Pasirašyti e. dokumentus nuo šiol bus galima nauju būdu
BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Registrų centras sukūrė dokumentų pasirašymui ir tapatybės patvirtinimui elektroninėje erdvėje skirtą mobiliąją programėlę „LT ID“.
„Šiandien pristatome dar vieną įrankį, kuris, tikimės, leis žmonėms turėti daugiau galimybių pasirašyti dokumentus, autentifikuotis, prieiti prie valstybės internetinių elektroninių paslaugų ir verslui vykdyti sandorius“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, tai svarbu ir saugumo požiūriu, nes žmogus neturi priklausyti tik nuo vieno paslaugos tiekėjo.
Sostinės parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusiame renginyje pristatyta programėlė vartotojams leis e. parašu pasirašyti dokumentus, įmonių ar organizacijų atstovams – e. spaudu tvirtinti dokumentus, o gyventojams – ir patvirtinti savo tapatybę bei naudotis e. paslaugomis.
Registrų centro generalinio direktoriaus Adrijaus Juso teigimu, „LT ID“ yra e. parašas ir e. spaudas vienoje mobilioje aplikacijoje, pritaikytas fiziniams ir juridiniams asmenims.
„Lietuvoje yra labai daug išduota elektroninio parašo sertifikatų – virš trijų milijonų – bet pagal apklausas matosi, kad tik apie trečdalis gyventojų apskritai jais naudojasi (…). Rinkoje tokių patogių, lengvai naudojamų įrankių potencialas yra labai didelis“, – sakė A. Jusas.
Registrų centras tikisi, bendradarbiauti su Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos įstaigomis, kad „LT ID“ leistų atlaisvinti specialistus nuo rutininio e. dokumentų pasirašymo proceso.
„LT ID“ e. parašu gali naudotis visi ne jaunesni kaip 14 metų amžiaus Lietuvos piliečiai ar žmonės, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.
„LT ID“ spaudas skirtas Lietuvoje registruotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, teisę juo naudotis turi juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Elektroninio parašo ir spaudo sertifikatai išduodami penkeriems metams.
Programėlės pagalba išduoti e. parašo ir spaudo sertifikatai bei pasirašyti e. dokumentai yra pripažįstami visose ES šalyse. Jis visoje ES gali būti naudojamas patikimam asmens identifikavimui elektroninėje erdvėje.
A. Armonaitės teigimu, skaitmeninėmis paslaugomis Lietuvoje naudojasi 84 proc. gyventojų ir 94 proc. įmonių.
Anot Registrų centro, vien tik jo tvarkomose sistemose per metus pasirašoma apie 100 mln. įvairių elektroninių dokumentų, daugiausiai jų – apie 80 mln. – e. sveikatoje.
6 Komentarai
Elektroninė vergija plečiasi!
Šiais laikais tai būtinybė. Kam fiziškai vykti į kitą ES šalį pasirašyti dokumentus, jei tai galima atlikti keliais mygtukų paspaudimais? Žinoma, jei mėgstate tik popierinį dokumentą, tikriausiai jūsų tas funkcionalumas nesužavės. Viskas evoliucionuoja. Kad ir medicina. Šiuo metu dirbtinis intelektas jau gali per porą sekundžių išanalizuoti plaučių nuotrauką ir aprašyti. Atmetama žmogiškos klaidos rizika ir efektyviau laikas panaudojamas. Ar tai blogai? Manau, tikrai ne. Gal tik etiniai aspektai rūpi, kur padėsime tą specialistą, kuris sėdėjo prie tų nuotraukų? Bet jei specialistas geras, jis ir pakeisti specialybę arba medicinos sritį gali. Lyg lyginti kiek galima iškasti kastuvu ar ekskavatoriumi. Suprantu, pokyčiai baisu, bet jie reikalingi.
PSO taip pat nori valdyti viso pasaulio medikus ir mediciną, per kurią būsime vergais – kai noriu gydau, kai noriu į kapus nuvarysiu!
Bankai taip pat nori atimti grynus pinigus, o be grynų pinigų tų esi niekas ir tu būsi jų irgi bandomasis triūšis – noriu leisiu tau už eurą duonos nusipirkti, o noriu – dvėsi badu!
Ir t. t. ir t. t.
Tą būtinybė turi tarnauti kiekvienam žmogui be jokių suvaržymų!
Ir ne kiekvienam reikia ir norisi tas knopkeles spaudyti!
Kiekvienas turi dirbti savo darbą, ką sugeba ir gali!
O……
Ekskavatorius – sunkioji savaeigė mašina birioms medžiagoms, dažniausiai uolienoms kasti ir perkelti. Ekskavatoriaus idėją pasiūlė Leonardas da Vinčis.
Vienakaušis ekskavatorius pirmą kartą buvo užpatentuotas 1834 m. JAV, daugiakaušis 1860 m. Prancūzijoje.
Jūs norite mane įtikinti, kad politika ir mokslinė pažanga yra lygios? Nes bent kolei kas mano žodyne tai nėra tas pats. Na bet jei prieš naujoves…tai jūs reiškiate savo nuomonę čia techninėmis naujovėmis, ne iš laidinio telefono ar – kaip buvę kurį laiką – degindami laužus informaciją perduodavo. Ar kai patogu, naujovės gerai, o jei neatitinka poreikių, tai jau visiškas š?
Naujovės super gerai, kai jos nekontroliuoja tavo asmeninio gyvenimo!
O dabartinis tavo nelaidinis telefonas apima visą kontrolę tavęs!
Ir tau tas labai patinka?
O iš tikrųjų gudresni žmogeliai reikalui esant turi šalia ir knopkinį telefoną!
Visos naujovės yra susiję su asmeniu, bet nematau čia problemos. Valgyti irgi gaminu ne kieme laužą sukūręs, o viryklės pagalba. Transportą irgi mėgstu komfortiškai sėdint ant galinės sėdynės, o ne arklio vežime. Nemanau, kad dėl to tampu blogesnis. Jei naujovė tarnauja žmogui, o ne jis jai,- mano galva blogybės nėra.