Maisto pramonė sparčiai keičiasi: kokias taisykles diktuoja vartotojai

Maisto pramonė išgyvena transformaciją, kuri keičia ne tik produktų sudėtį, bet ir jų gamybos būdus. Augant tvarumo ir sveikos gyvensenos svarbai, inovacijos tampa kasdienybe. Šie pokyčiai atspindi vartotojų lūkesčius ir formuoja naują maisto kultūrą. „Vikonda grupės“ ir Kauno kolegijos atstovai dalinasi, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi vartotojų maisto produktų pasirinkimai, kas buvo išstumta iš maisto prekių lentynų ir kas šiandien jose užima matomiausią vietą.

Per dešimtmetį pasikeitė vartotojų lūkesčiai

„Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis sako, kad per pastarąjį dešimtmetį maisto pramonė patyrė reikšmingų transformacijų, kurios aiškiai atspindi besikeičiančius vartotojų poreikius ir prioritetus: „Pastebime stiprėjančią tendenciją ar bent jau norą rinktis sveikatai palankesnius produktus– vis dažniau vartotojai ieško produktų, galinčių pagerinti jų savijautą ir palaikyti sveiką gyvenseną. Sveikatai vertingų produktų paklausa auga, o tai liudija didėjantį visuomenės sąmoningumą renkantis maisto produktus.“

Jis akcentuoja, kad „Vikonda grupei“ priklausančios maisto pramonės įmonės atitinkamai laikosi kertinių šių pokyčių ašių, apimančių švarios etiketės arba clean label principą, kuris reiškia galimybę vartotojui pasirinkti produktus su daugiau natūralių ingredientų, be dirbtinių priedų ar konservantų; supermaisto arba superfood, ypač vertingų sveikatai ingredientų, naudojimą receptūrose – tai suteikia įprastiems maisto gaminiams papildomų gerųjų savybių.

„Taip pat reikia paminėti ir aukščiausios produktų kokybės užtikrinimą gamybos procesuose, trumpinant tiekimo grandines ir dalį reikalingų žaliavų renkantis arba užsiauginant vietinėje rinkoje“, – sako M. Snarskis.

Jis priduria, kad cukraus, druskos mažinimas, konservuotoje produkcijoje, visiškas palmių riebalų atsisakymas valgomuosiuose leduose – tik maža dalis iniciatyvų gerinant „Vikonda grupės“ tiekiamų produktų kokybines savybes, kartu siekiant tvaresnio veikimo.

„Svarbu pabrėžti, kad mūsų įmonių grupė, eksportuojanti produktus į 30 pasaulio šalių, aktyviai stebi naujausias maisto produktų vartojimo tendencijas. Tai leidžia ne tik greitai reaguoti į vartotojų poreikius, bet ir prisidėti prie sveikesnių vartojimo įpročių formavimo“, – sako Kauno kolegijos Praktikos ir karjeros dienų įmonės partnerės generalinis direktorius.

„Vikonda grupei“ priklausančios maisto pramonės įmonės atitinkamai laikosi kertinių šių pokyčių ašių, apimančių švarios etiketės arba clean label principą, kuris reiškia galimybę vartotojui pasirinkti produktus su daugiau natūralių ingredientų, be dirbtinių priedų ar konservantų; supermaisto arba superfood, ypač vertingų sveikatai ingredientų, naudojimą receptūrose – tai suteikia įprastiems maisto gaminiams papildomų gerųjų savybių.

M. Snarskis

Dabar vartotojai yra sąmoningesni

Maisto pramonės gamintojai tvirtina, kad dabar vartotojai yra reiklesni nei bet kada anksčiau – jie ieško ne tik kokybės, bet ir gyvenimo vertybių atspindžio produktuose. Tvarumas, sveikata ir atsakomybė tampa svarbiausiais pasirinkimo kriterijais.

„Šiandieninis vartotojas – išrankus, smalsus ir gerokai sąmoningesnis nei bet kada anksčiau. Dirbdami su vartotojais net iš 26 eksporto šalių, pastebėjome, kad ledų mėgėjai ieško daugiau nei vien skanėsto – jiems reikia sveikesnės, tačiau jokiu būdu ne mažiau gardžios alternatyvos. Rinkdamiesi desertą, jie vertina ne tik cukraus kiekį, bet ir tikisi išlaikyto skonio gylio bei intensyvumo“, – sako Brigita Migonienė, „Vikeda“, gaminančios „DADU“ ledus, marketingo vadovė.

Ji pažymi, kad įmonės tikslas – kurti receptus, kurie ne tik atitiktų, bet ir pranoktų šiuos lūkesčius: „Nuolat stebime pasaulines tendencijas ir ne tik stengiamės jas pritaikyti, bet ir patys kuriame inovacijas, nes eksportas sudaro net 65 proc. mūsų įmonės apyvartos.“

Be to, B. Migonienė atkreipia dėmesį, jog vartotojai, pavyzdžiui, leduose vis dažniau ieško netikėtų tekstūrų derinių – jiems patinka, kai ledai vienu metu gali būti ir traškūs, ir minkšti. Taip pat sparčiai populiarėja ledai su guminukais ar net populiarių kepinių desertų gabaliukais leduose.

Visgi, kad ir kaip keistųsi tendencijos, išlieka nepakitę populiariausi ledų skoniai – vaniliniai, šokoladiniai, karameliniai ir braškiniai.

„Šiandien žmonės keliauja daugiau nei bet kada, ieško naujų skonių ir patirčių. Todėl mūsų misija yra ne tik sekti, bet ir kurti naujas tendencijas, kurios stebintų ir džiugintų net reikliausius šiuolaikinio pasaulio ledų mėgėjus“, – sako „Vikedos“ marketingo vadovė B. Migonienė.

Pirmenybė – produktams be dirbtinių priedų ir konservantų

Jai antrina ir Kėdainių konservų fabriko marketingo vadovė Rasa Miliauskienė: „Šiandieninis Lietuvos vartotojas – tai vis labiau sąmoningas, atsakingas ir išrankus pirkėjas, kurio pasirinkimus lemia ne tik kaina, bet ir produkto papildomi privalumai. Gerėjant šalies ekonominei situacijai, žmonės vis labiau vertina sveikatos, tvarumo ir kokybės aspektus. Funkcinis maistas ir „švarios etiketės“ produktai tampa neatsiejama jų kasdienybės dalimi. Vartotojai nori žinoti, ką valgo, ir renkasi produktus be dirbtinių priedų ar konservantų.“

Tvarumas, pasak R. Miliauskienės, taip pat užima svarbią vietą vartotojų prioritetų sąraše. Lietuviai vis labiau vertina vietinius gamintojus ir noriai renkasi jų produkciją – prekės kilmė buvo ir išlieka reikšmingas veiksnys.

„Tai rodo didėjantį lietuviškos produkcijos populiarumą ir norą palaikyti Lietuvos ekonomiką. Be to, mūsų atliekami rinkos tyrimai įrodo, kad vartotojai dabar ieško daugiau nei tik maisto – jiems svarbus istorijos, tvarumo ir kokybės derinys“, – sako Kėdainių konservų fabriko marketingo vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad globalizacija ir plačiai prieinama informacija dar labiau plečia lietuvių skonio horizontus. Jie noriai eksperimentuoja su įvairių pasaulio virtuvių skoniais, tačiau išlieka ištikimi ir tradicijoms. Kėdainių konservų fabriko produkcija, pavyzdžiui, konservuotos daržovės, majonezai ar pomidorų padažai, ne tik išlieka paklausi, bet ir vis labiau populiarėja.

„Plati produktų pasiūla skatina daugiau domėtis, lyginti ir rinktis tik tai, kas atitinka vartotojų poreikius ir vertybes. Aktyvi prekių ženklų komunikacija padeda edukuoti vartotojus, o tai dar labiau skatina apgalvotą pirkimą. Šiuo metu Kėdainių konservų fabrikas eksportuoja savo produkciją į 25 šalis, tačiau ir Lietuvos rinkoje šie pokyčiai leidžia išlaikyti stiprias pozicijas, kartu plečiant inovatyvių produktų asortimentą“, – dalinasi Kėdainių konservų fabriko marketingo vadovė R. Miliauskienė.

Ieško sveikesnių alternatyvų

Kauno kolegijos Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja, docentė dr. Ingrida Kraujutienė dalinasi, kad besikeičiančius vartotojų įpročius rodo jų pasirinkimas vartoti produktus, kuriuose yra mažiau druskos, cukraus ir riebalų, kurių pagrindas yra sočiosios riebalų rūgštys.

„Cukraus pakeitimas saldikliais nėra vartotojams palankus sprendimas, kadangi nėra aiškus jų poveikis sveikatai. Tuo tarpu juslinis saldiklių neigiamas poveikis ypač jaučiamas gaiviuosiuose gėrimuose“, – pažymi dr. I. Kraujutienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vartotojai šiandien yra linkę rinktis maisto produktus, kurie yra palankūs sveikatai, pavyzdžiui, pieną ne tik be laktozės, bet ir be A2 baltymo, kurie kai kuriems asmenims sukelia alergiją: „Taip pat vartotojai vis dažniau renkasi populiarius gurmaniškus maisto produktus, kraftinės gamybos alų, auga veganiškų, vegetariškų patiekalų poreikis.“

Kauno kolegijos docentė primena, kad anksčiau rinkoje karaliavusius vienintelius – bulvių – traškučius šiandien keičia sveikesnės alternatyvos, tokios kaip daržovių, burokėlių, morkų ir kiti traškučiai. Keičiantis vartotojų poreikiams ir prioritetams, įprastus šokoladinius saldainius gamintojai keičia į vaisių ir riešutų užkandžius, kad nebūtų sintetinių priedų, konservantų. Pastaraisiais metais taip pat ypač išpopuliarėjo liofilizuoti vaisiai, uogos.

„Maisto pramonės įmonės reaguoja į vartotojų poreikius, tad asortimentas nuolat keičiamas siekiant atliepti pirkėjų lūkesčius, išgirsti jų pasiūlymus, idėjas, naujovių ir grįžtamojo ryšio ieškoma dalyvaujant parodose, mugėse ir kt.“, – dalinasi dr. I. Kraujutienė.

Ji priduria, kad įmonės, siekdamos užtikrinti maisto saugos ir kokybės reikalavimus, automatizuoja procesus, vadovaujasi tvarumo, ekologiškumo principais. Tuo tarpu pažangesnės įmonės papildomai taiko RSPO SG standartą, kuris apima aplinkosaugos ir socialinių standartų rinkinį, kurių įmonės turi laikytis, kad galėtų gaminti sertifikuotą tvarų alyvpalmių aliejų.

„Tinkamai taikomi šie kriterijai padeda sumažinti neigiamą alyvpalmių aliejaus auginimo poveikį aplinkai ir bendruomenėms alyvpalmių aliejų gaminančiuose regionuose“, – akcentuoja Kauno kolegijos docentė.