. Pirkėjai kėdainietės kūriniais puošia namus, darbovietes, įsigyja kaip dovaną.

Aut. past.

Gimsta tyloje ir ramybėje

Rankdarbius Zita kuria namie – vieną kambarį moteris paskyrė dirbtuvėms.

„Čia turiu du darbo stalus, tad galiu viską patogiai susidėlioti, – pasidalina moteris ir sako eglutes gaminanti visus metus. – Kai tik turiu laisvo laiko, atsidedu kūrybai. Per mėnesį ar du 30-ties eglučių nepagaminčiau, todėl darbuojuosi visus metus. Tiesa, artėjant Velykoms, karpau odinius paukštelius.“

Zita pasakoja, jog kūrybiniam įkvėpimui privilioti jai būtina ramybė, todėl namiškių ir netgi keturkojės augintinės neretai paprašoma tylos.

„Man reikia, kad namie būtų ramu. Tada galiu kurti, – paaiškina moteris. – Šis užsiėmimas padeda atsiriboti nuo triukšmingos kasdienybės, skubėjimo ir rūpesčių. Man tiesiog gera leisti laiką prie savo darbų.“

Tėtis – nagingas dailidė

Zita susimąsto kūrybiškumą greičiausiai paveldėjusi iš tėvų. Pašnekovės vaikystės namai anuomet – deficito laikmečiu – išsiskyrė tėčio, nagingo dailidės, sumeistrautais baldais.

„Tais laikais parduotuvėse didelio baldų pasirinkimo nebuvo. Virtuvės spintelės ar spintelė balkonui buvo deficitas, – prisimena Zita. – Todėl tėčio rankų darbo spintelių ar lentynų buvo pilni ir mūsų, ir giminių, ir kaimynų namai.“

Visoje Lietuvoje

Zita savo eglutes dovanoja, pardavinėja mugėse ir turgavietėje. Pirkėjai kėdainietės kūriniais puošia namus, darbovietes, įsigyja kaip dovaną.

„Toliausiai mano eglutė iškeliavusi į Telšius, taip pat yra Šiauliuose, daug Vilniuje ir Kaune, – vardija auksarankė ir prisimena vieną ypatingiausių savo darbų. – Tai buvo labai graži eglutė, puikiai pavyko. Ją, norėdama atsidėkoti už rūpestį, įteikiau Kauno klinikų medikams.“

Zita nusišypso kiekvieną eglutę išlydinti tarsi kūdikį – ne tik su meile, bet ir skrupulingai išdėsčiusi, kaip eglutę saugiai transportuoti.

„Visada paaiškinu, kaip eglutę vežti. Kartais net einu drauge su žmogumi iki jo automobilio, pasakau, kur ir kaip padėti eglutę, apkaišau kuo galiu ir, kol eglutė važiuoja, labai jaudinuosi, kad tik kas nenulūžtų“, – pasakoja kėdainietė.

Zita nusišypso kiekvieną eglutę išlydinti tarsi kūdikį – ne tik su meile, bet ir skrupulingai išdėsčiusi, kaip eglutę saugiai transportuoti.

Aut. past.

Ilgaamžė puošmena

Zitos kurtų eglučių kainos kuklios – nuo 15 iki 35 eurų. Moteris sako neskaičiuojanti nei eglutei pagaminti skirto laiko, nei panaudotų medžiagų.

Kruopštūs kėdainietės rankų darbo stebuklai džiugina ilgai. „Prieš septynerius metus sukurtos ir draugams, artimiesiems padovanotos eglutės vis dar puikiai išsilaikiusios“, – patikina autorė.

Aplankykite!

Parodos atidarymo vakarą pokalbius apie eglučių kūrybą keitė gitaros melodijos ir skambios dainos – Zitos jaunėlis sūnus Kajus mamą ir publiką pradžiugino savo pasirodymu.

Pasigrožėję Zitos darbais, kėdainiečiai buvo pakviesti į kūrybines eglučių dekoravimo dirbtuves ir namo išėjo nešini savo rankų darbo puošmenomis.

Z. Kaunietienės eglučių parodą bibliotekoje apžiūrėti galite iki sausio 6-osios.