„50 arų. Darbo ir džiaugsmo“ siekia tapti veržliu ir šiuolaikišku verslu

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

„EIT Food“ bendruomenė, siekdama atkreipti dėmesį ir paskatinti moteris imtis lyderystės agromaisto sektoriuje, inicijavo penkių mėnesių tarptautinę programą „Empowering Women in Agrifood“ (EWA). Joje buvo kviečiamos dalyvauti moterys, turinčios verslo idėją ar ne vėliau nei prieš dvejus metus pradėjusios vystyti startuolį, kuris gali teigiamai paveikti maisto sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ar prisidėti prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo.
Draugų paskatinta šioje programoje nusprendė sudalyvauti ir Kėdainių rajone, Saviečių kaime ūkininkaujanti Eglė Valuckaitė-Stašauskienė. Ji buvo atrinkta net iš trisdešimt keturių projektui paraiškas pateikusių dalyvių. Dabar su mentorės – Kėdainių konservų fabriko Gamybos ir tiekimo grandinės direktorės Zitos Petkevičienės pagalba Eglė sieks progreso ir lapkričio pabaigoje bandys laimėti piniginį prizą.

Prizinis fondas – 18 tūkst. eurų

„Šiemet sulaukėme 34 įvairiausių idėjų verslo pradžiai, kurias pateikė moterys iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių.

Komisija atrinkto dešimt didžiausią potencialą turinčių verslo svajonių. Atrinktų idėjų autorėms visos programos metu bus organizuojami mokymai, su jomis individualiai dirbs patyrę mentoriai.

Projekto pabaigoje dalyvės pristatys savo pasiektą progresą, o nugalėtojos išsidalins 18 tūkst. eurų prizinį fondą“, – pasakojo konkurso globėja ir organizatorė Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Direktorės teigimu, atrinkti dešimt geriausiųjų nebuvo lengva, nes kiekviena dalyvė buvo kažkuo ypatinga.

„Projekte EWA yra nustatyti reikalavimai ir taisyklės, kurios buvo skelbiamos kvietimo teikti paraiškas metu. Laikantis šių reikalavimų, komisija atrinko 10 moterų.

Daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip vykdomas startuolis, ar planuojama idėja teigiamai paveiks maisto sistemą, pagerins žmonių gyvenimo kokybę, ar prisidės prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo. Taip pat pradedantysis verslas neturėtų būti sulaukęs didesnės nei 30 tūkstančių eurų investicijos iš išorinių šaltinių ir veikiantis ne ilgiau nei 2 metus“, – atrankos kriterijus paaiškino K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Plotas mažas, o daržovių daug

„Kai pradėjau pildyti paraišką, pamačiau, kad oho, kiek čia tų reikalų, – juokėsi Eglė. – Bet labai malonus, geras, draugiškas ir paslaugus EWA kolektyvas padėjo pildant paraišką, atsakė į neaiškius klausimus.

Kas labiausiai mane sudomino šiame projekte, tai EWA siūloma mentorystės programa ir finansavimas laimėjus vieną iš trijų prizinių vietų.

Ar trys, ar penki, ar dešimt tūkstančių eurų – mano ūkiui tai yra milžiniški pinigai.“

Kaip juokauja jaunoji ūkininkė, jiedu su vyru turi „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“: „Auginame daržoves be trąšų, be chemikalų. Dalį jų parduodame kaip daržovių krepšelius, o ko neparduodame, neišmetame, ne utilizuojame, bet gaminame, pavyzdžiui, prieskonius, druskas, prieskoninius actus, pagardus, pomidorų padažus verdame – žodžiu, kaip aš sakau, mūsų ūkyje niekas nenueina veltui, bet virsta kažkuo.“

Eglė nustebina pasakydama, kad palyginus nedideliame penkiasdešimties arų plotelyje sutalpina tokią gausybę daržovių rūšių, prieskoninių žolelių.

„Auginame 77 veislių pomidorus, 18 veislių paprikas, 12 veislių baklažanus, pastarnokus, morkas, svogūnus, česnakus, žirnius, prieskoninių žolelių jau net ir nebesuskaičiuoju, kiek visokių yra: 26 veislių bazilikai, krapai, petražolės ir daugybė visokių kitokių, – auginamų daržovių gausą vardijo ūkininkė. – Auginame daug visko, bet po truputį.“

Ūkininkė nuo mažumės

Vis tik norint auginti tokią gausą įvairių gėrybių, reikia turėti ir nemenką žinių bagažą. Tačiau Eglė juokiasi, kad jokių su agronomija susijusių mokslų nebaigusi, o tiesiog yra ūkininkų vaikas.

„Mano tėvai ūkininkauja Šakių rajone. Jie turi beveik 300 ha žemės, bet augina javus. Taigi, man nuo pat mažumės daržai ir ūkininkavimas nėra nepažįstamas dalykas.

Tik mūsų asortimentas yra labai platus. Ir ūkininkavimą apsunkina tai, kad nenaudojame jokių trąšų, chemikalų, todėl kovoti su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais yra sudėtinga.

Ypatingai retais atvejais, kai jau būna tikrai labai blogai, naudojame ekologiškas priemones, skirtas ekologiniams ūkiams, – kalbėjo EWA projekto dalyvė. – Esame prieš chemines trąšas, kitokius chemikalus, nes patys turime du mažus vaikus, valgome tas pačias daržoves, kurias ir parduodame, o kai sau nekiši nekokybiškų produktų ir kitam nesinori jų pardavinėti.“

Kaip ant sparnų

Kiekviena iš dešimties projekte dalyvaujančių ir atranką parėjusių moterų gavo mentorių pagal pageidaujamą temą, kurioje jaučia, kad trūksta žinių ir norėtų tobulėti.

„Kadangi mūsų silpnosios vietos ir vietos, kuriose norime padaryti pažangą yra rinkodara, gavome šios srities specialistę Zitą Petkevičienę. Aš ja taip džiaugiuosi! Ji moka įkvėpti, pasukti reikiama linkme.

Po susitikimo su Zita grįžtu kaip ant sparnų, – savo mentorei gerų žodžių negailėjo jaunoji ūkininkė. – Mes kiekvieną kartą susidarome planą, ką turime pasidaryti. Aš jai užduodu klausimus, o ji man duoda užduotis.

Šiuo metu labai stipriai dirbame ties elektronine prekyba ir internetinio puslapio kūrimu. Zita tikrai padeda savo idėjomis, vertingais patarimais.“

Dar prieš pateikiant paraišką dalyvauti projekte Eglė su vyru įsigijo gamybines patalpas, pradėjo įsirenginėti cechą savo lėšomis. Todėl jau tikrai žino, kur investuotų laimėtus pinigus.

O jei ir nelaimės, optimizmo ir gerų emocijų nestokojanti projekto dalyvė sako džiaugsis įgyta patirtimi, žiniomis bei naudingomis pažintimis.

„Mūsų pagrindinis tikslas, jeigu laimėsime kažkokią sumą pinigų, – didelė džiovykla prieskoniams, daržovėms, uogoms. Ne liofilizatorius, bet džiovykla, – sakė moteris. – Jau esame gavę leidimą iš Maisto ir veterinarijos tarnybos ir, kol įsirenginėjame cechą, tuo pačiu ir dirbame.

Aš tokio įtempto laiko gyvenime neatsimenu. Juk viską darai ne dėl prizo, o sau, bet jeigu pavyks dar laimėti, tai bus išvis idealu, nes tai reikštų, kad dirbi ne veltui, yra matoma pažanga, be to, kai apdovanoja už tavo darbą, tampa dar smagiau, tai motyvuoja ir verčia dar daugiau stengtis.“

Greitai rado bendrą kalbą

Eglės mentorė Zita Petkevičienė teigė labai apsidžiaugusi, kai gavo pasiūlymą dalyvauti EWA projekte, nes jau daugiau nei dešimtmetį yra susijusi su akademine veikla, kuri jai teikia didelį malonumą.

„Esu diplominių darbų gynimo komisijoje, recenzuoju studentų darbus. Šiais metais Kauno technologijos universitete Cheminės technologijos fakultete Maisto mokslo ir technologijos katedroje jau buvau ir komisijos pirmininkė. Taigi, esu labai aktyviai įsitraukusi į akademinį mokslo gyvenimą. Kai man pasakė apie mentorystę, pagalvojau, kad tai yra kaip tik apie mane“, – apie širdžiai mielą naują veiklą kalbėjo Z. Petkevičienė.

Kai tu gali suteikti savo žinias ir padėti jaunam, pradedančiam, augančiam verslininkui, yra labai malonu. Kitas dalykas – aš pati iš Eglės taip pat gaunu labai daug: neskaitant emocijų, lauko gėlių puokščių kiekvieną kartą, kai susitinkame, bet ir žinių prasme. Man atsiveria platesnė pasaulėžiūra, naujovės, idėjos.

Z. Petkevičienė

Ji taip pat pasidžiaugė, kad su globotine, dar gražiai vadinama studente, Egle jos abi labai greitai atrado bendrą kalbą, suprato, ko vienai iš kitos reikia ir kibo į darbus.

„Projektas vyks pusę metų, iki lapkričio pabaigos, ir bus vertinamas progresas. Kai mes su Egle susitikome, ji man viską papasakojo: koks yra dabar jos ūkio statusas, ką ji nori pasiekti per pusę metų ir kokios naudos jai reikia išmanęs, – pasakojo mentorė. – Man su Egle labai lengva dirbti, abi iš karto pajutome „chemiją“, radome abipusį sutarimą, labai atitinka mūsų abiejų požiūriai į verslą ir vertybės – tai sąžiningumas, tvarumas, inovatyvumas. Joje matau savo kol kas neišsipildžiusią svajonę užsiimti panašia veikla.“

Įtraukė ir šeimos narius

Z. Petkevičienė atskleidė, kad aptarus verslo strategiją ir susidėliojus planą, paaiškėjo, jog šiuo metu visa veikla turi būti nukreipta į elektroninės prekybos bei logotipo kūrimą.

„Jai reikia patarimų, kaip ką daryti ir nuo ko pradėti, taip pat išsigryninti pagrindines norimas veiklas, nes šiuo metu ji daro visko labai daug: prekiauja šviežiomis daržovėmis, jas konservuoja, džiovina, ypač tas, kurios neturi prekinės išvaizdos, gamina prieskoninius actus, taip pat daro puokštes, – dėstė mentorė. – Su Egle labai lengva kalbėti, nes ji, iki pradėdama savo verslą, daugiau nei dešimtmetį dirbo darbą, susijusį su investiciniais projektais, todėl supranta skaičių kalbą. Galbūt kai kur jai trūksta patirties ir kai kurių įžvalgų, tad aš jai tose vietose padedu, patariu, atkreipiu dėmesį ir pasiūlau, pavyzdžiui, pasiskaičiuoti, kokia veikla finansiškai jai labiau apsimoka.“

Kitas dalykas, kuris ūkininkei yra svarbus, anot Z. Petkevičienės, – viešinimas.

„Mano dukra yra gani stipri rinkodaros specialistė, dirba tarptautinėje kompanijoje. Su ja pasikonsultavome dėl logotipo kūrimo, internetinės parduotuvės ir kitų rinkodarinių dalykų“, – pasakojo Zita.

Mentorės viena kitai

Z. Petkevičienė pasakojo, kad ne tik ji pati, bet ir Eglė jai kai kuriais atvejais tampa mentore.

„Kadangi pati esu studijavusi maisto chemiją ir biochemiją, visą laiką labai domiuosi maisto naujovėmis ir tai, kad ji fermentuoja obuolių actą su pomidorais, bazilikais, verda netipines uogienes, man buvo labai didelis atradimas“, – apie savo studentės veiklas kalbėjo Z. Petkevičienė.

Paklausta, ką jai pačiai suteikia mentorystė ir dalyvavimas EWA projekte, Zita sakė: „Kai tu gali suteikti savo žinias ir padėti jaunam, pradedančiam, augančiam verslininkui, yra labai malonu. Kitas dalykas – aš pati iš Eglės taip pat gaunu labai daug: neskaitant emocijų, lauko gėlių puokščių kiekvieną kartą, kai susitinkame, bet ir žinių prasme. Man atsiveria platesnė pasaulėžiūra, naujovės, idėjos.

Paskutinio susitikimo metu kalbėjome apie čatnių virimą, kurių mūsų gamyboje dar nėra. Tai ne tik man pačiai, bet ir Kėdainių konservų fabrikui yra naujų gaminių vystymo idėjų galimybės. Niekada negali žinoti – galbūt Eglė ateityje galės būti ir mūsų produktų kūrimo, vystymo specialistė, galbūt kada nors mes iš jos pirksime idėjas.“

Linkėdama savo studentei sėkmės ir pergalės projekte, Z. Petkevičienė nė neabejojo, kad jos žavintis užsidegimas, energija ir noras mokytis padės sukurti tvarų ir klestintį verslą.