Juodkaimiuose užfiksavo ATLAS kometą
Kraštietei Agnei Bausienei pavyko danguje virš Juodkaimių užfiksuoji garsiąją ATLAS kometą./Agnės Bausienės nuotr.
Lietuvoje gyventojai spalio viduryje turi progą pamatyti išskirtinę kometą, kuri kitą kartą danguje pasirodys tik po 80 tūkstančių metų. Tai – ATLAS kometa, kuri buvo atrasta tik 2019 metais. Kraštietei Agnei Bausienei pavyko šią kometą užfiksuoti danguje virš Juodkaimių, o giedrais vakarais visi gali pakelti akis į dangų – kometa geriausiai matoma iš karto po saulėlydžio žvelgiant vakarų kryptimi.
Kuo ypatinga ATLAS kometa?
ATLAS kometa pirmą kartą buvo aptikta 2019 m. gruodžio 28 d. „Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System“ (ATLAS) programos, pagal kurią ji ir gavo savo pavadinimą. Lietuvoje ši kometa buvo pastebėta 2020 metų pavasarį, ypač balandžio mėnesį, nors jos stebėjimo sąlygos buvo sudėtingos dėl atmosferos sąlygų ir ryškumo pokyčių.
Viena iš pagrindinių ATLAS kometos savybių buvo tai, kad 2020 m. pradžioje ji staigiai pradėjo šviesėti. Prognozės rodė, kad ji galėtų tapti labai ryškiu objektu, matomu net plika akimi.
ATLAS kometa laikoma sena kometa, kuri tikriausiai yra 1844 metų Didžiosios kometos fragmentas. Abu šie kūnai turi panašias orbitas, kas rodo, kad jie galėjo kilti iš to paties kometos branduolio prieš šimtmečius.
Šios kometos irimas suteikė astronomams galimybę tyrinėti, kaip kometos branduoliai suyra. Tai buvo ypač vertinga, nes kometos skilimas į atskiras dalis leidžia geriau suprasti kometos vidinę struktūrą ir sudėtį.
Dangus dosnus ir meteorų lietumi
Tačiau Lietuvos dangus pastaruoju metu švyti, kaip niekada anksčiau. Dažnai ryškiai matoma šiaurės pašvaistė, itin ryškios pilnatys bei gausūs meteorų lietūs yra tikra dovana visiems kosmoso mylėtojams.
Daugelis žino, kad pamačius krentančią žvaigždę reikia sugalvoti norą, mat, esą, jis tikrai išsipildys. Tiesa, reikia būti greitiems, nes vaizdas, kai matoma krentanti žvaigždė, trunka labai trumpai.
Krentančios žvaigždės – tai reiškinys, kai danguje matoma ryški šviesos juosta, dažniausiai nakties metu. Nors šis pavadinimas skamba poetiškai, iš tiesų tai, kas krenta, nėra žvaigždės. Krentančias žvaigždes sukelia meteoritai arba meteoroidai – mažos dalelės, kosminės dulkės arba uolienų nuolaužos, kurios patenka į Žemės atmosferą.
Kai šios dalelės įskrieja į atmosferą dideliu greičiu (apie 11–72 km/s), jos dėl trinties su oro dalelėmis stipriai įkaista ir pradeda degti. Šio proceso metu jos sukuria ryškią šviesos juostą – meteoro švytėjimą, kurį ir vadiname krentančia žvaigžde. Dauguma meteoroidų būna tokie maži, kad visiškai sudega dar nesiekę Žemės paviršiaus.
Kartais, jei meteoroidas yra gana didelis ir nesudega visiškai, jis gali nukristi ant Žemės paviršiaus. Tada jau jį vadiname meteoritu.
ATLAS kometa laikoma sena kometa, kuri tikriausiai yra 1844 metų Didžiosios kometos fragmentas. Abu šie kūnai turi panašias orbitas, kas rodo, kad jie galėjo kilti iš to paties kometos branduolio prieš šimtmečius.
Aut. past.
Meteorų lietaus dar bus
Taip pat yra tam tikri laikotarpiai, kai meteoroidų srautai patenka į Žemės atmosferą, sukeldami meteoritų lietų, pavyzdžiui, Perseidų ar Leonidų lietus. Tokiais atvejais vieną valandą galima pamatyti dešimtis ar net šimtus „krentančių žvaigždžių“.
Lietuvoje, kaip ir visame Šiaurės pusrutulyje, kasmet galima stebėti kelis žymiausius meteoritų lietus.
Orionidų meteorų lietus aktyvus nuo spalio 2 iki lapkričio 7 dienos, o didžiausias aktyvumas bus spalio 21–22 dienomis. Skaičiuojama, kad per valandą galima pamatyti nukrentant 10–20 meteorų.
Orionidai susiję su Halio kometos liekanomis, todėl jų švytėjimai būna ryškūs ir greiti. Orionidų lietų galima stebėti visą spalio pabaigą, tačiau geriausia jį stebėti per patį maksimumą.
Leonidų meteorų lietus bus nuo lapkričio 6 iki lapkričio 30 d., o didžiausias aktyvumas planuojamas lapkričio 17–18 dienomis. Tada per valandą gali nukristi iki 15 meteorų.
Meteorai krinta ir žiemą – štai nuo gruodžio 4 iki 17 dienos planuojamas Geminidų meteorų lietus, o aktyviausiu metu gali nukristi net iki 120 meteorų per valandą.
Geminidai yra vienas iš gausiausių ir gražiausių metų meteorų lietų, todėl jie ypatingai verti dėmesio. Šis meteorų lietus yra susijęs su 3200 Phaeton asteroidu, todėl jo meteorai būna ryškūs ir lėti.
Norint geriau matyti meteoritų lietų, reikėtų pasirinkti vietą toliau nuo miestų šviesų. Stebėjimui geriausia rinktis naktį ar ankstyvą rytą, kai dangus yra tamsiausias.
Žiūrėjimui nebūtini jokie specialūs prietaisai, tačiau patogiai įsitaisykite ir laukite, kol akys pripranta prie tamsos.
Orionidų lietus vyksta būtent spalį, todėl dabar yra puikus laikas pasiruošti stebėti „krentančias žvaigždes“ Lietuvoje.
Lietuvos danguje – įspūdingos Šiaurinės pašvaistės
Nors Šiaurės pašvaistė paprastai siejama su šiaurės šalimis ir jų dangumi, šis nuostabus reiškinys vis dažniau matomas ir Lietuvos danguje.
Šiaurės pašvaistės matomumas Lietuvoje pastaruoju metu gali būti paaiškinamas stipresnėmis Saulės aktyvumo fazėmis.
Šiaurės pašvaistė susidaro dėl to, kad Saulės vėjo įkrautų dalelių (elektronų ir protonų) srautas, susidūręs su Žemės magnetosfera, sukelia energijos išlaisvinimą aukštesnėse atmosferos dalyse. Šis procesas sukelia švytėjimą, kuris yra matomas arčiau ašigalių, bet kartais jį galima stebėti ir žemesnėse platumose, jei sąlygos tam yra tinkamos.
Danguje matyti ir superpilnatis
Šiuo metu nakties danguje matoma pilnatis taip pat nėra paprasta. Šį ir kitą mėnesį Lietuvoje bus matoma viena iš keliasdešimties superpilnačių, kurios vyksta reguliariai kasmet, tačiau ypatingos jos tuo, kad Mėnulis bus arčiau Žemės nei įprastai, todėl atrodys didesnis ir šviesesnis.
Superpilnatis yra reiškinys, kai Mėnulis yra pilnaties fazėje ir tuo pačiu metu yra artimiausiame taške Žemei savo orbitos metu. Mėnulio orbita aplink Žemę nėra tobulai apvali – ji yra elipsinė, todėl atstumas tarp Žemės ir Mėnulio kinta.
Superpilnatis atrodo didesnė dėl optinės iliuzijos – kai Mėnulis yra arčiau Žemės, jo skersmuo matomas iš Žemės truputį padidėja. Be to, Mėnuliui esant arti horizonto, mūsų smegenys lygina jį su aplinkos objektais (pastatais, medžiais), ir dėl to jis gali pasirodyti dar didesnis nei iš tikrųjų yra.
Superpilnatis yra geras metas stebėti Mėnulį, nes jis būna ryškus ir įspūdingas, ypač esant giedram dangui. Norint pasigrožėti šiuo vaizdu, geriausia stebėti Mėnulio tekėjimą ar nusileidimą, kai jis būna arti horizonto – tada jis atrodo didžiausias.
