„Keturkojų stilius“ kviečia pasigražinti Jūsų gyvūnus!

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Kovo viduryje Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje 21, gyvenamųjų daugiabučių namų rajone duris atvėrė kačių ir šunų kirpykla „Keturkojų stilius“. Kirpykla įkurta pirmame aukšte, turi atskirą įėjimą. Čia keturkojų šeimininkai savo augintinius gali drąsiai patikėti kirpyklos įkūrėjai, savininkei ir kirpėjai Jurgitai Narkevičienei, kuri sako, jog gyvūnų kirpimas tampa vis populiaresnis.

Įgyvendino seną svajonę

„Gyvūnų kirpyklų Lietuvoje daugėja, taip pat ir mūsų mieste, aš tikrai nesu pirma. Bet Kėdainiuose jų nėra daug, tad, galima sakyti, jog tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau atidaryti savo kirpyklą“, – sako „Keturkojų stiliaus“ įkūrėja.

Kita priežastis, paskatinusi tapti gyvūnų kirpėja ir atidaryti savo kirpyklą, anot moters, – senos svajonės įgyvendinimas.

„Ši mintis galvoje kirbėjo kelis metus, tačiau vis nesiryžau pradėti šios veiklos. Po naujų metų turėjau planų pakeisti darbą į kažką, kas būtų miela širdžiai ir emocinei sveikatai. Sulaukusi labai didelio draugių rato palaikymo nusprendžiau, kad atėjo laikas imtis įgyvendinti šią idėją. Kaip minėjau, mūsų mieste jų nėra labai daug, be to, kiek girdėjau, ne visose kirpyklose kerpamos katės arba kerpamos naudojant narkozę“, – pasakoja Jurgita ir pabrėžia, kad ji, kirpdama gyvūnus, jokių slopinamųjų ar migdomųjų vaistų nenaudoja.

Pasidomėjus, kaip tampama gyvūnų kirpėju ir ar tam užtenka didelio noro, fantazijos bei meilės gyvūnams, gyvūnų kirpėja sako, kad to tikrai nepakanka – reikia ir nemažai įgūdžių bei žinių.

„Yra specialūs kursai, kurių metų įgyjamos teorinės ir praktinės žinios, laikomas kvalifikacinis egzaminas. Sėkmingai baigiau vieną iš Vilniuje įsikūrusių profesionalių kirpėjų mokyklų, kurios įkūrėja ir dėstytoja stažavosi Tailando bei Malaizijos kirpėjų mokyklose, kursus.

Juos pabaigusi, suradau patalpas, jas įsirengiau, įsigijau reikalingą įrangą ir kibau į darbus“, – maloniai šypsosi kirpyklos įkūrėja ir priduria, kad visa tai padėjo įgyvendinti mylimas vyras.

Priežiūrą derėtų patikėti profesionalui

Gyvūnų kailiai – tai ne žmonių plaukai. Jų tekstūra labai skiriasi, tad ir kirpti vienus yra lengviau, kitus – sunkiau. Tačiau profesionaliai kirpėjai Jurgitai tai jokių problemų nesudaro.

„Taip, tiek šunys, tiek katės turi skirtingo tipo kailį, tačiau įvaldžius kirpimo technikas kirpti nėra sunku, sunkumų dažniausiai kyla, jeigu gyvūnas yra neramus, bet, kaip aš sakau, ir su gyvūnu visada galima rasti bendrą kalbą“, – juokiasi kirpyklos įkūrėja.

O pasidomėjus, kodėl kerpami šunys, katės: ar tai tik mados ir grožio reikalas, ar yra ir su sveikata, higiena ar dar kokiomis nors priežastimis susiję dalykai, moteris aiškina: „Įvairios veislės turi tam tikrus poreikius. Yra tokių veislių, kurioms tokia priežiūra nėra būtina, kitos veislės to reikalauja.

Pavyzdžiui, vienoms veislėms yra būtinas kirpimas, nes augintinio kailis gali labai stipriai susivelti. Taip pat šunims kailis gali trukdyti matyti ar ėsti. Žinoma, yra laikomasi ir higienos, šeimininkai nori, kad jų augintiniai būtų švarūs, neturėtų nemalonaus kvapo.

Vizito metu yra pasirūpinama ausų higiena ir nagų kirpimu, todėl galima teigti, kad augintiniai kirpyklą palieka ne tik nepriekaištingos išvaizdos stilingai nukirpti, bet ir higieniškai švarūs“.

Mažai apie gyvūnus teišmanantiems žmonėms kartais gali kilti susirūpinimas, ar patrumpinus gyvūno kailį jam netampa šalta.

Tačiau profesionali kirpėja ramina: „Gyvūnams nėra šalta, dėl kirpimo gyvūnas tikrai nesijaučia blogai. Kaip tik, jei šuo yra ilgaplaukis, jiems gali atsiverti matymo laukas ar galimybė paprasčiau ėsti, būti švaresniems.

Kirpimai yra taikomi pagal veislę, todėl negalima kirpti visų vienodai. Pagal veislės specifiką yra pritaikomi įrankiai, kirpimo būdai ir technika, taip nėra pakenkiama gyvūnui. Pavyzdžiui, ilgo plauko veislės samojedui negalime taikyti kirpimo mašinėle, nes taip pakenktume ne tik plaukui, bet ir gyvūno sveikatai.

Visiškai savarankiška veislinio gyvūno kailio priežiūra namuose užsiimti nereikėtų, derėtų bent jau pasitarti su kirpėju ir laikytis jo patarimų. Pavyzdžiui, negalima ilgaplaukio šuns šukuoti furminatoriumi ar pan“.

Su klientais problemų nekyla

Vis tik gyvūnas – ne žmogus. Jam nepasakysi, kad truputį ramiai pastovėk, man dabar reikia čia ar čia pakirpti. Tačiau Jurgita linksmai sako, kad dar nėra buvę taip, kad šuo ar katė iš kirpyklos pabėgtų tik pusiau kirptas.

„Taip – gyvūnas ne žmogus. Šuniukai, kaip ir žmonės, turi savo charakterius. Vieni elgiasi ramiau, kiti būna nelabai ramūs, vieni stresuoja daugiau, kiti – mažiau. Tie, kurie į kirpyklą atvyksta ne pirmą kartą, jau žino, kad čia jų niekas nenuskriaus, tad su tokiais klientais sunkumų nekyla. Na, o su tais, kurie apsilanko pirmą kartą, reikia padirbėti, šiek tiek pasinaudoti dresūros metodais, kad šunelis suprastų, ko iš jo norima.

Bet žinokite, jie tokie protingi, kad užtenka vos kelių žodelių ir jie puikiausiai elgiasi, – gyvūnus gyrė kirpėja. – Kol kas neturėjau nei vieno nesuvaldomo kliento. Ko negalima būtų pasakyti apie kates. Jos individualistės ir joms jokie dresūros metodai neveikia.

Katės nepasižymi kantrybe, todėl jas reikia apkirpti, ar nukailinti kuo greičiau. Noriu pabrėžti, kad aš jokių slopinamųjų ar migdomųjų vaistų nenaudoju. Jeigu katytė yra nerami ar pikta, visada rekomenduoju šeimininkui pasilikti kartu. Turiu pasakyti, kad šis metodas pasiteisina. Gyvūnėlis tada būna ramesnis arba tiesiog šeimininkui labiau pavyksta jį sutramdyti.“

Pati Jurgita augina net du vokiečių aviganius – dešimties metų patiną Zoro ir penkerių kalytę – Bruknę. Tačiau kirpėja juokiasi, kad su savo šuneliais neeksperimentuoja ir įmantrių šukuosenų jiems nekuria. O paklausta, ar yra buvę kokių nors kuriozinių atvejų bekerpant klientus, „Keturkojų stiliaus“ įkūrėja susimąsto: „Na labai didelių kuriozų nėra nutikę, tačiau yra buvę, kad šunelis, kol jį nukailinau, maudžiau ir džiovinau, visą laiką man laižė veidą ir rankas“.

Mados atkeliauja iš Azijos

Jau tapo įprasta, kad į kirpyklas dažniausiai atvedami augintiniai yra šunys ir katės, bet Jurgita sako yra girdėjusi, kad gyvūnų pasaulyje iššukuojamos jūrų kiaulytės, ilgaplaukiai triušiai. Kas be ko, kaip žmonių, taip ir gyvūnų pasaulyje egzistuoja šukuosenų mados. O jas diktuoja tolimosios šalys.

„Gyvūnų kirpimo naujienos dažniausiai atkeliauja iš Azijos šalių, nes ten ši tema yra labai populiari. Įvairūs kirpimo stiliai, netradiciniai kailiuko iškarpymai įvairiais ornamentais ar plaukų dažymas, po truputį atkeliauja į Lietuvą, todėl artimoje ateityje stengsiuosi įgyti šių technikų kvalifikacijas“, – ateities planais dalijasi gyvūnų kirpėja ir prideda: „Noriu akcentuoti, kad kirpykloje kerpami ne tik veisliniai šuniukai, bet ir mišrūnai. Juos man kirpti yra labai įdomu, nes galutinis rezultatas nustebina bei pradžiugina ne tik mane, bet ir šeimininkus.

Kirpykloje naudojami itin aukštos kokybės šampūnai, kurie puoselėja gyvūno kailį, negriaužia akių, taip pat visa įranga ir įrankiai yra pritaikyti tik profesionaliam naudojimui“.

Užs. Nr. 63