Kelias per miestelius su drabužių karavanu
Savo turimus drabužius verslininkas parduoda ne tik rajono miesteliuose, bet ir internetu VINTED platformoje./Agotos Spiečiūtės nuotr.
Agota SPIEČIŪTĖ
Apie dvidešimt penkerius metus Dotnuvoje gyvenantis Artūras antradieniais 6 valandą ryto viduryje miestelio ant pievelės pasistato savo palapines, sukabina margaspalves sukneles. Šalia sustato stelažus. Ant jų sudeda ilgas tankias eiles batų, sukloja kelnes ir šortukus, kitus daiktus ir tai yra jo darbo vieta antradieniais. Užtrunka dvi valandas. Prekyba prasideda nuo 8, intensyviausia apie 9-10 val. Tuomet jau apie 13 val. gali krautis namo.
Visos savaitės dienos turgeliuose
Kitomis savaitės dienomis su visa savo manta, sukrauta autobusėlyje, vyras keliauja į kitus rajono miestelius. Pirmadienį iš Dotnuvos jis suka į Šėtą arba Lančiūnavą, trečiadienį – į Krakes, ketvirtadienį į Labūnavą, penktadienį į Gudžiūnus arba Pociūnėlius, o šeštadienį vėl kiek arčiau namų – į Akademiją. Savaitė baigiasi sekmadienį kitame, Radviliškio, rajone, Baisogaloje. Taip beveik be išeiginių žmogus dirba veždamas padėvėtus drabužius.
,,Išeiginės būna, kai lyja lietus ar blogas oras arba visai tą dieną nenoriu važiuoti“, – sako dotnuviškis Artūras.
Dauguma atrinktų drabužių kainuoja po kelis eurus. Yra ir visai nebrangių – po 0,50 cnt ir 1 eurą. Tokie atskirai tvarkingai sukabinti. Brangiausi drabužiai po 10 ir 12 eurų. Visi rūbai sezoniški. Tai tie, kas nori ruošti roges rudenį, turės dar kiek palaukti. Šortai po 5 eurus.
Tarp perkančių žmonių didelio skirtumo nėra. Prekyvietėje lankosi vyresnio amžiaus žmonės. Perka už grynuosius. Jei jau neturi kokį kartą, tai nubėga iki parduotuvės nusiimti.
,,Anksčiau dar būdavo užsuka daugiau jaunesnių“, – sako Artūras.
Vyras su niekuo nekonkuruoja, tačiau miesteliai vienas nuo kito labai skiriasi. Šėtoje toks padėvėtų drabužių turgelis veikia kiekvieną dieną. Kas dar turi reikšmę? Pro Šėtą daugiau pravažiuoja žmonių, kurie sustoja, išlipa ir paieško sau tinkamo drabužio, o tokį suradę ir nusiperka dažniau. Akademijoje ir Baisigaloje yra daugiau darbo vietų, tai todėl ir tenykščiai žmonės šiek tiek brangiau gali sau leisti nusipirkti daiktų. Štai Gudžiūnuose turgus baigiasi jau apie 11 valandą. Kiek iki to išsipardavei, ir gali keliauti namo. Akademijoje turgus kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienį. Baisogaloje ir Krekenavoje kasdien.
Verslininkas pasakoja, kad perka rūbus aukcionuose, bet reikalai keičiasi, prastėja, krizės, katastrofos, kainos kyla, ne tik daiktų, bet ir atvežimo ir net kone
Aut. past.
dvigubai.
Keitė kryptį
Suvirintojo profesiją turėjęs vyras nusprendė vykti į Švediją, padirbėti pas žentą. Padirbo. Grįžo. Ieškojo darbo vietoje, rajone ir gavo… už 800 eurų. Tuomet jam pasirodė per mažai. Tai pasidairęs, priėmė pusbrolio gyvenusio Anglijoje pasiūlymą pamėginti prekiauti, kaip ir jis, padėvėtais drabužiais. Pabandė prieš maždaug devynerius metus. Ir pats nepamena.
Dar antroji žmona pradžioje padėjo. Ji buvo prekiavusi dėvėtais rūbais, tai paprotino. Važiavo su lengvąja mašinėle, o dabar jau įsigijęs ir autobusiuką. Jis pats darbužius ir įkainoja. Panaršo internete, pasidomi, kiek kokių prekės ženklų rūbai kainuoja, o pas save radęs su etiketėmis, pažiūri, kiek kainavę, jei būna užrašyta, kartais tiesiog raibsta akys. Tuos geruosius jis parduoda per platformą VINTED. ,,Ten nuperka žmonės iš Vilniaus, Kauno ir… Lenkijos bei Suomijos“, – sako Artūras.
Verslininkas pasakoja, kad perka rūbus aukcionuose, bet reikalai keičiasi, prastėja, krizės, katastrofos, kainos kyla, ne tik daiktų, bet ir atvežimo ir net kone dvigubai.
,,Ir kuras brangsta“, – išgirdusi, kaip kalbamės, supratingumą kainų kilimui ir palaikymą prekiautojui savo ryžtinga intonacija išreiškia rytinė pirkėja.
Moteris dar spėja pridurti, kad be Artūro būtų blogai. Jis čia, vietoje, ir nusipirkti joms drabužių riekia. Patogu, nes nereikia niekur važiuoti.
Antradienio rytą jau apie devintą valandą, kai įsigyti marškinėliai džiugina, iš drabužių turgavietės besišnekučiuodamos moterys suka vis dar naujosios kepyklėlės link, nes šviežių bandelių kvapas jau taip stipriai kutena nosį, kad kojos pačios neša tolyn nuo vienos pagundos link kitos, nuo užsiėmimo prie pramogos.
