Kur palaidoti partizanai broliai Gailiūnai?
Šviesi ir savo krašto praeitimi bei istorija iki šių dienų besidominti mokytoja Teklė Ritikaitė-Balsevičienė./ J. Liutkienės nuotr.
Teklė Balsevičienė
Iš vaikystės prisimenu du žmones, retkarčiais pasirodančius mūsų namuose – tai broliai Gailiūnai, abu kariškiai, iš gretimo Devynduonių kaimo.
Tėvai laikė veislinę kumelę, tad jiedu atvykdavo ir nupirkdavo kumeliukų. Buvau tuomet ketverių ar penkerių metukų. Kas kartą gaudavau lauktuvių – saldainių. Nepaprastai jais džiaugdavausi, nes mūsų namuose tai buvo retenybė. Ne mažesnį įspūdį man darė broliai, apsivilkę karinėmis uniformomis. Šitoks grožis! Kartą netgi pasakiau mamai, kad už jų tekėsiu. Mama nieko neatsakė, tik paglostė man galvelę…
Po karo broliai Gailiūnai išėjo į partizanus. Abu žuvo 1945 m. vasario 17 d. Skilvonių miške. Jų kūnai (su karinėmis uniformomis) gulėjo numesti prie Gudžiūnų mokyklos tvoros. Kai atveždavo partizanus, žmonės sustodavo, žiūrėdavo, gal ką atpažins. Jeigu būdavo pažįstamas žmogus ar artimasis, niekas neišsiduodavo, pranešdavo tik draugams, patikimiems žmonėms.
Gudžiūnų stribai nežinojo, kas jie tokie. Matyt, kažkas pasakė, kad tai gali būti broliai Gailiūnai iš Devynduonių kaimo. Todėl prie nužudytųjų atvežė jų motiną. Man kaimynė pasakojo mačiusi, kad ji priėjo ir pažiūrėjusi pasakė, kad čia ne jos vaikai. Išsiėmusi nosinę, sudrėkino sniege ir nušluostė kruvinus jų veidus. Motina nepravirko, niekaip neišsidavė ją atlydėjusiems stribams.
Tai retas atvejis, kad motiną vestų atpažinti. Paprastai nebūdavo aišku, kas tie žuvusieji, iš kur jie. Stribai kūnus veždavo į apylinkės centrą, į miestelį, kur yra valsčiaus administracija, mokykla, bažnyčia ir, siekdami pagąsdinti kuo daugiau žmonių ir pagal žmonių reakcijas – sielvartą, ašaras – pabandyti susekti įtartinus asmenis, sustojančius žvilgtelėti į aukas.
Stribai Gailiūnienę paleido. Kadangi buvo šalta, gili žiema, partizanų kūnų neužkasė, o, nuvilkę prie Dotnuvėlės, paliko pakrantėje.
Motinai kažkas pranešė, kur jie. Moteris pasikinkė dideles roges, prisidėjo šiaudų. Kitu vežimu atvažiavo vienas ar du vyrai. Jie lavonus sukėlė į Gailiūnienės roges, uždengė šiaudais.
Nuo šviežio kapo nuėmė vainikus, gėles, paguldė žuvusiuosius ir vėl juos pridengė vainikais ir gėlėmis.
Aut. past.
Kadangi siautėjo pūga, trukusi visą naktį, pėdsakai buvo tuoj užpustyti. Partizanų kūnus nuvežė į Devynduonių kapines. Jose buvo neseniai palaidotas žmogus. Nuo šviežio kapo nuėmė vainikus, gėles, paguldė žuvusiuosius ir vėl juos pridengė vainikais ir gėlėmis.
Dingusių kūnų taip pat niekas nepasigedo. Žmonės kalbėjo, kad Gailiūnai buvo palaidoti Pociūnėlių bažnyčios šventoriuje, bet iš tiesų niekas nežinojo, kur brolių kapas.
Atgimimo laikais su advokatu Ignu Meškausku išvykome ieškoti partizanų pėdsakų. Nuvažiavome į Pociūnėlius. Žmonės kalbėjo, kad bažnyčios šventoriuje stovi kryžius, kuriame įrašyta Gailiūnų pavardė. Mes jį irgi matėme. Kiek teiravomės vietinių žmonių, niekas negalėjo pasakyti, ar tai tik atminimo kryžius, ar iš tiesų broliai ten palaidoti.
Klebono neradome, tad negalėjo pasitikslinti. Kur iš tiesų palaidoti broliai Gailiūnai, taip ir nepavyko išsiaiškinti.
Leidinyje „Lietuvos kariuomenės karininkai. 1918–1953“ (Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius, 2003, t. 3, p. 129) nurodoma, kad „GAILIŪNAS Kazys gimė 1917 01 06 Devynduonių k., Gudžiūnų vls., Kėdainių aps. Baigė VDU Humanitarinių mokslų f-tą. 1938 07 08 pašauktas į karinę tarnybą. 1939 09 18 baigė Karo mokyklą (XIV asp. laida), suteiktas ats. jaun. leitanto laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1944 09 06 suimtas, kalintas Kėdainiuose, pabėgo, tapo partizanu. Žuvo 1945 02 17 Skilvonių miške“.
Minėto leidinio IX ir X tomuose (papildymuose) nurodyta, kad K. Gailiūnas „nuo 1940 studijavo VU“, kad jo slapyvardis buvo Barzda, „Panevėžio aps. partizanų būrio vadas“.
Apie kitą brolį jokių duomenų nepavyko rasti.
Viliuosi, gal „Rinkos aikštės“ skaitytojai yra ką nors girdėję apie šią istoriją ir, pasidalinę turima informacija, padės išsiaiškinti, kur ilsisi Tėvynės gynėjai. Juk neseniai atsitiko, rodos, visai neįmanomas dalykas – buvo išsiaiškinta partizano Prano Prūsaičio-Lapės palaidojimo vieta. Tad gal jau atėjo eilė ir broliams Gailiūnams?
1 Komentaras
Palaidoti Švenčiuliškių kapinėse (Krekenava), https://www.lpkts.lt/sites/default/files/Trem_09.pdf